Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje: M. K., (duomenys neskelbtini), šiuo metu atlieka bausmę, teistas:

1) 2022 m. birželio 20 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį – 100 MGL (5 000 eurų) bauda;

2) 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto ir 100 MGL (5 000 eurų) bauda. BK 75 straipsnio 1 dalies pagrindu arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant nuo 23 val. iki 05 val. būti savo Probacijos tarnybai nurodyto adreso vietoje, jei tai nesusiję su darbu, mokymusi, gydymusi; įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. 2024 m. gegužės 10 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. 2024 m. gruodžio 23 d. neišieškotos baudos likutis yra 4 883,16 Eur.

3) 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė; BK 259 straipsnio 2 dalį - 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta bausmė – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmė subendrinta su 2023 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausmės dalimi – 4 883,16 Eur bauda ir paskirta galutinė subendrinta – 30 parų arešto bausmė ir 4 883,16 Eur bauda, bausmė neatlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimas vaizdo įrašas 09 1-1-2025, 00.30.00 GMT+2 - 1-1-2025, 01.30.00 GMT+2. mp4. Įrašo data - 2025-01-01 įrašo laikas nuo 00.29.57 val. iki 01.29.59 val. Vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta ant (duomenys neskelbtini) parduotuvės fasado. Vaizdo įrašas yra nespalvotas. Vaizdo stebėjimo kamera fiksuoja minėtos parduotuvės įėjimą, prekyvietės, (duomenys neskelbtini), įėjimą, gatvę tarp minėtos parduotuvės ir prekyvietės, taip pat tolumoje matosi (duomenys neskelbtini) daugiabučiai, palei gatvę prie daugiabučių yra prekybos kioskeliai. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kaip 01.13.26 val. nuo (duomenys neskelbtini)daugiabučio kiemo, pro prekybos kioskelius, link prekyvietės ateina vyriškis, jis eina prekyvietės pusėje esančiu šaligatviu. Vyriškiui priėjus arčiau matome, kad tai M. K., (duomenys neskelbtini). M. K. apsirengęs tamsios spalvos pūkinę trumpą striukę, džinsus, avi sportinius batus šviesios spalvos padu. Eidamas jis rankomis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. M. K. praeina pro prekyvietę (duomenys neskelbtini). Toliau peržiūrint vaizdo įrašą M. K. 01.26.10 val. ateina nuo (duomenys neskelbtini). Eina gatve tarp parduotuvės (duomenys neskelbtini) ir prekyvietės, eidamas rankomis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu. Praėjęs pro parduotuvę ir prekyvietę, toliau eina pro (duomenys neskelbtini) ir prekybos kioskelius (1 t., b. l. 43-45).

Liudytoja S. K. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad M. K. pažįsta, bendraudavo draugų kompanijoje, su juo susipažino per pusseserę A. Ž.. Su juo bendraudavo daugiausia Messenger. 2024-12-31 M. K. jai parašė, pasveikino su Naujaisiais metais, tiesiog bendravo, suprato, kad jis taip pat švenčia Naujuosius metus. 2025-01-01 tiksliai kelintą valandą pasakyti negali, nes yra susirašinėjimą su M. ištrynusi ir jį užblokavusi, gavo jo žinutes į Messenger, kuriose jis rašė, kad pyksta ant jos ir A., kad bus problemų ir kad yra sudarkyta mašina. Pagal padarytą screenshot ekranvaizdį mato, kad žinutę perskaitė apie 05.57 val. Suprato, kad M. gali kalbėti apie A. automobilį, todėl skambino jai, tačiau ji neatsiliepė. Kadangi ji neatsiliepė, ji padarė žinučių screenshotus ir nusiuntė jai. 2025-01-01 apie 16.27 val. jai į Messenger vėl parašė M., kad jam skauda širdį, kad taip pasielgė ir prašė jos suvesti jį su A., kad jis nori atlyginti automobiliui padarytą žalą. Kadangi ji jam nieko nepadarė, jo žodžiai ją įžeidė ir taip pat nenorėjo veltis į jo ir A. konfliktą, ji jį Facebook užblokavo ir daugiau su juo nebendravo. Nori pasakyti, kad A. pateikti screenshotai yra tie patys, kuriuos turi ir ji (1 t., b. l. 67-70).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 3 dalį numatyta atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą. Šios veikos objektyvieji požymiai yra pavojinga veika, padariniai ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, o subjektyvieji – kaltė. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina šių požymių visuma, t. y. nesant bent vieno iš šių požymių baudžiamoji atsakomybė negalima. Pažymėtina, kad tyčinio svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo padariniai nustatomi pagal tokio turto vertę, buvusią nusikalstamos veikos darymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2005, 2K-167/2009, 2K-73-677/2016). Būtent sunaikinto ar sugadinto turto vertės dydis yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nusikalstama veika kvalifikuojama kaip nesunkus (BK 187 straipsnio 1 dalis) ar apysunkis nusikaltimas (2 dalis), baudžiamasis nusižengimas (3 dalis) ar administracinis nusižengimas.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, darytina išvada, kad kaltinimas M. K. dėl nedidelės vertės svetimo turto sugadinimo, pasitvirtino.

Kaltinamasis M. K., 2025 m. sausio 1 d., apie 12:00 val. (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia sugadino nedidelės vertės turtą, tai yra aštriu daiktu ant automobilio kėbulo išrašydamas žodžius "Suka", sugadino A. Ž. priklausančio automobilio "VW Passat", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo detales, tai yra kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir kairės pusės priekines dureles, kurių bendra vertė 300 eurų, nulaužė 30 eurų vertės valytuvą, taip tyčia sugadino A. Ž. priklausančio turto už 330 eurų.

