Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. l d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad M. B., 2008 m. gegužės 3 d., apie 06 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) pastato antro aukšto hole, kilusio konflikto metu peiliu dūrė tris smūgius nukentėjusiajam R. O., padarydamas jam durtines pjautines krūtinės ląstos su kairiojo plaučio ir širdies sužalojimais, kurie komplikavosi širdies tamponada, nuo ko R. O. 2008 m. gegužės 3 d. 07.00 val. mirė, taip tyčia nužudė R. O..

Kaltinamasis M. B. kaltu prisipažino dėl R. O. mirties, tačiau nurodė, kad nužudė netyčia.

Kaltinamasis parodė, kad 2008 m. gegužės 2 d. apie 10 val. vakaro pas jį atvažiavo draugai ir jie važinėjosi po Mažeikių miestą. Apie 12 val. nakties nuvyko į klubą (duomenys neskelbtini) ir susitiko draugus A. K. bei M. M. su merginomis. Klube jis gėrė šampaną, o draugai - alų. Klubui užsidarius apie 3 valandą nakties, vakarėlį norėjo pratęsti. A. K. paskambino savo broliui A. ir sutarė nuvykti pas A. Parduotuvėje nusipirkę brendžio, alaus, degtinės taksi automobiliu nuvažiavo į Mažeikiuose esantį restoraną (duomenys neskelbtini). Buvo apie puse keturių ryto. Į vidų įleido D. V.. Užlipę į trečią aukštą rado besilinksminančius D. V., A. K., V. Š., I. G., taip pat buvo iš matymo pažįstamas R. O. ir dar vienas vaikinas. Visi gėrė brendį. Pats M. B. teigia išgėręs tris taureles brendžio. Apie 4 val. paskambino savo draugei I. N. ir paprašė atvažiuoti. Ši atvyko po pusvalandžio, prisijungė prie kompanijos ir gėrė alų. Apie 6 valandą ryto su I. nusileido į apačioje esantį tualetą pasimylėti. Nusivilkęs viršutinius rūbus permetė per tualeto pertvarą. Tuo metu kažkas įėjęs į vidų rūbus paėmė. I. liepusi jam palaukti išėjo ieškoti rūbų. I. negrįžtant pats išėjo ieškoti rūbų ir juos rado antrame aukšte ant minkštasuolio. I. nesimatė. Buvo išalkęs, todėl nuėjo į trečią aukštą užkasti. Peiliu pjaustė maistą ir valgė. Tuomet išgirdo verksmą, pamatė ateinančią I., kuri pasakė, kad buvo nukritusi ant žemės. Jis, pamiršęs, kad rankoje turi peilį, nusileido laiptais žemyn. Antrame aukšte pamatė R. O. ir paklausė, kas čia vyksta. Tiksliai savo pasakytų žodžių neatsimena. Po šių žodžių pajuto R. O. smūgį į veidą. Pradėjo gintis, dengtis rankomis ir blaškytis, nelabai suprasdamas, kas darosi. Kaltinamojo teigimu, dėl susijaudinimo nejuto, kad rankoje turi peilį, nejuto kaip sudavė tris smūgius R. O., taip pat nejuto, kad peilis sminga į kūną. Atsitokėjo tada, kai D. V. jį atitraukė, pamatė ant grindų gulintį R. O. ir savo rankoje esantį peilį. Išsigandęs metė peilį, pradėjo šaukti, kad kviestų greitąją pagalbą. Nepamena kaip atsirado pastato trečiame aukšte. A. K. jam įpylė keletą stiklinių brendžio nusiraminimui. M. B. parodė, kad dėl įvykio labai gailisi, nenorėjo ir neturėjo tikslo nužudyti R. O., jis gynėsi nuo R. O. viskas įvyko labai susijaudinus dėl jo merginos įžeidimo, atsiprašė ir teisme atsiprašo nukentėjusiosios, atlygino dalį žalos, taip pat pagal galimybes stengsis atlyginti likusią žalą.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. D. teisme parodė, kad žuvusysis R. O. yra jos sūnus. Apie įvykio aplinkybes sužinojo tik per tyrimą. Nukentėjusioji parodė, kad 2008 m. gegužės 2 d. vakare sūnus susiskambinęs su pusbroliu išvažiavo į Mažeikius. Tą pačią dieną, apie puse dvylikos, sūnus skambino ir prašė automobilio, tačiau kada grąžino automobilį ji nejutusi, nes rytą atsikėlusi automobilį rado kieme. Besiruošiant į turgų paskambino krikšto sūnus D. G. ir nieko neaiškindamas paprašė atvažiuoti į ligoninę. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis ir jo šeimos nariai jai atlygino 10500 litų laidojimo išlaidų. Prašo priteisti neatlygintą 7003,78 litų sumą į kurią įeina ir advokato atstovavimo išlaidos. Nukentėjusioji taip pat prašo priteisti 200 tūkstančių litų moralinei žalai atlyginti, nes R. O. buvo jos vienintelis sūnus, kuris būtų prižiūrėjęs senatvėje. Nukentėjusioji mano, kad M. B. nėra „toks supuvęs", jame yra ir teigiamų savybių ir bausmės klausimą paliekanti spręsti teismui.

