Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 3 kartus: Telšių r. apylinkės teismo 2005-10-27 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. 1 m. laisvės apribojimo bausme; Telšių r. apylinkės teismo 2005-11-25 nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme; Šiaulių m. apylinkės teismo 2007-05-31 nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 1 m., skiriant 6 mėn. auklėjamojo poveikio priemonę, Telšių r. apylinkės teismo 2008-06-18 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2006-04-24 apie 14 val. Šiaulių r., Kuršėnuose, Kapų g., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. N., N. P. ir R. B., padedant M. Š., kuris, žinodamas, kad veža bendrininkus atiminėti telefonų, nuvežė juos į nusikaltimo vietą ir laukė automobilyje, panaudodamas psichinę ir fizinę prievartą prieš nukentėjusiuosius D. P. ir E. P., pasireiškusią tuo, kad N. P. grasino panaudoti peilį prieš E. P., taikydamas įrėmęs į krūtinę, o jis, R. B., R. N. stovėjo šalia, kad sudarytų įspūdį, jog nukentėjusiesiems neįvykdžius reikalavimų, su jais bus susidorota fiziškai, pagrobė iš nukentėjusiojo D. P. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5140“, o iš nukentėjusiojo E. P. mobiliojo ryšio telefoną „Siemens C 45“, tuo padarydami nukentėjusiajai D. P. 600,00 Lt, o nukentėjusiajai D. P. 50 Lt turtinę žalą.

Kaltinamasis G. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2006-04-24 jis su R. N., N. P., M. Š. ir R. B. sugalvojo iš ko nors atimti mobiliuosius telefonus ir juos parduoti, nes labai reikėjo pinigų. Jo tėvas buvo miręs, mama viena išlaikė penkis vaikus, todėl pinigų šeimoje trūko. Šiaulių r., Kuršėnuose, Kapų g., jie pamatė kelis paauglius, liepė jiems atiduoti mobiliuosius telefonus. Smurto jų atžvilgiu nevartojo, tačiau pasakė, kad, jeigu neatiduos, gali blogai baigtis. Kadangi jie buvo vyresni, todėl paaugliai bijodami patys atidavė du telefonus. Peilio panaudoti niekas nesitarė, jam matant peilio niekas nenaudojo, jis peilio nematė. Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, įsipareigojo atlyginti žalą nukentėjusiajai D. P. bei jo ekstradicijos išlaidas valstybei.

Nuteistasis M. Š., apklaustas kaltinamuoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 25-26 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006-04-24 Plungės Žemės ūkio mokykloje, kurioje mokėsi, nebuvo pamokų, jam paskambino R. B. ir paprašė nuvežti į Telšius sutvarkyti kažkokių reikalų. Jis sutiko, atėjo dar ir R. N., N. P. bei G. R., visi sėdo į jo automobilį ir nuvažiavo į Telšius. Prie Telšių geležinkelio stoties R. B. pardavė kažkam telefoną, už tuos pinigus įpylė kuro į jo automobilį, atidavė jam seną mobilųjį telefoną ir paprašė vežti į Šiaulius. Netoli Kuršėnų suprato, kad vaikinai važiuoja atiminėti telefonų, nes visi tarpusavyje apie tai kalbėjo. Kuršėnuose sustojo prie bažnyčios, visi išlipo, o jis liko laukti automobilyje ir nieko nematė. Po kiek laiko vaikinai parbėgo prie mašinos, turėjo du telefonus, įlipo į automobilį ir pasakė, kad jis greičiau iš čia važiuotų. Kokiu būdu atiminės telefonus, draugai automobilyje nesitarė, peilio jis nematė ir nežinojo, kad bus naudojamas.

Nuteistasis N. P., apklaustas kaltinamuoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 26 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad kaltu prisipažino visiškai, tačiau parodymus duoti atsisakė, paaiškino tik tiek, kad peilį turėjo jis, automobilyje jo nedemonstravo, laikė kišenėje, įrėmęs jo nukentėjusiesiems nebuvo, laikė rankoje, norėjo, kad nukentėjusieji matytų ir išsigąstų, nukentėjusiesiems grasino žodžiu.

Nuteistasis R. N., apklaustas kaltinamuoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 26-27 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį sutiko M. Š. ir paprašė nuvežti į Telšius. Telšiuose N. P. pardavė kažkam telefoną, tada visi važiavo į Šiaulius. Įvažiavus į Kuršėnus, pamatė prie bažnyčios grupelę vaikinų ir sugalvojo atimti iš jų telefonus. Liepė M. Š. sustoti toliau. Keturiese priėjo prie tų vaikinų, jis paprašė užrūkyti ir su R. B. pasitraukė toliau, už kokių 4 metrų, o N. P. su G. R. liepė tiems vaikinams atiduoti telefonus. Vieną telefoną atidavė gražiuoju, o kitą R. B. ištraukė vaikinukui iš kišenės. Peilio jis nematė, reikalavo atiduoti telefoną žodžiu. Telšiuose tą dieną jie jau buvo atėmę telefoną, kurį N. P. pardavė, o į Šiaulius sugalvojo važiuoti atiminėti telefonų, nes ten jų niekas nepažįsta. Kad N. P. turi peilį, matė iš ryto, o kad grasintų peiliu nematė.

