Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gitana Butrimaitė, sekretoriaujant Rasai Medveckajai, dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ atstovui advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei Simonai Puidokienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Mitnija“, valstybės biudžetinė įstaiga „Lietuvos kariuomenė“ dėl įvykio pripažinimo draudiminiu.

Aprašomoji dalis

Teismas NUSTATĖ:

Ieškovas pagal 2017 m. liepos 31 d. Statybos subrangos sutartį Nr. SR1046 su trečiuoju asmeniu UAB „Mitnija“ įsipareigojo atlikti Objekto „Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės „EYSA-15-016“ vyr. ltn. J. D. angaro remontas (DEPO angaro grindų ir įvažiavimo vartų remontas“, adresu Lakūnų g. 3, Šiaulių m., elektrotechnikos (vidaus ir lauko) tinklų įrengimo darbus, o ieškovo darbuotojai 2018 m. sausio 31 d., manevruodami žirkliniu keltuvu, pažeidė angare stovinčio remontuojamo orlaivio C27 SPARTAN MNS 4115 sparną. Ieškovo nuomone, pagal 2017 m. liepos 31 d. statybos subrangos sutartį Nr. SR1046 su trečiuoju asmeniu UAB „Mitnija“, darbai buvo atliekami Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje, o ne oro uoste. Pagal Lietuvos kariuomenės skelbiamus duomenis, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų struktūrinis padalinys, kurio paskirtis - užtikrinti Šiaulių karinio aerodromo funkcionavimą, vykdyti, kartu su kitais kariuomenės daliniais, priimančios šalies paramos funkcijas NATO, EU pajėgoms, atlikti vadovavimo ir valdymo procedūras vykdant oro policijos funkcijas bei kitas oro operacijas, kurios vykdomos iš Šiaulių karinio aerodromo, teikti paieškos ir gelbėjimo paslaugas visiems Lietuvos Respublikos oro erdvės naudotojams. Ieškovo vertinimu, Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės sąvoka netapati oro uosto sąvokai. Oro uostas, tai tik infrastruktūra, kurioje orlaivis, kaip kad lėktuvas ar sraigtasparnis, gali pakilti ir nusileisti, o Karinių oro pajėgų Aviacijos bazė apima ne tik patį oro uostą, bet ir Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depą. Kaip matyti iš 2017 m. liepos 31 d. Statybos subrangos sutarties Nr. SR1046, sutarties objektas-„Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės „EYSA-15-016“ vyr. ltn. J. D. angaro remontas (DEPO angaro grindų ir įvažiavimo vartų remontas“, adresu Lakūnų g. 3, Šiaulių m., elektrotechnikos (vidaus ir lauko) tinklų įrengimo darbai, t.y. elektrotechnikos (vidaus ir lauko) tinklų įrengimo darbai ne oro uoste, o technikos remonto depe.