Liudytoja I. N. teisme parodė, kad 2008 m. gegužės 3 d., apie 3 val. ryto jai paskambino M. B. ir pakvietė atvykti į Mažeikių restorane (duomenys neskelbtini) vykstantį vakarėlį. Nuvykus taksi automobiliu ją pasitiko M. B. ir nusivedė į trečio aukšto salę, kurioje buvo 8 žmonės. Ji pažinojo tik D. V., V. Š. ir vaikiną vardu A.. Vakarėlis vyko draugiškoje aplinkoje, susirinkę žaidė žaidimus, gėrė brendį, alų. Ji pati gėrė ir neskubėjo namo, nes norėjo susipažinti su vakarėlio dalyviais. Kartu su M. B. nuėjo į tualetą, bučiavosi, nurengė M. B. viršutinius rūbus ir permetė per pertvarą. Girdėjo, kaip į tualetą atėjo D. V. ir V.. Jiems išėjus pastebėjo, kad nebėra M. B. rūbų. Liepusi M. B. palaukti, išėjo ieškoti rūbų. Antro aukšto hole sutiko V. ir merginą, kurios nepažinojo. Paklausė, kur rūbai, šios pasakė, kad viršuje. Jai lipant į viršų, V. ir kartu buvusi mergina juokėsi, sakė, kad prie jos batelio prikibęs popierius. Nors ji popierių nuo batelio nusiėmė, merginos juokėsi toliau. Užlipusi į trečią aukštą ant minkštasuolio rado miegantį A., D. V. ir vaikiną, kurio nepažinojo. Pamačiusi M. B. švarkelį, jį paėmė ir leidosi į apačią paklausti merginų, dėl ko jos juokiasi. Su merginomis buvo R. O.. Ji paprašė R. O., kad šis ją paliktų su merginomis. R. O. atsakė, kad negali, nes rūko. Jie susižodžiavo. Negalėdama paaiškinti dėl kokios priežasties, ranka mostelėjo R. O., o šis jai trenkė atgal. Nuo smūgio ji nuvirto ant grindų. Į kurią vietą jai sudavė R. O. pasakyti negali. Atsikėlusi norėjo kuo greičiau palikti vakarėlį. Užlipusi į viršų atsisėdo ant palangės ir pradėjo skambinti draugams, kad parvežtų namo. Atsisukusi pamatė prie stalo sėdintį M. B.. Verkdama ir negalėdama tiksliai paaiškinti kas įvyko, pasakė, kad jai buvo smūgiuota. Nors M. B. klausinėjo, kas jai sudavė, ji daugiau nieko nepaaiškino. Tuomet M. B. nubėgo į apačią. Jai toliau beskambinant draugams, išgirdo kaip M. B. šaukia kviesti greitąją pagalbą.

