- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-04
- Bylos Nr.
- 2YT-760-547/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Silvana Girdenienė
- Pareiškėjas
- S. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Astai Mikšėnaitei, dalyvaujant pareiškėjui S. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, VĮ Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, S. M., po S. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvai, S. M. ir A. V. Č. santuokos nebuvo sudarę. Abu tėvai yra mirę. Santuokos metu jo tėvai susilaukė tik vieno vaiko – S. M.. Po tėvo mirties liko šis jam priklausęs turtas: tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausė vieno aukšto medinis gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini). Gyvenamąjį namą ir ūkio pastatus tėvas įgijo 1965-05-14 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-5648 pagrindu iš E. K.. Tėvui, S. M. 2003-12-17 Alytaus AVA sprendimo Nr. 38-17701 pagrindu atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypus, esančius Valkininkų seniūnijos ribose. Po tėvo, S. M. mirties liko ir jam priklausę asmeniniai daiktai: baldai, namų ūkio reikmenys, žemės ūkio rakandai.
Abu tėvai iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), tėvui, S. M. priklausiusioje sodyboje. Pareiškėjas nurodė, kad jis taip pat visą laiką gyveno kartu su tėvais, o jiems mirus – tėvo namuose gyvena iki šiol.
Po S. M. mirties jo gyvenimo draugė A. V. Č. palikimo nepriėmė. Pareiškėjas nurodė, kad jis gyvena tėvų namuose, juos prižiūri ir naudojasi sodyba, asmeniniais tėvo ir motinos daiktais. Kitų pirmos eilės įpėdinių nėra, testamento tėvas nepaliko. Pareiškėjas patvirtino, kad nei po tėvo, nei po motinos mirties, jis į notarą nesikreipė, taip pat nesikreipė ir jokie kiti asmenys.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad po tėvo mirties jam priklausiusį turtą priėmė, pradėjo jį valdyti kaip savo, tačiau dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimų į notarų biurą nesikreipė. Tėvui priklausiusiu turtu naudojasi ir šiandien. Po tėvo mirties visuomet mokėjo mokesčius susijusius su sodybos išlaikymu, prižiūri gyvenamąjį namą, atlieka būtinus remonto darbus. Taip pat tvarko aplinką, sodą, dirba žemę, ruošiasi malkas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo pareiškimą ir patvirtino, kad jis tėvo palikimą priėmė faktiniu valdymu ir prašo šį faktą nustatyti teisme.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimo į pareiškimą neteikė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas atsiliepimu prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jo atstovui nedalyvaujant (b. l. 21-23).
Suinteresuotas asmuo nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Varėnos skyrius iš esmės neprieštaravo tokio prašymo tenkinimui (b. l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po tėvo S. M. mirties priėmė palikimą, patvirtina liudytojos parodymai bei byloje pateikti rašytiniai įrodymai.
Liudytoja S. D., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji ir pareiškėjas yra giminaičiai, pusbrolių vaikai. Liudytoja nurodė, kad pareiškėjas tuose namuose gimė, augo ir dabar gyvena. Jis susitvarkė kanalizaciją namuose, tvarko namus ir aplinką, rūpinasi ir prižiūri namais ir sodyba kaip savo. Liudytoja patvirtino, kad S. M. daugiau vaikų neturėjo, todėl ir pretendentų daugiau nėra, jokio ginčo niekas nekelia
Pareiškėjo tėvas S. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), motina A. V. Č., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimų kopijomis (b. l. 6, 7). S. M. gimimo liudijime tėvu įrašytas S. M., motina – A. V. Č. (b. l. 5).
Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūno pažymoje dėl paveldėjimo, pažymima, kad S. M. gyveno Valkininkų miestelyje Varėnos raj., su juo iki jo mirties gyveno ir tame pačiame name ir dabar tebegyvena jo sūnus S. M. (b. l. 13). S. M. deklaruota gyvenamoji vieta - Valkininkų miestelis, Varėnos r. sav. (b. l. 12).
Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro 2017-03-29 raštu Nr. S-30 patvirtinama, kad nebuvo pradėtos turto paveldėjimo bylos 2004-06-17 mirus A. V. Č. ir 2001-01-27 mirus S. M., dėl palikimo į biurą niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti. Testamentų registro duomenimis nėra palikimą priėmusių asmenų (b. l. 15).
Šiuo atveju pareiškėjas S. M. yra mirusio jo tėvo, S. M., likusio turto įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio l dalies l punktas) ir pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio l dalis). Tėvui priklausiusį turtą, pareiškėjas priėmė faktiniais veiksmais, tačiau, kaip nurodo pareiškėjas dėl įvairių susiklosčiusių aplinkybių, į notarų biurą nesikreipė. Daugiau įpėdinių nėra, ginčo dėl teisės į palikimą nėra.
S. M. mirties laiku galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas numatė, kad pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai yra vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Mirus S. M., buvo šie jo pirmos eilės įstatyminiai įpėdiniai: vaikas – pareiškėjas S. M.. Tačiau tam, kad suinteresuotas asmuo paveldėtų, jis turi palikimą priimti. Palikimo priėmimas galimas tik įstatyme numatytais pagrindais: faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti; įpėdiniui paduodant palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Taip galėjo pasielgti įstatyminiai įpėdiniai arba taip jie gali realizuoti savo, kaip įstatyminių paveldėtojų teises. Tik paveldėjimo teisę jie turi įgyti savo, o ne kitų asmenų iniciatyva. Įstatyminis įpėdinis turi teisę palikimą priimti arba jo nepriimti. Taigi apsisprendimo teisė priklauso pačiam įpėdiniui, o ne kitam asmeniui (kad ir kitam paveldėtojui). Šiuo atveju į notarinę įstaigą dėl palikimo priėmimo įpėdinis nesikreipė, tačiau S. M. palikimą faktiniu valdymu priėmė pareiškėjas S. M.. Po tėvo mirties likusį turtą pareiškėjas iškart pradėjo valdyti kaip savo, turtą priėmė bei ir šiandien naudoja tėvui priklausiusius gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus, prižiūri aplinką, daug metų moka elektros energijos tiekimo mokesčius, atliko einamuosius remontus. Be to jis naudoja ir po tėvo mirties likusius namų apyvokos reikmenis, žemės ūkio rakandus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po S. M. mirties likusį palikimą priėmė pareiškėjas, nes pradėjo jį valdyti, naudotis ir disponuoti. Bylos dokumentais patvirtinama, kad pareiškėjas S. M. po savo tėvo mirties palikimą priėmė, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti. Po savo tėvo mirties liko gyventi tėvui priklausiusiame name (duomenys neskelbtini). Jis rūpinasi likusiu turtu, mokėjo mokesčius.
Atsižvelgiant į išdėstytą bei į gausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kurioje nurodoma, jog gyvenimas paveldimame būste po palikėjo mirties, mokesčių mokėjimas, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartį civilinėje byloje 3K-3-382/2010 ir kt.).
Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pakankamai tikėtiną išvadą, jog pareiškėjo nurodomi faktai egzistavo, todėl teismas laiko, kad bylos nagrinėjimo eigoje juridinę reikšmę turintis faktas įrodytas pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais teismo posėdžio metu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2001 m. sausio 29 d., mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono aplinkės teisme.