Pagal VĮ Registrų centro duomenis, NTR registre registruotas turtas, registro Nr. 44/1687896, Lakūnų g. 3, Šiaulių m. registro tipas: žemės sklypas su statiniais. Šio registro išrašo p. 2.80 - 2.86, yra nurodyta kokie statiniai yra laikytini oro uostui priskirtais statiniais, nes šių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis - oro uostų. Taip pat šio išrašo p.2.101, 2.130 nurodytų statinių pagrindinė naudojimo paskirtis - oro uostų. Pagal to paties NTR registro išrašą statinio vyr. ltn. J. D. angaro (unikalus Nr. 2998-0014-4018, žymėjimas plane 3P1 b) paskirtis - Gamybos, pramonės, pastatas nurodomas kaip gamybinės dirbtuvės ir NTR žymos, kad tai - oro uosto teritorija, - nėra. Tokios žymos apie minėto statinio naudojimo paskirtį nebuvimas Nekilnojamojo turto registre ieškovui leidžia tvirtinti, kad elektrotechnikos tinklų įrengimo darbai buvo atliekami ne oro uoste, o Karinių oro pajėgų aviacijos bazės angare, kuris priskirtas Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 31 d. įvykis įvyko ne ant oro uosto pakilimo-nusileidimo tako, o angare, kuris yra tik bendroje teritorijoje su oro uostu. Tai, kad Karinių oro pajėgų aviacijos bazės angaras, esantis Lakūnų g. 3, Šiaulių m., kuris priskirtas Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui, yra žemės sklype, kuris išskirtas naudoti krašto apsaugos tikslams, negalima traktuoti, kad visa teritorija laikytina oro uosto teritorija. Teritorijos adresas neapsprendžia pastato, kuriame įvyko įvykis, paskirties, (įvykis įvyko pastate, kuris turi savo unikalų numerį ir savo naudojimo paskirtį, kurie nurodyti NTR). Tai, kad teritorija, kurios adresas yra Lakūnų g. 3, Šiaulių m., yra skirta krašto apsaugos tikslams, ir kurios dalis (pakilimo takai, aikštelės) naudojama kaip karinis oro uostas, nereiškia, kad visa teritorija ir joje esantys statiniai yra laikytini oro uostu. Kiekvienas statinys esantis šioje teritorijoje turi savo paskirtį, kuri nurodyta NTR. Ieškovas nesutinka su atsakovo manipuliacijomis dėl „oro uosto“, „aerodromo“ sąvokų, neaišku apskritai, ką atsakovas laiko oro uostu ir jo teritorija, nes pagal NTR duomenų išrašą visa teritorija Lakūnų g. 3, Šiaulių m., nėra nurodoma kaip oro uosto teritorija. Nei vienas teisės aktas nenumato jokių papildomų reikalavimų, atestacijos ar licencijos darbus atliekantiems asmenims ar įmonei organizuojančiai tokius darbus, jeigu darbai atliekami pastate, kuris stovi oro uosto teritorijoje, kas galėtų lemti išvadą, kad atliekant darbus statiniuose ar pastatuose, kurie yra oro uosto teritorijoje, šie darbai susiję su didesne rizika ir juos atliekantiems asmenims yra keliami didesni atidumo, rūpestingumo, profesionalumo reikalavimai. Be to, pagal viešai prieinamus duomenis, objektas Lakūnų g. 3, Šiauliai, yra VĮ Oro navigacija, Šiaulių skrydžių valdymo centras, ir jokios nuorodos, kad šiuo adresu yra oro uostas nėra. Vienintelis Šiauliuose esantis oro uostas yra nurodomas „Šiaulių oro uostas“, esantis adresu Lakūnų g. 4, Šiauliai, Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų aviacijos bazės buvimo vieta nurodoma Lakūnų g. (be numerio), Šiauliai. Esant nurodomoms aplinkybėms ir motyvams, UAB „Elektros zona“ nuomone, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atsisakymas pripažinti 2018 m. sausio 31 d. įvykį, įvykusį vykdant elektros kabelių tvirtinimo darbus vyr. ltn. J. D. angare (unikalus Nr. 2998-0014- 4018, žymėjimas plane 3Plb), adresu Lakūnų g. 3, Šiaulių m., draudiminiu yra nepagrįstas. Prašo ieškinį tenkinti ir įvykį pripažinti draudiminiu (el.b.l.1-4, t.I).

Atsakovo įsitikinimu, ieškovas netinkamai aiškina ir vertina pateiktą NTR išrašą. Atsakovas pažymi, kad iš NTR išrašo matyti, jog ginčo angaras (NTR išraše pažymėtas 2.7 yra žemės sklype (NTR išraše pažymėtas 2.1, kuris tiek pagal teisės aktų nuostatas, jų aiškinimą, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo vertinimą, pasitelkiant bendrąją logiką, laikytinas oro uosto teritorija. Be to, pats ieškovas ieškinyje nurodo, kad angaras, kuriame vykdyti darbai, sukėlę žalą, yra „bendroje teritorijoje su oro uostu“. O, kaip minėta, pagal draudimo sutartį, nedraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti dėl statybos darbų, vykdomų oro uostuose bei jų teritorijose (el.b.l.111-115, t.I).

Trečiasis asmuo valstybės biudžetinė įstaiga „Lietuvos kariuomenė“ ieškinį prašo nagrinėti ir sprendimą priimti teismo nuožiūra, pateikdama savo nuomonę dėl žalos padarymo – įvykio vietos patekimo į oro uosto teritorijos apibūdinimą. Lietuvos kariuomenė laikosi pozicijos, kad kas tai yra oro uosto teritorija, nėra išaiškinta, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme tokios sąvokos apibrėžimo nėra. Kariuomenė duoda nuorodą į Lietuvos Respublikos 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 872, kuriuo buvo patvirtintos Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribos ir plotas (el.b.l.99-100, t.I).