Liudytoja V. Š. teisme parodė, kad 2008 m. gegužės 2 d., 22 val. artimi draugai ir giminaičiai susirinko į vakarėlį „Ventos" kavinėje. Vakarėlyje dalyvavo V. G., jos vyras G., D. V., I. G., taip pat G., kurios pavardės neatsimena. Nuo pat vakarėlio pradžios buvo ir R. O.. Vakarėlio metu buvo geriamas brendis, žaidžiami žaidimai. Apie 12 valandą nakties V. G. su vyru išvyko. Vėliau į vakarėlį atvažiavo A. K. su broliu ir daugiau žmonių. Vakarui baigiantis ji, I. G. ir R. O. sėdėjo antro aukšto fojė ir juokavo. Tuo metu iš tualeto išėjo L. N., kuriai prie batelio buvo prilipęs popierius. Ji apie tai pasakė I. N.. Netrukus I. N. atėjo prie jų ir įžūliai, spragsėdama pirštais prieš R. O. nosį, prašė jo pasitraukti, sakė norinti pasikalbėti. Prašė ne kartą, buvo išgėrusi, kalbėjo nerišliai. R. O. nesitraukė, bet stumtelėjo ją į petį, ir I. N., turbūt užkliuvusi už kilimo, nuvirto. Atsikėlė supykusi ir nuėjo į trečią aukštą. Netrukus laiptais greitai nusileido M. B.. Liudytoja tuo metu kilo laiptais į trečią aukštą, teigia nemačiusi jo veido, taip pat nemačiusi, ar jis turėjo ką nors rankose. Išgirdo trepsėjimą antrame aukšte. Nulipusi žemyn pamatė gulintį kruviną R. O. ir šalia jo D. V.. Išsigandusi puolė skambinti į greitąją pagalbą ir išėjusi laukė jos atvykstant. Grįžusi atgal į salę pamatė kruviną peilį ir jį nusviedė į kampą. Tai buvo paprastas stalinis peilis, kuriuo vakarėlio metu jie pjaustė maistą.

Liudytojas D. V. teisme parodė, kad 2008 m. gegužės 2 d. surengė susitikimą Mažeikiuose esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), kuriame dalyvavo D. G., R. O., V. G., I. G., taip pat G., kurios pavardės nežino. Vakarėlis vyko linksmai - buvo geriama, valgoma ir šokama. Apie vidurnaktį G. išvyko, o po kiek laiko atvažiavo A. K. su D.. Vėliau atvyko M. B., dvi panelės ir A.. Vėliausiai atvyko L. N.. Netrukus M. B. ir I. N. dingo, todėl jis su I. išėjo jų ieškoti. Nuėję į tualetą pamatė ant pertvaros permestus rūbus, kuriuos, norėdami pajuokauti, paėmė ir nunešė į trečią aukštą. Vėliau, nuėjęs į apačią, rado ant minkštasuolio sėdinčius V., I. ir R. O.. Atsisėdo šalia jų ir matė, kaip I. N. priėjusi prie R. O., spragsėdama pirštais liepė jam pasitraukti. Šis iš pradžių nekreipė dėmesio, po to varė I. N. šalin. I. N. elgėsi kaip išgėrusi ir buvo agresyvi. Liudytojo aiškinimu jis matė, kaip R. O. pastūmė I. N. ir ši nugriuvo ant grindų. Atsikėlusi nuėjo į viršų. Po kiek laiko į apačią atėjo M. B.. Tuo metu V. ir I. antrame aukšte nebebuvo. D. V. parodė, kad tuo metu jis sėdėjo ant palangės, o R. O. stovėjo atsukęs nugarą už kelių metrų priešais jį. M. B. pasakė kažką panašaus į „tu čia pavarei". Ką atsakė R. O. jis nepamena, bet pamatė, kaip jiedu susikibo ir pradėjo muštis. Viskas vyko labai greitai, nesuprato, kur ir kas mojavo rankomis. Nepastebėjo, kuris pirmas sudavė smūgį. Jis ėmė juos skirti ir pirmą pasitaikiusį, tai buvo M. B., metė ant žemės, prispaudė ir tada pamatė, kad jis rankoje turi peilį. Tuo metu ant grindų nukrito R. O., kuris kraujavo. Paleidęs M. B. puolė gelbėti R. O., darė dirbtinį kvėpavimą. M. B., pamatęs ką padarė, pradėjo klykti ir šaukti, kad kviestų „greitąją pagalbą". Aplinkui girdėjosi ir kitų susirinkusiųjų šauksmas.