Kaltinamojo M. K. kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu apie tai, kad jis suvokdamas savo veiksmų nusikalstamą pobūdį sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, tai yra aštriu daiktu ant automobilio kėbulo išrašė žodžius "Suka", sugadino A. Ž. priklausančio automobilio "VW Passat" kėbulo detales, tai yra kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir kairės pusės priekines dureles, tačiau nusikalstama veika tiesiogiai užfiksuota vaizdo kameromis, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai. Šie duomenys, kaip įrodymai, tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad kaltinamasis M. K. veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, sugadino svetimą, A. Ž. priklausantį turtą ir to norėjo. Sugadintas turtas laikytinas nedidelės vertės, kadangi jo vertė – 330 Eur - viršija 3 MGL (150 Eur), bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis, 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), todėl kaltinamojo M. K. padaryta nusikalstama veika atitinka baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos šios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis M. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (BK 12 straipsnis). Jis teistas, neatlikęs baudos bausmės, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 90–92, 97-98). Jis nedirba (b. l. 102). Įvertinus nurodytas aplinkybes matyti, kad kaltinamasis linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas, todėl kaltinamajam neskirtinos švelnesnės bausmės, kurios, teismo vertinimu, nepasieks bausmei keliamų tikslų. Kaltinamasis anksčiau teistas, realių išvadų dėl savo elgesio nedaro ir jo teigiama linkme nekoreguoja, sistemingai daro nusikalstamas veikas, anksčiau skirta nei baudos bausmė, nei arešto bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujų veikų darymo, todėl, siekiant pakeisti kaltinamojo nusikalstamus polinkius ir pasiekti bausmės tikslus, kaltinamajam už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, skirtina maksimalaus dydžio arešto bausmė.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamasis M. K. šią nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2025 m. sausio 8 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl paskirtos bausmės turi būti subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnyje nustatytomis bausmių bendrinimo taisyklėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu (kaltinamasis kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailisi, pažadėjo geranoriškai atlyginti padarytą žalą) subendrinti su 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme bei 4 883,16 Eur bauda, pridedant minimalią šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir paskirti subendrintą bausmę.

Į galutinės subendrintos bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamąjį įsakymą su visais jame nurodytais įskaitymais.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad arešto bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas. Atsižvelgus į anksčiau nustatytas aplinkybes (teisiamas 4 kartą, naują nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs baudos bausmės), šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad probacija kaltinamajam bei jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti gali būti efektyvi.

Dėl civilinio ieškinio.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Civilinė ieškovė ir nukentėjusioji A. Ž. pareiškė civilinį ieškinį ir prašo priteisti 1 100 Eur turtinės žalos atlyginimą dėl kaltinamojo M. K. sugadintas jai priklausančio automobilio "VW Passat" kėbulo detales, tai yra kairės pusės galinį sparną, kairės pusės galines ir kairės pusės priekines dureles bei nulaužtą 30 eurų vertės valytuvą (1 t., b. l. 61). Turtinę žalą civilinė ieškovė grindžia tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo sugadintas jai priklausantis turtas - automobilis, kurio remonto išlaidos sudaro 1 100 Eur (dažai 180 eurų, lakas 120 eurų, valytuvas 30 eurų, automobilio perdažymo darbai iki 800 eurų). Šiuo metu automobilis dar tvarkomas, remontuojamas. Iš karto neturi už ką jo susiremontuoti. Servise nurodė preliminarią sumą, kiek kainuos automobilio remontas ir darbai. Reikės perdažyti visą automobilio vairuotojo pusės šoną. Prieš tai vasarą, prieš ruošiant automobilį technikinei apžiūrai, automobilis buvo visas perdažytas.

Kaltinamasis parodė, jog automobilį galėtų suremontuoti pigiau, tačiau neginčija pareikšto civilinio ieškinio dydžio, ginčo dėl to nėra, sutinka nukentėjusiajai atlyginti 1 100 Eur turtinę žalą.

Taigi ginčo dėl civilinio ieškinio nėra, kaltinamasis M. K. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštarauja, nurodė, jog yra darbingas, vykdo individualią veiklą iš kurios gaus pajamų, todėl, įvertinus tai, kas išdėstyta, teismui nekyla abejonių, kad turtinė žala nusikalstamais M. K. veiksmais padaryta civilinei ieškovei A. Ž.. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės A. Ž. civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. K. priteistina 1 100 Eur turtinei žalai atlyginti.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ( b. l. 83-84), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Byloje gauta 2025 m. vasario 14 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2025-01991, kurioje nurodyta, kad advokatei Rimai Šmigelskytei teikiant antrinę teisinę pagalbą M. K. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 116,67 Eur (b. l. 132).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, taip pat įvertinus tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas, kai kaltinamasis suimtas (atlieka laisvės atėmimo bausmę), antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo M. K. nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje ir paskirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti M. K. bausmę – areštą 30 (trisdešimt) parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2025 m. sausio 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme bei 4 883,16 Eur bauda ir paskirti subendrintą 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę ir 4 883,16 Eur baudą.

Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinės ieškovės A. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. K. 1 100 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą eurų) civilinės ieškovės A. Ž. naudai turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės vykdymo pradžios.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. K. valstybės naudai nepriteisti.

Išaiškinti M. K., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą (Pravieniškių g. 10, Kaišiadorių r.) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@kalejimai.lt, telefono Nr. +370 34656442) apie tai pranešti įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.