Byla išnagrinėta nedalyvaujant tretiesiems asmenims, esantiems tinkamai informuotiems apie posėdžio vietą ir laiką (CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Iš bylos medžiagos ir šalių atstovų žodinių paaiškinimų nustatyta, kad UAB „Elektros zona“ ir AB „Lietuvos draudimas“ Verslo civilinės atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 054 (2015-02-25 redakcija, galiojanti nuo 2015-03-01) (toliau – Taisyklės) pagrindu sudarė Verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – Draudimo sutartis), kurios sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas) LD Nr. 109534442, TIA Nr. 396260336 (el.b.l.17-19, 116-136).

Taisyklių 4 punktas numato, kad draudimo objektas yra draudėjo turtiniai interesai, susiję su draudėjo civiline atsakomybe, kylančia dėl draudėjo veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarytos žalos tretiesiems asmenims, draudėjui vykdant veiklą, kuri draudimo sutartyje nurodyta kaip apdrausta, ir įvykus taisyklėse ir/ar draudimo sutartyje nurodytiems draudžiamiesiems įvykiams.

Draudimo liudijime, kur nurodomos individualios, būtent šalių draudimo sutarčiai taikomos papildomos sąlygos, priedo 4 punkte nurodyta: „Nedraudžiama Draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti dėl statybos darbų, vykdomų naftos perdirbimo įmonėse, energetikos pramonės, branduolinės energetikos įmonėse, oro ir/ar jūrų uostuose bei jų teritorijose“ (el.b.l.135, t.I).

2017 m. liepos 31 d. ieškovas UAB „Elektros zona“ su trečiuoju asmeniu UAB „Mitnija“ sudarė statybos subrangos sutartį Nr. SR1046, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atlikti Šiaulių miesto Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės „EYSA-15-016“ vyr. ltn. J. D. angaro remontą (DEPO angaro grindų ir įvažiavimo vartų remontą), esančio adresu Lakūnų g. 3, Šiaulių m., elektrotechnikos (vidaus ir lauko) tinklų įrengimo darbus (el.b.l.6, t.I, 1.1. subrangos sutarties punktas).

Vykdant elektros kabelių tvirtinimo darbus nurodytame angare, ieškovo darbuotojai 2018 m. sausio 31 d., manevruodami žirkliniu keltuvu, pažeidė angare stovinčio (remontuojamo) orlaivio C27 SPARTAN MNS 4115 sparną. Pagal Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų ginkluotės ir technikos remonto depo pranešimą, remonto darbai dėl pažeidimų pašalinimo siekė 35236,60 Eur be PVM (el.b.l.26, t.I). Ieškovas kaip draudėjas, informavo atsakovą – draudiką apie įvykį ir prašė atlyginti nuostolius. Į tokį prašymą atsakovas ieškovui 2019-02-18 pateikė atsakymą, kad netyrė žalos dydžio ir reikalavimo atlyginti žalą pagrįstumo, nes įvykį laiko nedraudiminiu pagal Draudimo sutarties papildomų sąlygų 4 punktą, numatantį nedraudiminę išlygą, jei darbai vykdomi oro ir/ar jūrų uostuose bei jų teritorijose (el.b.l.5, t.I).

Įstatymo leidėjas nustato, kad draudimo interesas – tai nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 14 d.), o draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 33 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnį, draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis; draudėjo prašymas turi būti rašytinis, kurio formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas (CK 6.990 str. 1 d.), o draudėjui tenka pareiga atsakyti už prašyme pateiktų duomenų teisingumą, nes prašymas yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.990 str. 2 d.).

CK 6.987 str., Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 str. 33 d., 97 str., 98 str., 105 str. įpareigoja draudiką išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Teismų praktikoje laikoma, kad tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (LAT 2015-02-23 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Tarp šalių kilo ginčas dėl sutartinių draudimo santykių, papildomų sąlygų (kurių šalys neginčija), vertinant, kada nedraudžiama draudėjo civilinė atsakomybė, kylanti „-dėl statybos darbų, vykdomų <...> oro ir/ar jūrų uostuose bei jų teritorijose“ (el.b.l.19, t.I).