Liudytojas A. K. teisme papasakojo apie vykusį vakarėlį, tačiau namo išvyko anksčiau. Apie įvykį sužinojo tik rytą.

Liudytoja G. B. teisme parodė, kad M. B. yra jos sūnus, kurį ji apibūdina kaip ramų ir nekonfliktuojantį žmogų, tačiau šiuo metu labai sugniuždytą ir palūžusį. Liudytoja parodė, kad jų šeima atlygino nukentėjusiajai 9000 litų materialinės žalos ir žada atlyginti likusią žalos dalį. Sūnus atsiprašė nukentėjusiosios. Dėl moralinės žalos atlyginimo nesutarė, nes neturi galimybių sumokėti tris šimtus tūkstančių nukentėjusios prašomos sumos moralinei žalai atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo ir liudytojų parodymų, M. B. padarytas nusikaltimas įrodytas ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Atliekant ikiteisminį tyrimą 2008 m. gegužės 3 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) esančiame restorano pastate - apžiūrėtos pastato viduje esančios patalpos. Pastato viduje ant grindų ir laiptų rastos ir aprašytos dėmės panašios į kraują. Taip pat rastas ir paimtas peilis su raudonos spalvos dėmėmis ir popierinė servetėlė (t. l., b.l. 10-20).

Atliekant ikiteisminį tyrimą 2008 m. rugsėjo 9 d. apžiūrėtas ir protokole aprašytas iš įvykio vietos paimtas peilis ir popierinė servetėle (t. l., b.1. 21-24). Taip pat ikiteisminio tyrimo metu M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Mažeikių poskyryje 2008 m. gegužės 3 d. buvo apžiūrėtas ir R. O. lavonas. Nuvilkus marškinėlius prie kairiojo spenelio rastos dvi durtinės žaizdos, ties krūtinkaulio apatine dalimi rasta durtinė žaizda, o kairėje veido pusėje - įbrėžimas (t. l., b.1. 25-31).

Iš M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Mažeikių poskyrio 2008 m. gegužės 4 d. specialisto išvados Nr. M88/08(13), paremtos R. O. lavono teismo medicinos tyrimu, medicininių dokumentų bei papildomų tyrimų duomenimis, ir atsižvelgiant į mirties aplinkybes teismo medicinos ekspertas konstatavo, kad R. O. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su širdies sužalojimu, kuri komplikavosi širdies tamponada. Mirtis dokumentų duomenimis konstatuota 2008 m. gegužės 3 d., 7 valandą. R. O. kraujyje rasta 1,73 promilės etilo alkoholio, šlapime rasta 1,81 promilės etilo alkoholio, gyviems asmenimis atitinka vidutinį girtumo laipsnį. R. O. kūne nustatyta durtinės pjautinės krūtinės ląstos žaizdos su kairio plaučio ir širdies sužalojimais, odos nubrozdinimai veide ir krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje. Durtinės pjautinės žaizdos krūtinėje padarytos kietu aštriu ir smailiu daiktu, galimai peiliu. Žaizdos Nr. l kanalas eina per krūtinės ląstos priekinio paviršiaus vidurinės dalies odą, poodę, širdiplėvę, širdies užpakalinę sienelę ir baigiasi širdies ertmėse, žaizdos kanalo ilgis apie 10 cm. žaizdos kanalo kryptis iš apačios i viršų, žaizdos Nr. 2 kanalas eina per krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės voką, poodę, baigiasi krūtinės ląstos raumenyse, žaizdos kanalo ilgis 4 cm. Žaizdos kanalo kryptis iš apačios į viršų. Žaizdos Nr.3 kanalas eina per krūtinės ląstos priekinio paviršiaus kairės pusės odą, poodę, IV-V šonkaulių tarpšoninius raumenis, kairį plautį ir baigiasi kairės krūtinplėvės ertmėje. Žaizdos kanalo kryptis statmena, kanalo ilgis 15cm. Odos nubrozdinimai veide ir krūtinės ląstos užpakalinio paviršiaus dešinėje pusėje galėjo būti padaryti tuo pačiu įrankiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių iki mirties konstatavimo. Žaizda Nr. l su širdies sužalojimu ir žaizda Nr. 3 su kairio plaučio sužalojimu pavojingos gyvybei, sužalojimai būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, žaizda Nr. 2, kuri baigiasi krūtinės raumenyse, atskirai imant būtų vertinama kaip sukėlusi nežymų sveikatos sutrikdymą. Po padarytų sužalojimų nukentėjusysis galėjo gyventi nuo keliolikos iki keliasdešimt minučių ir kurį laiką galėjo atlikti kai kuriuos veiksmus (šaukti, šliaužti).