Nuteistasis R. B., apklaustas kaltinamuoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 27 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006 m. balandžio mėn. susitiko su draugais ir visi nutarė važiuoti į Telšius atimti telefonų, o vėliau į Kuršėnus to paties. Kuršėnuose sustojo prie bažnyčios, pamatė būrelį paauglių. Jie rūkė. Jis su draugais priėjo ir paprašė cigarečių bei paklausė, kiek valandų. Jis su R. N. atsitraukė kiek toliau, o N. P. su G. R. liepė vaikinukams atiduoti telefonus. Nematė, kad N. P. turėtų peilį ir kad juo grasintų. Iš vaikinų atėmė du telefonus, vieną paėmė policijos pareigūnai, kitą jis pardavė Klaipėdos lombarde. Dalį žalos - 300,00 Lt - jis yra atlyginęs nukentėjusiajai D. P. ir jos atsiprašė.

Nukentėjusysis D. P., apklaustas nukentėjusiuoju pirmiau teisme ((baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 46 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006-04-24 ėjo su draugais iš pamokų. Prie Kuršėnų bažnyčios sustojo parūkyti. Pro juos praėjo kiek vyresni vaikinai, grįžo atgal ir paprašė cigarečių. Vienas, kuris buvo su juoda skarele ant galvos, išsitraukė peilį ir pasakė, kad atiduotų telefonus ir kad šiandien jau ne vieną nusmeigė. Matė, kad buvo dar vienas peilis. Grasino visi, prie jo buvo priėję du vaikinai, o prie E. P. irgi du, liepė telefonus atiduoti geruoju. Tas, kuris buvo su peiliu, jį laikė, o kitas iš džinsų kišenės ištraukė telefoną. Vienas peilis buvo įremtas jam, o kitas E. P.. Peilius matė visi, stovėjo po du, vienas įrėmęs peilį, o kitas kratė kišenes.

Nukentėjusioji D. P., apklausta nukentėjusiąja pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 3 t., 204-205 b.l., jos parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad sūnus D. P. pasakojo jai, kaip iš jo atėmė telefoną. Sakė, kad buvo keturiese, du iš jų su peiliais, vienas įrėmęs peilį jam į šoną, kitas ištraukė telefoną. Telefonas buvo 600,00 Lt vertės. R. B. atlygino 300,00 Lt ir atsiprašė.

Nukentėjusysis E. P., apklaustas nukentėjusiuoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 3 t., 204-205 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį su draugais ėjo iš mokyklos ir prie bažnyčios sustojo parūkyti. Prie jų priėjo keturi vyresni vaikinai ir paprašė cigarečių. Tada vienas įrėmė atlenkiamą peilį jam į krūtinę ir ištraukė telefoną, kortelę išėmė ir atidavė. Dar pasakė, kad ne vieną nusmeigė, gali nusmeigti ir juos, ir pareikalavo telefono. Kiti du vaikinai buvo prie D. P., liepė ir kitiems atiduoti telefonus.

Nukentėjusioji D. P., apklausta nukentėjusiąja pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 3 t., 205 b.l., jos parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006 m. balandžio mėnesį iš jos sūnaus prie bažnyčios buvo atimtas telefonas „Siemens“. Sūnus grįžo išsigandęs, sakė, kad jam buvo įrėmę į krūtinę peilį. Telefonas grąžintas.

Liudytojas E. K., apklaustas liudytoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 27-28 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad 2006 m. pavasarį, datos tiksliai nepamena, jis su draugais penkiese ėjo iš mokyklos. Prie Kuršėnų bažnyčios prie jų priėjo keli vaikinai, paklausė, kiek valandų ir ar jie turi telefonus. Kadangi vaikinai buvo vyresni ir vienas iš jų išsitraukė peilį, jie išsigando, D. P. išsiėmė telefoną ir dar paklausė, ar gali išsiimti kortelę. Išėmęs kortelę, telefoną atidavė tiems vaikinams. Po to vienas iš jų apieškojo juos visus ir dar rado telefoną pas E. P., pas kitus nerado. Tas su peiliu stovėjo atokiau, kol kitas ieškojo telefonų.

