- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-15
- Bylos Nr.
- 1A-1405-468-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Regina Pocienė, Vladislavas Lenčikas
- Nuteistasis
- K. K.
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A–1405-468-2011
Teisėja Lilija Tarčevskaja Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. gruodžio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės, teisėjų Reginos Pocienės, Vladislavo Lenčiko,
dalyvaujant prokurorui D. B.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistojo K. K. skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 11 25 d. nutarties, kuria atmestas Vilniaus pataisos namų teikimas dėl nuteistojo K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teismo 2000 02 14 d. nuosprendžiu K. K. nuteistas pagal BK 105 str. 1, 5 p. laisvės atėmimu 17 metų, pirmus 5 metus atliekant bausmę kalėjime. 2002 05 29 d. nutartimi jis pervestas prieš laiką bausmę atlikti iš kalėjimo į griežtojo režimo pataisos darbų koloniją. 2003 06 10 d. Kauno apygardos teismo nutartimi veika perkvalifikuota į BK 129 str. 2 d. 3, 6 p. ir palikta bausmė - laisvės atėmimas 17 metų.
Teikime nurodyta, jog: bausmės pradžia: 1999 10 17 d., bausmės pabaiga: 2016 10 17 d. 2/3 bausmės atliko 2011 02 17 d. Ankstesnių bausmių atlikimo metu nuteistajam 1 kartą taikytas lygtinis paleidimas.
Šalies argumentai
2011 10 28 d. Vilniaus pataisos namai kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su teikimu dėl nuteistojo K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kuriame nurodė, jog nuteistasis nustatyto rėžimo reikalavimus pažeidė 8 kartus, baustas 3 kartus, šiuo metu nuobaudos negalioja. Skatintas 8 kartus, pilnai atlygino materialinę žalą, socialiniai ryšiai su artimaisiais nutrūkę, pataisos namuose nuo 2006 m. nelankomas, nors su kitais žmonėmis jie plėtojami per nuteistojo dalyvavimą pataisos namų bendruomeninėje veikloje.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 11 25 d. nutartimi netenkino Vilniaus pataisos namų teikimo. Teismas atkreipė dėmesį, jog šiuo metu K. K. nuteistas už labai didelio pavojingumo ir žiaurumo nusikaltimo padarymą. Charakterizuojamas iš esmės patenkinamai, tačiau PK administracija netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo. Teismo manymu, bausmės tikslai, K. K. atlikus 2/3 bausmės ir likus dar gana ilgam neatliktos bausmės tarpui, dar nėra pasiekti. Išanalizavus visas aplinkybes, teismo nuomone, nėra pagrindo manymui, jog nuteistasis gali būti taisomas neizoliavus nuo visuomenės.
Šalies argumentai
Nuteistasis K. K. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 11 25 d. nutartį, tenkinti jo skundą ir pastarąjį paleisti iš pataisos įstaigos lygtinio paleidimo būdu. K. K. nurodo, kad jis atitinka formalų lygtinio paleidimo pagrindą: jis yra atlikęs 2/3 bausmės, charakterizuojamas iš esmės patenkinamai, jo motyvacija darbui aukšta, atlygino materialinę žalą, išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi. Jis mano, kad Vilniaus pataisos namų teikimas buvo atmestas nepagrįstai. Apylinkės teismo nutarties motyvai yra nesvarūs, neatitinka galiojančių įstatymų. Nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų kategorijos. BVK 157 str. įtvirtintose lygtinio paleidimo sąlygose įvykdyto nusikaltimo sunkumo laipsnis nėra išskirtas į atskirą kriterijų, į kurį reiktų atsižvelgti, nustatant privalomą atlikti paskirtosios bausmės dalį, o nuteistojo padaryto nusikaltimo padarymo aplinkybės neturėtų sąlygoti teismo pozicijos dėl lygtinio paleidimo, nes tai jau buvo įvertinta teisme skiriant bausmę. Skunde pabrėžiama, kad bausmės paskyrimas ir jos dydis neturėtų iš nuteistojo atimti galimybę sugrįžti į visuomenę ir įrodyti savo siekį pasikeisti. Nuteistasis labai gailisi dėl praeityje padarytų nusikaltimų, savo elgesiu ir darbu jis siekia įrodyti, kad jis gyvena dorai ir sąžiningai. Jis mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu jau yra pasiekti. Nuteistasis skunde priduria, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nebūtų atleistas nuo paskirtos bausmės, o tik lygtinai paleistas, t. y. jis toliau atliktų jam paskirtą bausmę, tik kitomis sąlygomis, neizoliuotas nuo visuomenės.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo K. K. skundas atmestinas.