R. O. mirtis įvyko nuo durtinės pjautinės ląstos žaizdos su širdies sužalojimu. Tikimiausia nukentėjusio padėtis vertikali. Užpuoliko ir nukentėjusiojo tikėtina padėtis - priekiu - vienas į kitą. Durtinės pjautinės žaizdos galėjo būti padarytos peiliu, kurio geležtės plotis apie 2 cm., ilgis ne mažiau 15 cm. Kūno sužalojimų sekos iš turimų duomenų nustatyti nėra galimybių. Durtinės pjautinės žaizdos atitinka sužalojimus rūbuose. Odos nubrozdinimas krūtinės ląstos užpakaliniame paviršiuje, dešinėje pusėje, sužalojimą rūbuose neatitinka, marškinėliai galėjo būti susisukę ar pakelti, (t.l., b.l. 34-41).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėti R. O. rūbai - treninginės kelnės, marškinėliai, trumpikės ir puskojinės. Marškinėlių priekiniame ir užpakaliniame paviršiuje rasti įpjovimai, ( t.l., b.l. 52-56). Buvo apžiūrėti ir M. B. rūbai - džinsinės kelnės, sportiniai marškinėliai, sportinis švarkelis, sportiniai bateliai ir diržas (t.l., b.l. 59-64).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje liudytojas D. V. parodė kur buvo padėtas peilis, kuriuo jie pjaustė maistą, taip pat parodė vietą, kurioje kilo konfliktas, kurio metu buvo nužudytas R. O. (t.l., b.l .92-98).

Atliekant parodymų patikrinimą vietoje M. B. parodė vietą, kurioje jis pjaustė maistą iki ateinant I. N.. Taip pat parodė vietą, kurioje buvo padarytas nusikaltimas. Parodymų patikrinimo vietoje metu, M. B. bėgdamas įveikė šį atstumą per 8,49 sekundės (t.l., b.l. 23-30).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 75U-II-35 išvados matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu M. B. nesirgo lėtiniu psichikos sutrikimu ir galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. M. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje būsenoje, dėl kurios jis būtų negalėjęs suvokti, kad rankoje turi virtuvinį peilį ir dėl to būtų nesupratęs savo veiksmų nukentėjusiojo R. O. atžvilgiu pavojingumo (t.l., b.l. 161-165).

Po sulaikymo, t.y. 2008 m. gegužės 3 d., 8 val. 29 min. M. B. buvo nustatytas 1,45 promilės girtumo (t.l., b.l. 177).

Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. tyčia nužudė R. O., tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. l d.