Liudytoja V. K., apklausta liudytoja pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 28 b.l., jos parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), kad 2006-04-24 iš mokyklos parėjęs sūnus E. K. papasakojo, jog jam su draugais būnant prie bažnyčios Kuršėnuose prie jų priėjo 4 - 5 nepažįstami vaikinai ir iš jo draugų atėmė telefonus. Sūnus telefono neturėjo, todėl iš jo nieko nepaėmė.

Liudytojas A. G., apklaustas liudytoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 46 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad su draugais stovėjo prie bažnyčios, kai prie jų priėjo keturi nepažįstami jaunuoliai ir pareikalavo atiduoti telefonus. Du iš jų turėjo po peilį, vieną peilį įrėmė į pilvą D. P., o po to ir E. P., sakė, kad atiduotų telefoną arba papjaus. Išsigando, nes grasinimas buvo realus. Tas vaikinas, kuris atėmė telefonus, buvo su skarele ant galvos.

Liudytojas B. D., apklaustas liudytoju pirmiau teisme (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 5 t., 47 b.l., jo parodymai perskaityti, vadovaujantis BPK 276 str.), parodė, kad su draugais stovėjo prie bažnyčios, prie jų priėjo nepažįstami vaikinai, paklausė, kiek valandų ir paprašė telefonų. Vienas turėjo peilį, kurį įrėmė E. P., grasino, kad pasmeigs, todėl E. P. išsigando ir telefoną atidavė, o kiti spėjo paslėpti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta ir byloje esančiais dokumentais. Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų matosi, kad R. N., N. P. ir M. Š. savo iniciatyva pateikė mobiliojo ryšio telefonus NOKIA 3310, SIEMENS C45 ir NOKIA 3410, o nukentėjusioji D. P. pateikė mobiliojo ryšio telefono aparato dėžutę, garantinį taloną, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t., 36-38, 54-58 b.l.). Iš daiktų paėmimo saugoti protokolų matosi, kad iš N. P. paimtas išlankstomas metalinis sidabro spalvos peilis, kuris apžiūrėtas kaip daiktinis įrodymas (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t. 80, 94 b.l.). Apžiūrėjus automobilį „RENAULT 19“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio gale ties galiniu stiklu rasta juodos spalvos skarelė - kepuraitė su stilizuotomis baltos spalvos kaukolėmis ant šonų (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t., 93 b.l.). Tikrinant nukentėjusiųjų D. P., E. P., liudytojų B. D., E. K., A. G., E. L. parodymus vietoje, jie parodė, kur stovėjo su draugais, kai buvo atimti telefonai, kur nuėjo telefonus atėmę jaunuoliai (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t., 143-145 b.l., 2 t., 1-4, 15-18, 29-32, 67-70 b.l.). Iš daiktų pateikimo atpažinti ir apžiūros protokolų matosi, kad nukentėjusysis E. P. atpažino telefoną „SIEMENS C45“, kuris buvo iš jo atimtas nusikaltimo metu, šis telefonas buvo apžiūrėtas ir grąžintas nukentėjusiajam E. P. (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t. 156-157, 158-161 b.l.). Tikrinant parodymus vietoje įtariamasis R. B. parodė vietą Kuršėnuose, kur pastatė automobilį, vietą, kur jie su N. P. ir G. R. iš nukentėjusiųjų pagrobė mobiliuosius telefonus, ir kryptį, kur nubėgo su pagrobtais telefonais (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 1 t. 186-191 b.l.). Parodžius atpažinti asmenis pagal jų nuotraukas, B. D. atpažino N. P., kaip asmenį, kuris nusikaltimo padarymo metu buvo su skarele ant galvos, o rankoje turėjo peilį ir buvo įrėmęs šį peilį E. P. į pilvo sritį, atpažino G. R., kaip asmenį, kuris nusikaltimo metu paėmė telefonus iš D. P. ir E. P., atpažino R. B., kaip asmenį, kuris nusikaltimo padarymo metu stovėjo toliau ir saugojo, kad niekas nepabėgtų; nukentėjusysis E. P. atpažino R. B., kaip asmenį, kuris nusikaltimo padarymo metu stovėjo toliau ir saugojo, kad jie nepabėgtų, N. P., kaip asmenį, kuris buvo apsirišęs galvą skarele ir turėjo peilį, kurį buvo įrėmęs jam į šoną, G. R., kaip asmenį, kuris nusikaltimo metu laikė jį už rankos, o kitas vaikinas buvo įkišęs ranką į jo kišenę ir pagrobė mobilųjį telefoną; liudytojai E. K., A. G., E. L. atpažino N. P., kaip asmenį, kuris buvo galvą apsirišęs skarele, o rankoje turėjo peilį; liudytojas A. G. atpažino G. R., kaip asmenį, kuris dalyvavo įvykdant nusikaltimą; nukentėjusysis D. P. atpažino N. P., kaip asmenį, kuris buvo užsirišęs skarelę ir rankoje laikė peilį (baudž.b. Nr. 1-288-394/2008, 2 t. 5-14, 23-24, 27-28, 33-34, 49-50, 65-66, 71-72 b.l., baudž.b. Nr. 1-1-641/2012, 7-18 b.l.).