Nustatyta, kad angaras (kuriame ieškovo darbuotojai vykdė darbus pagal subrangos sutartį ir kur įvyko įvykis, dėl kurio kilo ginčas) priklauso nekilnojamojo turto registro (NTR) duomenų banke įregistruotam turtui – žemės sklypui su statiniais, esančiam Lakūnų g. 3, Šiauliuose (unikalus Nr.4400-2911-8529). NTR duomenų banko išraše angaras (pažymėjimas plane 3P1p), unikalus Nr. 2998-0014-4018, nurodytas kaip ypatingasis statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės (el.b.l.27-94, psl.42, 2.7 p.).

Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 2 straipsnis įvardija pagrindines įstatymo sąvokas, tarp kurių ir: Tarptautinio oro uosto žemė – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų ribų žemės plotas, skirtas tarptautinio oro uosto reikmėms; Tarptautinis oro uostas – oro uostas, į kurį atskrenda ir iš kurio išskrenda tarptautinius skrydžius atliekantys orlaiviai, kuriame taip pat atliekamos pasienio, muitinės, medicininio karantino, higieninės kontrolės ir kitos procedūros.

Pagal Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 2 dalį, tarptautinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“ 4 punktu patvirtino Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribas ir plotą, nurodydama, kad jį sudaro keturi žemės sklypai, iš kurių vienas – sklypas, unikalus numeris – 4400-2911-8529, kadastro numeris – 2901/0017:4, Šiauliuose, Lakūnų g. 3. Taigi, būtent šiame sklype, tarp įvairios paskirties pastatų, yra ginčo pastatas – gamybinės dirbtuvės (šalių vadinamos angaru), kuriose ieškovo darbuotojai padarė žalą stovėjusiam Lietuvos kariuomenės orlaiviui (dėl paties žalos padarymo fakto byloje ginčo nėra).

Teismas nesutinka su ieškovo argumentais, kad elektrotechnikos tinklų įrengimo darbai buvo atliekami ne oro uoste, o Karinių oro pajėgų aviacijos bazės angare, kuris priskirtas Karinių oro pajėgų Ginkluotės ir technikos remonto depui. Ieškovas tokią kategoriją kaip Karinių oro pajėgų aviacijos bazė, naudoja remdamasis Lietuvos kariuomenės internetiniam tinklapy nurodomais duomenimis apie karinių oro pajėgų struktūrinius padalinius (http://kariuomene.kam.lt/lt/kariuomenes_struktura/karines_oro_pajegos/struktura_314). Pažymėtina, kad tame pačiame tinklapyje, kalbant apie Karinių oro pajėgų aviacijos bazę, nurodoma, jog „Aviacijos bazė yra karinių oro pajėgų padalinys, formuojamas iš profesinės karo tarnybos karių ir civilių tarnautojų. Bazė yra dislokuota Šiauliuose, du paieškos ir gelbėjimo postai dislokuoti Kaune ir Nemirsetoje (Klaipėdos raj.). Aviacijos bazę sudaro štabas, Skrydžių saugos skyrius, Oro operacijų ir Operacijų palaikymo grupės. Aviacijos bazės naudojamas orlaivių parkas: Letov L-410 UVP Turbolet, Mi-8T, C-27J Spartan, sraigtasparnis AS365N3+ „Dauphin“, Mi-8MTV, L-39ZA Albatross“.

Iš tokių trečiojo asmens viešai pateikiamų duomenų darytina išvada, jog Karinių oro pajėgų aviacijos bazės negalima tapatinti su vieta, kurioje buvo atliekami minėti elektrotechnikos tinklų įrengimo darbai. Kaip jau nurodyta anksčiau, bei remiantis 2008-09-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 872, darbų atlikimo vieta fiksuota nekilnojamojo turto registro bazėje registruotame pastate – gamybinėse dirbtuvėse, esančiose Lakūnų g.3, Šiauliuose – Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijoje.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nedraudiminiai įvykiai yra esminė draudimo sutarties sąlyga, todėl nedraudiminiai įvykiai jose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o esant abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (LAT 2002-12-02 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-1445/2002). Draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, o tai suponuoja draudiko sąžiningumą sutartiniuose santykiuose (CK 6.158 str.).

Teismas, atsižvelgdamas į šalių teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str.), nagrinėjamoje byloje taiko CK 6.193 str., kuriame nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės. CK 6.193 str. 1 d. numato, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nustatinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; pagal CK 6.193 str. 3 d., jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė. Taip pat, pagal CK 6.193 str. 2 d., visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (taip pat į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgėsi po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 str. 5 d.).