Nužudymas yra tyčinis neteisėtas kito žmogaus gyvybės atėmimas. Atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (mirties) yra priežastinis ryšys, t.y. nukentėjusiojo mirtis turi būti dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys turi būtinas, t.y. būtina nustatyti, kad tik kaltininko padaryta veika sukėlė ir sąlygojo padarinių atsiradimą. Byloje esantys ir nuosprendyje paminėti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo mirtį sukėlęs durtinės pjautinės krūtinės ląstos su širdies sužalojimu, kuris komplikavosi širdies tamponada, buvo padarytas sąmoningai ir valingai, t.y. kaltai atliktais M. B. veiksmais. Jo elgesys buvo susijęs priežastiniu ryšiu su nukentėjusiojo mirtimi, t.y. veika, kuri pati savaime dėsningai ir neišvengiamai sukėlė atsiradusias pasekmes. Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2008 m. gegužės 3 d. Mažeikių mieste esančiame restorane (duomenys neskelbtini) peiliu buvo sužalotas R. O., kuris tos pačios dienos rytą nuo patirtų sužalojimų ligoninėje mirė. Tai įrodyta paties kaltinamojo, liudytojų D. V., I. N., V. Š. parodymais. Nors kaltinamasis M. B. teigia, kad nužudė R. O. dėl didelio susijaudinimo, nes buvo įžeista jo mergina, tačiau byloje nesurinkta įrodymų, būtinų LR BK 130 str. t.y. nenustatyta, kad nukentėjusiojo R. O. veiksmai būtų pasireiškę itin įžeidžiančiu poelgiu M. B. draugės I. N. atžvilgiu. Anaiptol, byloje nustatyta, kad I. N. vakarėlio metu buvo išgėrusi ir pati pradėjo konfliktą su R. O.. Tai patvirtino liudytojai V. Š. ir D. V.. Kaltinamasis M. B. parodė, kad I. N. pasiskundus, jis nubėgo aiškintis, kas skriaudžia jo merginą. Pradžioje įvyko žodinis konfliktas su R. O., o tik po to - muštynės. Šiuos kaltinimo parodymus patvirtina ir liudytojas D. V.. Be to liudytojas D. V. teisme parodė, kad M. B. aiškintis atėjo, o liudytoja V. Š. parodė, kad matė kaip M. B. praėjo greitokai, tačiau nei vienas iš šių liudytojų nepatvirtino, kad M. B. bėgo aiškintis situacijos. Iš karto po įvykio apklausta liudytoja I. N., parodė, kad M. B. reaguodamas į jos nuoskaudą „sparčiu žingsniu išėjo iš trečio aukšto salės" (t.l., b.l. 102). Šie veiksmai rodo, kad R. O. nebuvo nužudytas nedelsiant ir tai rodo, kad nebuvo fiziologiniam afektui būdingos emocinės reakcijos vystimosi dinamikos ir nedelsiamo atsako. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė nustatė, kad M. B. inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo fiziologinio afekto ar kitoje emocinėje būsenoje, dėl kurios jis būtų negalėjęs suvokti, kad rankoje turi virtuvinį peilį ir dėl to būtų nesupratęs savo veiksmų nukentėjusiojo R. O. atžvilgiu pavojingumo (t.1., B.161-165).

Kaltinamasis M. B. tvirtina, kad nusikaltimą jis padarė gindamasis nuo R. O. patirto smūgio į galvą. Pagal baudžiamosios teisės teoriją, įtvirtintą LR BK 28 straipsnio nuostatose, būtinąja gintimi laikoma tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, kuris atitinka baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymius, t.y. kai kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę ir panašiai, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Ištyrus byloje surinktus įrodymus, nustatyta, kad konfliktą pradėjo pats kaltinamasis M. B.. Jis, laikydamas rankoje peilį, priėjo prie R. O. ir teismo nuomone ištarė provokuojančią frazę „na tu čia pavarei". M. B. tvirtina, kad pirmas smūgį sudavė R. O.. Nėra galimybės nei patvirtinti nei paneigti šiuos parodymus. Tačiau byloje nustatyta, kad kilus muštynėms R. O. rankose neturėjo jokio įrankio ar daikto. Iš byloje esančios 2008 m. gegužės 7 d. specialisto išvados, matyti, kad M. B. buvo padaryti sužalojimai galimai kumščių smūgiais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikimą (t.2., b.1. 33). Tuo tarpu R. O. mirė nuo M. B. smūgių peiliu į krūtinės sritį, vienas iš kurių buvo mirtinas. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad konflikto metu nebuvo būtinosios ginties situacijos, nukentėjusiojo R. O. veiksmai M. B. atžvilgiu nekėlė pavojingo, akivaizdaus ir realaus kėsinimosi.