Atsižvelgiant į kaltinamojo visišką prisipažinimą, įvertinant kitų byloje surinktų įrodymų dėl G. R. pareikšto kaltinimo visumą, teismas laiko, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta.

Kaltinamojo G. R. veika pagal BK 180 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Veika pasireiškė objektyviaisiais ir subjektyviaisiais plėšimo požymiais. M. Š. nuvežus į įvykio vietą, N. P. grasinant panaudoti peilį prieš E. P., įrėmus jį į nukentėjusiojo krūtinę, G. R., kartu su R. B., R. N. stovėjo šalia, kad sudarytų įspūdį, jog nukentėjusiesiems neįvykdžius reikalavimų, t. y. neatidavus mobiliųjų telefonų, su jais bus susidorota fiziškai, tokiu būdu nesukeldami nukentėjusiesiems jokių abejonių dėl grasinimų realumo, pagrobė svetimą turtą – du mobiliuosius telefonus. G. R. suvokė, kad veikė tyčia, savindamasis svetimą turtą, numatė daromą žalą turto savininkams ir jos norėjo. G. R. veika įvykdyta bendrininkų grupėje. Kaltinamojo veiksmai buvo reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai. Jis nesipriešino bendrininkų veiksmams, tuo išreikšdamas savo sutikimą, kartu su bendrininkais siekė tų pačių tikslų ir padarinių.

Teismas skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Darydamas nusikaltimą, kaltinamasis siekė gauti materialinės naudos.

G. R. teistas tris kartus, teistumui neišnykus, padarė apysunkį nusikaltimą, žinodamas apie jam pareikštą kaltinimą ir bylos nagrinėjimą teisme, net 4 metus slapstėsi nuo teismo, nevyko į posėdžius, buvo išvykęs į užsienį, ko pasekoje buvo paskelbta kaltinamojo paieška. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. R. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Įvertinant tai, kad nusikalstamą veiką G. R. padarė būdamas nepilnamečiu, G. R. veika nesukėlė sunkių padarinių, kaltinamojo gauta materialinė nauda minimali, kaltinamasis nurodo, jog jo elgesys pasikeitė, jis pasižada nebenusikalsti, todėl skirtina bausmė švelnesnė, nei BK 180 str. 1 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Dėl civilinio ieškinio ir proceso išlaidų atlyginimo

Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Pagal CK 6.279 str. 1 d. bendrai padarę žalą asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius (nukentėjęs asmuo) gali reikalauti tiek iš visų bendraskolių, tiek iš bet kurio jų atskirai įvykdyti prievolę, tiek bet kurią jos dalį. Jeigu nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis pats įvykdė, atskaičius jam tenkančią dalį (CK 6.280 str.). G. R., kartu su N. P., R. B., R. N. bendrais tyčiniais veiksmais, padedant M. Š., padarė nusikalstamą veiką, dėl ko nukentėjusiajai D. P. buvo padaryta 600,00 Lt turtinė žala. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2008-12-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-288-394/2008, įvertinus tai, kad dalį žalos, t. y. 300,00 Lt R. B. buvo atlyginęs iki 2008-12-24 nuosprendžio priėmimo, likusi žalos dalis buvo priteista iš kitų bendrakaltinamųjų N. P., R. N. ir M. Š.. Kadangi nusikaltimo bendrininkai nusikaltimu padarytą žalą privalo atlyginti solidariai, 300,00 Lt žala priteistina ir iš kaltinamojo G. R..

Kaltinamojo G. R. 6 675,40 Lt ekstradicijos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos ir kaltinamojo (BPK 103 str. 1 d. 6 p., 105 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str., 304 str., 306 str., 307 str., 308 str., 313 str.,

nusprendė:

G. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. dėl plėšimo ir nubausti jį 3 (trims) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-05-31 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, G. R. skirti galutinę bausmę 5 (penkis) mėnesius 13 (trylika) dienų laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2012-05-11 iki 2012-10-24 ir laikyti, kad G. R. paskirtą 5 mėnesių 13 dienų laisvės atėmimo bausmę yra atlikęs.

Kardomąją priemonę - suėmimą – panaikinti, G. R. paleidžiant teismo salėje.

Nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant 300,00 Lt (tris šimtus Lt) solidariai iš kaltinamųjų M. Š., N. P., R. N. ir G. R..

Iš kaltinamojo G. R. išieškoti 6 675,40 Lt (šešis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt penkis Lt 40 ct) proceso išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių rajono apylinkės teisme.