Išklausius ieškovo ir atsakovo atstovų teismo posėdyje paaiškinimų, ištyrus ir įvertinus rašytinius visus įrodymus, teismas daro išvadą, jog tarp šalių sudarytos draudimo sutarties Nr.109534442 sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, priede, kuriame įtvirtintos papildomos sąlygos ir išskirtas 4 punktas apie nedraudžiamą draudėjo civilinę atsakomybę, kylančią dėl: statinių griovimo darbų; viadukų, tiltų, tunelių, hodrotechnikos statinių statybos darbų ir – dėl statybos darbų, vykdomų naftos perdirbimo įmonėse, energetikos pramonės, branduolinės energetikos įmonėse, oro ir/ar jūrų uostuose bei jų teritorijose, nėra jokių paslėptų ar galimų dviprasmiškai interpretuoti sąlygų ar išsireiškimų; sąlygos pasirašytos tiek draudiko, tiek UAB „Elektros zona“ direktoriaus ir patvirtintos bendrovių spaudais. Be to, kaip nurodė atsakovo atstovė, nedraudiminiai civilinės atsakomybės atvejai išskirti būtent atsižvelgiant į galimas didesnes rizikas ir su tuo susijusius didesnius nuostolius tam tikruose objektuose, teritorijose, ar vykdant atitinkamus nurodytus darbus. 4 punkte nurodomais atvejais būtų galimybė apsidrausti civilinę atsakomybę, tačiau tai kainuotų papildomas sumas.

Teismas taip pat remiasi ir šalių diskusijų objektu (ginčo ribose) tapusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta 2017 m. lapkričio 23 d. civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir K. K. ieškinį atsakovams D. M., Šiaulių miesto savivaldybei, Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kariuomenės, draudimo bendrovei „Seesam Insurance AS“, Lietuvos Respublikoje veikiančiai per „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialą, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo Nr. e3K-3-406-378/2017, kurioje iš esmės visiškai skirtingomis bylos faktinėmis aplinkybėmis buvo pasisakyta dėl to paties Šiaulių karinio oro uosto teritorijos, kaip ginčo teritorijos, priskyrimo oro uostui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėjo išvados, kad „Nekilnojamojo turto registre įregistruota teritorijos paskirtis patvirtina, kad tai yra oro uosto teritorija <…>“. Taigi, tiek nagrinėtoje Kasacinio teismo byloje sprendžiant klausimą dėl savivaldybės atsakomybės pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, tiek nagrinėjamoje byloje pagal šalių verslo civilinės atsakomybės draudimo sutartį sprendžiant dėl įvykio pripažinimo draudiminiu, esminę reikšmę turi Nekilnojamojo turto registre įregistruota teritorijos paskirtis, kuri patvirtina, kad tai yra oro uosto teritorija. Toks statusas įtvirtintas jau minėtu 2008 m. rugsėjo 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir plotų patvirtinimo“, kurio 4 punktu patvirtinta Tarptautinio Šiaulių karinio oro uosto teritorijos ribos ir plotas, apimantis keturis sklypus su juose esančiais statiniais, tarp kurių yra ir Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės vyr. ltn. J. D. vardo angaras, pažymėtas plane 3P1p, unikalus Nr. 2998-0014-4018, nurodytas registre kaip ypatingasis statinys, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – gamybos, pramonės.

Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovo ir atsakovo argumentų, vertinant, kad jie neturi sprendžiamosios reikšmės ginčo apimtyje. Aptartais sprendime įrodymais, teisės normomis ir Kasacinio teismo praktika, teismas atmeta ieškovo reikalavimą pripažinti 2018 m. sausio 31 d. įvykį vyr. ltn. J. D. angare adresu Lakūnų g. 3, Šiaulių m., apgadinus angare stovinčio orlaivio C27 SPARTAN MNS 4115 sparną, draudžiamuoju įvykiu (CPK 178 str., 185 str.).

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, teismui nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo pateiktų 1000 Eur teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (el.b.l.163-164, t.I)

Byla pradėta ir nagrinėta, procesiniai dokumentai siųsti elektroninių paslaugų portalo pagalba, todėl nesusidarė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 88 str., 94 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 93, 94-96, 269- 270, 307 straipsniais,

NUSPRENDŽIA:

uždarosios akcinės bendrovės „Elektros zona“ ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.