Baudžiamoji atsakomybė už nužudymą pagal LR BK 129 str. kyla tada, kai žmogaus gyvybė atimama veikiant tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į tai, kad vakarėlio metu kaltinamasis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, tai, kad po įvykio prašė kviesti greitąją ir buvo labai išsigandęs, teismas daro išvadą, kad M. B. nužudė R. O. veikdamas netiesiogine tyčia. Jis suprato, kad kėsinasi į jo gyvybę, numatė, kad tokie veiksmai ir nusikaltimo įrankis gali atimti gyvybę R. O., ir nors nenorėjo tokių padarinių, - nukentėjusiojo mirties, sąmoningai leido jiems atsirasti, t.y. nusikaltimą padarė netiesioginės tyčios kaltės forma (BK 15 str. 3 d.).

M. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, taip pat savo noru atlygino didelę dalį turtinės žalos. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad byloje yra dvi lengvinančios aplinkybės ir viena sunkinanti aplinkybė, tai, kad M. B. charakterizuojamas tik teigiamai ir tai patvirtina byloje esantys duomenys, (t.l., b.1. 167,168, 169). Teismas, skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia tai, kad M. B. tyčia padarė labai sunkų smurtinį nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus visas aplinkybes, bausmė skirtina žemesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Nukentėjusios ir civilinės ieškovės V. D. civilinis ieškinys dėl laidojimo likusių išlaidų atlyginimo, taip pat advokato atstovavimo išlaidų įrodytas byloje pateiktais dokumentais, jo neginčija ir kaltinamasis, todėl tenkintinas ir priteistina likusi 7003,78 Lt ieškinio dalis. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkintinas iš dalies. Nekyla jokių abejonių, kad M. B. nusikalstamais veiksmais atėmus vienintelio sūnaus - R. O. gyvybę V. D. patyrė sukrėtimą bei dvasinius išgyvenimus, neteko labai artimo žmogaus, kuris iki mirties gyveno kartu ir būtų ją prižiūrėjęs senatvėje. Todėl daroma išvada, kad V. D. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 str. 2 d.). Tačiau, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama, ne tik į kilusias pasekmes, šias pasekmes sukėlusio asmens kaltę, bet ir kaltininko turtinę padėtį, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nukentėjusiajai neturtinės žalos dydis nustatomas 50000 litų.

Iš M. B. priteistina liudytojai V. Š. atvykimo iš Anglijos į teismo posėdį patirtos išlaidos - 498,67 Lt. Šios išlaidos pagrįstos dokumentais ir priskiriamos proceso išlaidoms (BPK 103 str. l d., 105 str. l d.)

Daiktiniai įrodymai turėjusieji reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, servetėlė, M. B. džinsinės kelnės, marškinėliai, sportinis švarkelis sportiniai bateliai, diržas, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. l d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu aštuoneriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės atlikimo laiką įskaityti sulaikymo laiką nuo 2008 m. gegužės 3 d. iki 2008 m. gegužės 4 d., taip buvimo ekspertizės įstaigoje laiką nuo 2009 m. kovo 17 d. iki 2009 m. balandžio 2 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš M. B. V. D. 7003,78 Lt (septynis tūkstančius tris litus 78 ct) materialinių išlaidų ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių) neturtinės žalos.

Priteisti iš M. B. V. Š. 498,67 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt aštuonis litus 67 ct) kelionės išlaidų.

Daiktinį įrodymą - peilį, servetėlę, M. B. džinsines kelnes, marškinėlius, sportinį švarkelį, sportinius batus, diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.