Vadovaujantis BVK 157 straipsnio nuostatomis, teismas gali, o ne privalo, priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, t.y. atlikta tam tikra minimali minėto straipsnio 3 dalyje numatyta laisvės atėmimo bausmės dalis bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Pagal BVK 157 str. 3 d. 3 p. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti asmenys, pataisos namuose laikomi paprastosios grupės sąlygomis, kai jie yra faktiškai atlikę ne mažiau kaip 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
Kaip matyti iš teismui pateiktos Vilniaus pataisos namų teikimo ir asmens bylos medžiagos, nuteistasis K. K. formaliai atitinka BVK 157 str. nurodytus kriterijus: nuteistasis laikomas paprastosios grupės sąlygomis, raštu įsipareigojęs doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, pilnai atlygino nusikaltimu padarytą materialinę žalą, yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, formaliai palaiko socialinius ryšius su pažįstamais žmonėmis.
Tačiau vien tik formaliojo pagrindo - atitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams dėl lygtinio paleidimo, nepakanka, kad būtų taikomas lygtinis nuteitojo paleidimas iš laisvės atėmimo vietos. Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, t.y. ar yra materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, teismas sprendžia visapusiškai įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui.
Analizuojant nuteistojo K. K. asmens bei teikimo bylose esančius dokumentus matyti, kad pataisos namų administracija kreipėsi į teismą su teikimu dėl K. K. lygtinio paleidimo, vadovaudamasi įstatymo normomis. Tai yra pataisos įstaigos pareiga - nuteistasis K. K. formaliai atitiko sąlygas, numatytas BVK 157 str. 3 d. 1 p. Tačiau Vilniaus pataisos namų administracija, atsižvelgusi į nuteistojo padarytus režimo reikalavimų pažeidimus, tarpasmeninių įgūdžių lavinimo stygių, nutrūkusių socialinių ryšių svarbą, dėl nuteistojo K. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netarpininkavo.
Iš teismui pateiktos nuteistąjį K. K. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad pastarasis Vilniaus pataisos namuose laikomas paprastosios grupės sąlygomis, pataisos namuose dirba jau 6 metus, jo motyvacija dirbti laisvėje taip pat yra pozityvi, atlygino padarytą materialinę žalą. Bausmės atlikimo metu skatintas 8 kartus, 8 kartus pažeidė nustatyto režimo reikalavimus, už ką 3 kartus buvo baustas. Ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu neleidžia teismui daryti vienareikšmės išvados, kad pastarasis toliau galėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.
Šiuo metu K. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo žmogaus gyvybei padarymą, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai atsižvelgė ir į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei jos pavojingumo laipsnį, juolab, kad K. K. nuteistas už savo motinos nužudymą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog K. K. rašytinis įsipareigojimas doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys, pažadas nedaryti naujų nusikalstamų veikų nėra pakankamai įtikinamas, juolab, kad pagal psichologinę išvadą egzistuoja aplinkos rizikos faktorius – alkoholio įtaka, nors jis prisipažįsta įvykdęs nusikaltimą, dėl jo gailisi, vertina neigiamai, tačiau savo nusikalstamus veiksmus racionalizuoja, menkindamas auką (teikimo byla, b. l. 5).
Reikia pažymėti ir tai, kad visgi dar pakankamai didelė nuteistajam paskirtos bausmės dalis yra neatlikta (bausmės pabaiga 2016 10 17 d.), o paleidus K. K. iš pataisos įstaigos lygtinai, valstybės taikomos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str. 2 d.). Tuo pačiu teismas atkreipia dėmesį ir į tą aplinkybę, jog byloje yra duomenų, jog K. K. anksčiau buvo taikomas lygtinis paleidimas, tačiau jam parodytas teismo pasitikėjimas, nuo kito dar sunkesnio nusikaltimo padarymo, visgi nesulaikė.
Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pritaikius lygtinį paleidimą, jis turėtų kur gyventi, negali turėti lemiamos įtakos, sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, tuo labiau, kad pataisos namų administracija negavo atsakymo į paklausimą dėl nuteistojo gyvenamosios vietos pritaikius jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti nuteistojo K. K. skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo K. K. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 11 25 d. nutartį.
Nutartis yra neskundžiama.