Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimą dėl daiktinių įrodymų išsprendimo klausimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-116/2000,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Panevėžio apylinkės teisme 2020 m. balandžio 9 d., gautas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato teikimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. balandžio 8 d. Panevėžio apskrities VPK gauta 2000 m. vasario 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-9-116/2000 (baudžiamoji byla Nr. 50-1-01785-99), pagal kurį nuteisti D. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), kopija. Šiame nuosprendyje priimtas sprendimas sunaikinti šlepetes, automobilio rankeną su spynele ir stiklo šukes. Pagal Panevėžio apskrities VPK turimą duomenų bazę matyti, kad daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugykloje yra saugomos 3 vaizdo kasetės, automobilio garso kolonėlė, sąsiuvinis (kvitas Nr. 1388), dvi užrašų knygelės (kvitas Nr. 1389), trys užrašų knygelės, devyni vokai su laiškais (kvitas Nr. 1390), paimti toje pačioje baudžiamojoje byloje ir dėl kurių nuosprendyje nepasisakyta.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 361 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje inter alia įtvirtinta, kad teismas turi teisę priimti sprendimus dėl daiktinių įrodymų. Pagal BPK 307 straipsnio 6 dalies 2 punktą, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomi sprendimai dėl daiktinių įrodymų.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas 2000 m. vasario 4 d. nuosprendyje pasisakė ir išsprendė dalies daiktinių įrodymų: šlepečių, automobilio rankenos su spynele, stiklo šukių klausimą, tačiau nepasisakė ir neišsprendė likusių daiktinių įrodymų: 3 vaizdo kasečių, automobilio garso kolonėlės, sąsiuvinio (kvitas Nr. 1388), dviejų užrašų knygelių (kvitas Nr. 1389), trijų užrašų knygelių, devynių vokų su laiškais (kvitas Nr. 1390), klausimo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuosprendžiui įsiteisėjus dėl saugomų daiktų atsiėmimo iki šio laiko niekas nesikreipė. Daiktai nuo 2000 metų saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad nuo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2000 m. vasario 4 d. nuosprendžio įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip dvidešimt metų, o dėl teikime nurodytų daiktų, tai yra: 3 vaizdo kasečių, automobilio garso kolonėlės, sąsiuvinio (kvitas Nr. 1388), dviejų užrašų knygelių (kvitas Nr. 1389), trijų užrašų knygelių, devynių vokų su laiškais (kvitas Nr. 1390), niekas į policiją ar teismą nesikreipė, akivaizdu, kad per tokį ilgą laiko tarpą daiktai šiuo metu yra praradę vertę ir jau yra menkaverčiai, todėl šie daiktai sunaikintini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 361 straipsnio 1, 2 dalimis, 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Teikimą tenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 vaizdo kasetes, automobilio garso kolonėles, sąsiuvinį (kvitas Nr. 1388), dvi užrašų knygeles (kvitas Nr. 1389), tris užrašų knygeles, devynis vokus su laiškais (kvitas Nr. 1390) (baudžiamoji byla Nr. 1-116/2000), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktinių įrodymų saugykloje, sunaikinti.

Nutarties vykdymą pavesti Panevėžio apskrities VPK.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismą.