Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-247-464/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-06-05
Bylos Nr.: e2A-247-464/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-01430-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Dalia Kačinskienė, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas: O. N. P., L. P., I. D.
Atsakovas: Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos

Kategorijos

2.6.10.5.2.16Medikų (gydytojų) atsakomybė už žalą, padarytą pacientui
3.2.4.9.3.2Oficialūs rašytiniai įrodymai
3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-247-464/2025Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01430-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 3.2.4.9.3.2; 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.11 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jadvygos Mardosevič,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių O. N. P., L. P. ir I. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių O. N. P., L. P. ir I. D. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, viešoji įstaiga Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės O. N. P., L. P. ir I. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė:

1.1. priteisti ieškovei O. N. P. iš atsakovės Lietuvos Respublikos, kuriai atstovauja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, 28 406,61 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.2. priteisti ieškovei L. P. iš atsakovės 886,22 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje;

1.3. priteisti ieškovei I. D. iš atsakovės 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą;

1.4. priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad B. P., ieškovės O. N. P. vyrui ir ieškovių L. P., I. D. tėvui, buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). B. P. 2020 m. gruodžio 7 d. buvo paguldytas į viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikas (toliau – ir Kauno klinikos), jam 2020 m. gruodžio 8 d. 13 val. buvo atlikta (duomenys neskelbtini) operacija, kurios metu pašalintas (duomenys neskelbtini), pilvo ertmėje (pararenaliai) paliktas vienas drenas. Po operacijos B. P. 2020 m. gruodžio 8 d. 15 val. 18 min. apžiūrėjęs gydytojas anesteziologas-reanimatologas nusprendė, kad pooperacinė eiga yra sklandi. Tolesniam gydymui B. P. buvo grąžintas į urologijos skyrių, kur ėmė skųstis (duomenys neskelbtini) skausmais. Apie 20 val. 55 min. budintis iš namų gydytojas paskyrė jam analgetikų. Tačiau skausmas nemažėjo, o 21 val. 12 min., ruošiant B. P. vežti tyrimams (ultragarso tyrimui), jis suglebo ir nustojo kvėpuoti, todėl buvo pradėtas pradinis gaivinimas palatoje. Atvykus gydytojams reanimatologams, pradėtas specialus gaivinimas, kuris truko 40 min. Visgi, 22 val. 00 min. buvo konstatuotas mirties faktas. Mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tarpinė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini).

3. Ieškovių teigimu, sveikatos priežiūros paslaugos nebuvo teikiamos tinkamai ir tai lėmė žalos, kurios buvo galima išvengti, atsiradimą. Stacionarizavus B. P., nebuvo tinkamai įvertintas faktas, kad likus savaitei iki operacijos jis buvo nutraukęs (duomenys neskelbtini) preparato vartojimą, be to, medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie iki ir po operacijos suleistas (duomenys neskelbtini) dozes, kaip tai rekomendavo gydytoja hematologė, taip pat ligos istorijoje nėra duomenų apie jo būklės vertinimą nuo 17 val. 20 min. iki 20 val. 40 min. Chirurginės operacijos metu buvo sužalota (duomenys neskelbtini), drenas paliktas netinkamoje vietoje ir tai lėmė (duomenys neskelbtini). B. P. reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje turėjo būti stebimas ilgesnį laiką, užtikrinant galimų pooperacinių komplikacijų adekvačią stebėseną.

4. Ieškovė O. N. P. nurodė patyrusi 28 046,61 Eur turtinę žalą, kuri lygi pusei jos mirusio sutuoktinio B. P. pajamų (senatvės pensijos), kurias jis būtų gavęs iki 81 metų, t. y. iki tikėtinos gyvenimo trukmės. B. P. mirė sulaukęs 71 metų, jo gaunama kas mėnesį pensija siekė 489,64 Eur, atitinkamai, ieškovės netektos pajamos už 120 mėn. yra 29 378,40 Eur (489,64 Eur x 120 mėn. : 2). Ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 8 d. iki 2020 m. spalio 31 d. gavo 971,79 Eur našlių pensiją, todėl galutinė negautų pajamų suma, kurią ji prašo priteisti iš atsakovės, yra 28 406,61 Eur (29 378,40 Eur – 971,79 Eur). Ieškovė L. P. pašo priteisti jos patirtas 886,22 Eur tėvo laidojimo išlaidas (1 1865,50 Eur laidojimo išlaidos – 979,28 Eur gauta išmoka, mokama mirties atveju) bei 1 000 Eur išlaidas, patirtas ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje. Ieškovės taip pat prašo priteisti kiekvienai iš jų po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nurodo, kad jų visų ryšys su vyru bei tėčiu buvo labai artimas ir glaudus, jo staigi mirtis sukėlė didelius emocinius išgyvenimus, stresą, kurį patiria iki šiol, visos jos yra priverstos vartoti medikamentus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 27 d. sprendimu ieškovių O. N. P., L. P. ir I. D. ieškinį atmetė.

6. Teismas nurodė, kad byloje nepakanka objektyvių duomenų konstatuoti, kad, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, paciento B. P. sveikatai padaryta žala nebuvo neišvengiama. Tarp pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų (nevertinant gydymo įstaigos veiksmų teisėtumo ar neteisėtumo) ir jam padarytos žalos (mirties) nėra priežastinio ryšio.

7. Nepagrįsta teismas pripažino ieškovių poziciją, kad B. P. mirties priežastis yra (duomenys neskelbtini). Nors mirties liudijime (duomenys neskelbtini) ir nurodomas kaip pagrindinė mirties priežastis, teismo posėdyje apklausta šį mirties liudijimą pasirašiusi gydytoja patologė V. M. patvirtino, kad tokią jos diagnozę lėmė (duomenys neskelbtini) kraujas (apie 600 ml). Tačiau ši specialistė paneigė specialisto dr. P. P. prielaidą, kurios laikėsi ir ieškovės, kad operacijos metu buvo sužalota (duomenys neskelbtini).

8. Teismas pažymėjo, kad tiek specialistas dr. P. P. savo konsultacijoje, parengtoje ieškovių užsakymu, nurodė, tiek ir gydytoja V. M. teisme paaiškino, kad kraujavimas vyko ilgesnį laiką iš smulkiųjų (kapiliarinių) kraujagyslių. Gydytoja V. M., remdamasi medicinos teorija, taip pat nurodė, kad mirtį gali lemti 1,5 l kraujo netekimas. Tai, kad autopsijos metu rastas kraujo kiekis (apie 600 ml) negalėjo lemti (duomenys neskelbtini), patvirtino ir kiti specialistai, taip pat ir teismo ekspertai. Pacientą operavęs gydytojas urologas S. A. teisme paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), kuris yra labai kraujingas; operacijos metu kraujo netenkama ir tai yra natūralu, iki 500 ml nukraujavimas tokios operacijos metu yra standartas. Aplinkybę, kad 600 ml kraujo ir kraujo krešulių kiekis nėra kritiškai reikšmingas ir pavojingas gyvybei, patvirtino ir ekspertas, gydytojas urologas A. U., Kauno klinikų gydytoja hematologė L. N.. Dar daugiau, teismo ekspertas gydytojas anesteziologas-reanimatologas M. Š. teisme paaiškino, kad 600 ml kraujo ir kraujo krešulių kiekis ne tik nėra kritiškai reikšmingas ir pavojingas gyvybei, tačiau negalėjo sukelti jokių didelių neigiamų pasekmių.

9. Byloje nesant objektyvių įrodymų ir duomenų apie (duomenys neskelbtini) pažeidimą, lėmusį ūmų ir gausų kraujavimą, teismas, atitinkamai, neįžvelgė pagrindo nesiremti Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo ekspertų 2023 m. gruodžio 8 d. pateiktame ekspertizės akte padaryta išvada, kad paciento mirtis yra (duomenys neskelbtini). Be to, teismo ekspertai nurodė, kad pacientas, be kitų ligų, sirgo ir (duomenys neskelbtini), kurios viena iš komplikacijų gali būti (duomenys neskelbtini). Tokią teismo ekspertų poziciją patvirtino ir teisme apklaustas teismo medicinos gydytojas dr. S. L., kuris iš paciento medicininių dokumentų, taip pat ir autopsijos duomenų padarė labiausiai tikėtiną išvadą, kad mirtis yra (duomenys neskelbtini) kilmės.

10. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovių argumentai apie (duomenys neskelbtini) preparato vartojimo nutraukimą, (duomenys neskelbtini) suleidimo aplinkybes (jų nefiksavimą medicininiuose dokumentuose) yra, viena vertus, pernelyg nutolę nuo paciento mirties fakto, nes medicininių dokumentų trūkumai nelėmė ir negalėjo nulemti kitokios sveikatos priežiūros paslaugos suteikimo pacientui ir, atitinkamai, nenulėmė ir negalėjo nulemti žalos jo sveikatai padarymo. Kita vertus, šiuos argumentus paneigia į bylą pateiktos specialistų išvados. Gydytoja hematologė L. N. teisme nurodė, kad (duomenys neskelbtini) nukrypimų rodikliai buvo minimalūs, vaistas skirtas tik profilaktiškai. Pacientui iš esmės buvo taikytas standartinis gydymas prieš operaciją. Gydytoja hematologė S. Č. teisme paaiškino, kad prieš operaciją svarbiausia yra žinoti kraujo tyrimus, o paciento vartojamų vaistų (duomenys neskelbtini) nutraukimas prieš operaciją neturi įtakos pasirinktai gydymo taktikai. Paciento rizika pagal kriterijus dėl (duomenys neskelbtini) vertinama kaip standartinė, todėl net ir vaistinio preparato (duomenys neskelbtini) nesuleidimas negali turėti lemiamos įtakos. Teismo ekspertizės akte nurodyta, kad pacientui buvo saikiai sumažėjęs (duomenys neskelbtini)aktyvumas (48 proc., norma 77–120 proc.), bei saikiai sumažėjusi (duomenys neskelbtini) koncentracija (50 proc., norma 70-130 proc.).

11. Nepagrįstais bei neįrodytais teismas pripažino ir tokius ieškovių argumentus, kad pacientas turėjo būti ilgiau paliktas stebėti reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Ieškovės nenurodė, kokios konkrečiai medicininės paslaugos pacientui turėjo būti suteiktos reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, bet nebuvo suteiktos urologijos skyriuje, kaip kurios nors suteiktos medicininės paslaugos būtų galėjusios leisti išvengti (duomenys neskelbtini) mirties priežasties. Teismo posėdyje gydytoja anesteziologė-reanimatologė L. J. paaiškino, kad po operacijos pacientas buvo stebimas pooperacinėje palatoje, kur buvo užtikrinta jo gyvybinių funkcijų stebėsena ir nuskausminimas, jo būklės rodikliai buvo stabilūs, o (duomenys neskelbtini) požymių ar (duomenys neskelbtini) sutrikimų nebuvo. Gydytoja taip pat pažymėjo, kad daugeliu atveju po operacijos pacientai skundžiasi skausmais (duomenys neskelbtini), dažniausiai tai būna pooperacinis skausmas dėl audinių traumavimo. Teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai savo išvadose konstatavo, kad pooperacinėje palatoje skausmu pacientas nesiskundė, arterinis kraujospūdis buvo normalus, (duomenys neskelbtini) nebuvo, todėl įtarti aktyvų (duomenys neskelbtini) nebuvo pagrindo. Dėl to nebuvo pagrindo kartoti tyrimus, skirti ištyrimą ultragarsu ir (ar) echoskopu. Esant sklandžiai operacijos ir anestezijos eigai bei ankstyvam pooperaciniam laikotarpiui, nebuvo ir indikacijų stebėti pacientą poanastezinės priežiūros poskyryje ilgesnį laiką.

12. Teismo vertinimu, nėra įrodyti ir ieškovių teiginiai apie netinkamą dreno įvedimą, kuriais ieškovės grindė savo nuomonę dėl kraujavimo (duomenys neskelbtini) priežasties. Gydytojas urologas S. A. teismo posėdyje patvirtino, kad drenas buvo pastatytas taip, kaip reikalaujama tokių operacijų metu, o gydytojas neturi galimybės kontroliuoti, ar drenas neužsikimš. Gydytojas urologas A. U. taip pat nurodė, kad pooperaciniu periodu per dreną, išvestą iš (duomenys neskelbtini), išsiskyrė apie (duomenys neskelbtini) skysčio ir tai yra normalus kiekis. Normalų dreno funkcionavimą patvirtino ir gydytoja anesteziologė-reanimatologė L. J.. Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) savo išvadose taip pažymėjo, kad dreno padėtis buvo gera, jis funkcionavo, tik vėliau galėjo užsikimšti dėl kraujo krešulių.

13. Pasisakydamas dėl ieškinio argumentų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų urologijos skyriuje suteikimu, teismas pažymėjo, kad ieškovės klausimą dėl gydytojos teiktų sveikatos priežiūros paslaugų urologijos skyriuje tinkamumo kėlė ir Akreditavimo tarnybai. Akreditavimo tarnyba savo išvadose nurodė, kad gydytoja vyresnioji rezidentė E. Š., 2020 m. gruodžio 8 d. 20:55 val. vertindama paciento sveikatos būklę ir ultragarso tyrimo metu įtarusi (duomenys neskelbtini), nevertino ir neaprašė somatinės paciento sveikatos būklės: hemodinamikos rodiklių (arterinio kraujospūdžio, širdies susitraukimų dažnio), kvėpavimo sistemos (plaučių auskultacijos duomenų, kvėpavimo dažnio, pobūdžio), odos būklės (spalvos, drėgnumo). Kita vertus, Akreditavimo tarnyba nurodė ir tai, kad, pacientui pasiskundus skausmu (duomenys neskelbtini) ir atlikto ultragarsinio tyrimo metu negalint įvertinti (duomenys neskelbtini) pakitimų, diagnozės patikslinimui pasirinkta taktika skirti gydytojo radiologo konsultaciją, atliekant ultragarso tyrimą, buvo teisinga.

14. Byloje surinktų ir teismo įvertintų duomenų visuma neleido jam padaryti išvados, kad, gydytojai E. Š. 2020 m. gruodžio 8 d. 20 val. 55 min. įvertinus ir užfiksavus medicininiuose dokumentuose paciento somatinę būklę, būtų buvę galima išvengti jo mirties. Tai, kad pooperacinė priežiūra urologijos skyriuje buvo tinkama ir iki 20 val. 40 min. nebuvo indikacijų skirti papildomų tyrimų ar konsultacijų, nurodė ir teismo ekspertizę atlikę teismo ekspertai. Kauno klinikų suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir (arba) nustatyti paslaugas teikusių gydytojų pažeidimai, padaryti pildant paciento medicininius dokumentus, nebuvo jo mirties priežastimi, pacientui taikytas gydymas buvo tinkamas ir atitiko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį. Todėl, teismo vertinimu, valstybei nekyla civilinė atsakomybė už ieškovių patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl paciento mirties – letalinė išeitis šiuo atveju buvo neišvengiama.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Ieškovės O. N. P., L. P. ir I. D. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

15.1. Teismas dalies žalos atlyginimo sąlygų netyrė ir nevertino, o dalį jų nustatė neteisingai. Nors teismas pagrįstai nustatė, kad žala paciento sveikatai yra padaryta, šios savo išvados nemotyvavo. Pripažindamas neįrodytu priežastinį ryšį tarp pacientui teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir jam padarytos žalos, teismas nepasisakė dėl kitos būtinos teisės į žalos atlyginimą sąlygos – žalos padarymo, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, turinio. Be to, nepagrįstas ir teismo vertinimas, kad priežastinis ryšys nėra įrodytas.

15.2. Medicininis mirties liudijimas yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią, jame nurodyti duomenys, įskaitant ir mirties priežastį, laikomi visiškai įrodytais, paneigti jie gali būti tik kitais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023). Nagrinėjamu atveju konstatuodamas, kad mirties liudijime nurodyta mirties priežastis ((duomenys neskelbtini)) nėra teisinga, teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų parodymais. Tai, kad B. P. mirties priežastimi yra (duomenys neskelbtini), jokie kiti, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymai nepaneigia. Teismas ieškovėms taikė pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą.

15.3. Teismas neteisingai įvertino liudytojų paaiškinimus. Nė vienas iš teismo apklaustų gydytojų negalėjo nurodyti ir kategoriškai nenurodė, kad B. P. netektas kraujo kiekis tiek operacijos metu, tiek ir po jos, nebuvo pavojingas gyvybei. Gydytoja V. M. nurodė, kad autopsijos metu tikslaus netekto kraujo kiekio nėra įmanoma nustatyti, o koks kiekis yra mirtinas, priklauso nuo kiekvieno paciento individualiai. Gydytojas urologas S. A. nurodė, kad autopsijos metu nustatytas kraujo kiekis – 600 ml, yra krešuliai, skystoji dalis gali būti didesnė. Teismo ekspertas Č. A. taip pat nurodė, kad viena iš mirties priežasčių gali būti ir (duomenys neskelbtini).

15.4. Išrašų iš medicininių dokumentų turinys patvirtina, kad operacijos metu pacientas neteko 400 ml kraujo, o pagal patologinės anatomijos autopsijos protokolo įrašus rasta buvo 600 ml kraujo ir krešulių. Preliminarus mažiausias netekto kraujo tūris, negalint įvertinti, kiek jo nusidrenavo į aplinkinius audinius, yra 1 000 ml. Toks kiekis buvo pakankamas sukelti (duomenys neskelbtini), kas ir yra nurodyta medicininiame mirties liudijime. Faktą, kad operacijos metu galėjo būti pažeistos (duomenys neskelbtini) ir tai lėmė paciento nukraujavimą, patvirtina gydytojo dr. P. P. 2021 m. kovo 29 d. konsultacinė išvada.

15.5. Teismo ekspertizės akto išvados, kad pacientas kraujo neteko per sąlyginai ilgą laiką, taikant kompensacines lašelines infuzijas ir perpilant eritrocitų masę, prieštarauja medicininių dokumentų įrašams. Medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad pacientui buvo lašinama eritrocitų masė. Teismo ekspertas M. Š. pripažino, kad galėjo suklysti ir nurodyti neteisingus duomenis. Be to, ekspertų išvada, kad kraujo pacientas neteko per ilgą laiką, nėra pagrįsta įrodymais. Gydytoja V. M. nurodė, kad autopsijos metu nėra įmanoma šios aplinkybės nustatyti, tačiau svarbu tai, kad pacientas turėjo (duomenys neskelbtini), todėl galėjo ūmiai nukraujuoti. Tokias aplinkybes patvirtino ir gydytojas dr. P. P. 2021 m. kovo 29 d. konsultacijoje.

15.6. Išvadą, kad paciento mirtis yra (duomenys neskelbtini) kilmės, teismas padarė neteisingai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Gydytoja V. M. teigė, kad autopsijos metu reikšmingų (duomenys neskelbtini) pakitimų ar (duomenys neskelbtini) nebuvo nustatyta.

15.7. Aplinkybę, kad paciento būklė ir jo gyvybiniai rodikliai nebuvo tinkamai stebimi daugiau kaip 3 val. po operacijos, patvirtina byloje esančių įrodymų visuma: teismo ekspertizės akto išvada, kad paciento būklė turėjo būti įvertinta anksčiau nei 21 val.; Akreditavimo komisijos išvada, kad nėra aprašyta somatinė sveikatos būklės; gydytojo dr. P. P. 2021 m. kovo 29 d. konsultacija. Gydymo įstaiga neužtikrino savalaikių ir kokybiškų urologijos paslaugų, pacientas buvo stebimas rezidento, o ne specialisto.

15.8. Konstatuodamas, kad paciento mirtį lėmė kitos gretutinės ligos, teismas jų nenustatė ir nenurodė, nevertino ir neišvengiamumo sąlygos. Specialistai galėjo numatyti ir faktiškai žinojo apie paciento gretutinę ligą – (duomenys neskelbtini) sutrikimą, dėl to gydytoja hematologė ir davė atitinkamus gydymo nurodymus. Po operacijos turėjo būti pakartoti tyrimai, susiję su (duomenys neskelbtini), tačiau to nebuvo padaryta.

Atsiliepimas

16. Atsakovė Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašo ieškovių apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

16.1. Byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, kuriuos pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, t. y. teismo ekspertų komisijos pateiktas teismo ekspertizės aktas, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvada, Akreditavimo tarnybos specialistų konsultantų išvada, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) nebuvo paciento mirties priežastimi. Tokias aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai – gydymo paslaugas teikę medikai bei medikai, atlikę autopsiją.

16.2. Apeliacinio skundo argumentai, kad operacijos metu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini), nepagrįsti byloje esančiais įrodymais. Visų specialistų ir ekspertų, išskyrus ieškovių pasamdyto gydytojo dr. P. P., išvada yra vienareikšmiška – (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeista, o kraujavimas po operacijos yra įprastas reiškinys.

16.3. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad paciento mirties priežastimi galėjo būti nepagrįstai neįvertina (duomenys neskelbtini) patalogija. Gydytoja hematologė L. N. nurodė, kad pacientui profilaktiškai buvo skirtas (duomenys neskelbtini), tai standartinis gydymas prieš operaciją. Pažymėjo, kad gydymo taktika nebūtų pakitusi ir dėl (duomenys neskelbtini) preparato nutraukimo, nes pagal duomenis (atliktus tyrimus) (duomenys neskelbtini) skaičius buvo normalus. Šie paaiškinimai sutampa su byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

16.4. Faktą, kad pacientui urologijos skyriuje paslaugos buvo suteiktos tinkamai, patvirtina aplinkybė, kad iki 20 val. 40 min. jis nusiskundimų neturėjo, jo būklė buvo stabili. Vien tai, kad atitinkami įrašai medicininiuose dokumentuose nebuvo atlikti, nepagrindžia netinkamo paslaugų suteikimo fakto. Teisės aktuose nėra nustatyta, kokiu periodiškumu turi būti daromi įrašai paciento medicininiuose dokumentuose. Įrašai turėtų būti daromi atsižvelgiant į paciento būklę, šiuo atveju visuose įrašuose iki paciento išsakytų skundų nurodyta stabili jo būklė.

Žemesnės instancijos teismas

16.5. Teismas nurodė gretutines ligas ir aplinkybes, lėmusias neišvengiamą žalą. Teismas teisingai nusprendė, kad paciento mirtis buvo nulemta (duomenys neskelbtini) sutrikimo, tai patvirtino visi teismo apklausti specialistai, tai nurodyta ir teismo ekspertizės akte. Šį sutrikimą lėmė paciento turimos gretutinės ligos – (duomenys neskelbtini).

16.6. Kraujavimas negalėjo sukelti (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) nebuvo pažeistos. Jeigu būtų pažeidimas, kraujo būtų buvę žymiai daugiau. (duomenys neskelbtini) neturėjo įtakos kraujavimui ir jo kiekiui.

16.7. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai pildytų medicininių dokumentų ar informacijos trūkumo, yra tik subjektyvi ieškovių nuomonė, nedaranti tiesioginės įtakos paciento skirtai gydymo taktikai ar mirčiai. Tai galėtų būti pripažinta tik formaliu medicininių dokumentų pildymo tvarkos trūkumu, bet ne paciento sveikatai padarytos žalos įrodymu.

Atsiliepimas

17. Trečiasis asmuo VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo tokius argumentus:

17.1. Visi išvadas teikę gydytojai specialistai paciento mirtį siejo su (duomenys neskelbtini), nurodę, kad pacientui įvykusio (duomenys neskelbtini) sutrikimo nebuvo galima išvengti, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktiką. Paciento mirtis toje situacijoje buvo neišvengiama ir atsirado dėl aplinkybių, kurių sveikatos priežiūros specialistai negalėjo objektyviai numatyti, kontroliuoti ir (ar) užkirsti tam kelio. Asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų pažeidimai, padaryti pildant paciento medicininius dokumentus, netapo mirties priežastimi.

17.2. Byloje pateikti specialiųjų žinių turinčių asmenų išvadomis grindžiami įrodymai paneigia ieškovių įrodinėjamas aplinkybes. Teismas pagrįstai ieškovių ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, sprendžiant dėl valstybės pareigos atlyginti paciento sveikatai sveikatos priežiūros įstaigos padarytą žalą

18. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme (toliau – PTŽSAĮ) įtvirtinta paciento teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, kurios apibrėžiamos kaip prieinamos, saugios, veiksmingos, be kitų, diagnostikos ir ligonių gydymo paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Be to, PTŽSAĮ įtvirtinta teisė į paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimą ir šios teisės įgyvendinimo tvarka (PTŽSAĮ 13, 24, 25 straipsniai).

19. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje yra suformuota pozicija, kad teisei į žalos atlyginimą pagal PTŽSAĮ normas atsirasti būtina nustatyti šias sąlygas: 1) paciento sveikatai yra padaryta žala; 2) žala nėra (nebuvo) neišvengiama (žala turi būti atlyginama, jei jos, atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusį medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerąją medicinos praktikos patirtį, buvo galima išvengti); 3) žala padaryta teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, t. y. teiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir atsiradusią žalą sieja priežastinis ryšys. Galiojantis paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo reglamentavimas neįtvirtina kaltės kaip vienos iš būtinųjų sąlygų teisei į tokios žalos atlyginimą atsirasti – jame įtvirtintas atsakomybės be kaltės modelis, todėl šios sąlygos buvimas ar nebuvimas bei jos nustatymas nėra aktualus. Neteisėtų sveikatos priežiūros įstaigos veiksmų (neveikimo), atliktų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyti įstatymas taip pat nereikalauja ir teisės į žalos atlyginimą su jais nesieja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 32–34 punktai).

20. Apeliantės apeliaciniame skunde kelia įrodinėjimo instituto netinkamo taikymo klausimą, todėl teisėjų kolegija šiuo aspektu ir pasisako (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnis). Teismai, spręsdami nagrinėjamos kategorijos bylas, įrodymų tyrimą ir vertinimą atlieka vadovaudamiesi CPK 176, 185 straipsniuose įtvirtintomis pagrindinėmis taisyklėmis, pagal kurias bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Faktą teismas pripažįsta įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Tačiau, kaip nuosekliai savo jurisprudencijoje pasisako kasacinis teismas, įrodymų šaltiniai nagrinėjamos kategorijos bylose yra specifiniai ir skiriasi nuo kitų žalos atlyginimo bylų. Ginčų dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo atsakomybės sprendimas ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės vertinimas neišvengiamai susijęs su specialiųjų medicinos srities žinių poreikiu; šis poreikis lemia įrodymų šaltinių ypatumus tokio pobūdžio bylose. Todėl sprendžiant klausimą dėl gydymo paslaugų tinkamumo, reikšmingiausi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat kiti rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, bei atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Tik specialių žinių turintys specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011; 2020 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-469/2020, 34–35 punktai). Neabejotina, kad tokios kategorijos bylose tinkama įrodinėjimo priemone gali būti ir medicininis mirties liudijimas, jei jis yra patvirtintas ir išduotas valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis šiam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų – toks dokumentas pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį laikomas oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-421/2023, 48, 50 punktai).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs 2023 m. gruodžio 8 d. teismo medicinos ekspertizės akto išvadas, paciento mirties liudijimą (oficialų rašytinį įrodymą), Akreditavimo tarnybos ataskaitą, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos išvadą, gydytojų specialistų paaiškinimus, padarė teisingą, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys) grindžiamą išvadą, kad, teikiant sveikatos priežiūros paslaugas pacientui B. P., atsiradę neigiami padariniai, su kuriais ir yra siejamas apeliančių reikalavimas dėl žalos atlyginimo (t. y. paciento mirtis po jam gydymo įstaigoje atliktos (duomenys neskelbtini) operacijos), negali būti įvertinti kaip žala, kurios buvo galima išvengti. Kitokia apeliančių pozicija stokoja pagrįstumo.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, B. P. 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo atliktas ultragarso tyrimas, kurio metu (duomenys neskelbtini) aptiktas (duomenys neskelbtini) darinys, 2020 m. spalio 7 d. atliktas (duomenys neskelbtini) kompiuterinio tomografo tyrimas, 2020 m. lapkričio 10–11 d. atlikta (duomenys neskelbtini), nustatyta pagrindinė diagnozė – (duomenys neskelbtini), gretutiniai susirgimai – (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 147–148). Gavus (duomenys neskelbtini) atsakymus, suplanuota 2020 m. gruodžio 7 d. pacientą stacionarizuoti operaciniam gydymui – (duomenys neskelbtini), prieš operaciją paskirti ambultoriškai atliekami tyrimai, be kita ko, ir (duomenys neskelbtini) rodiklių tyrimai, kurie pacientui buvo atlikti 2020 m. gruodžio 1 d. (2 t., b. l. 102, 132).

23. Pacientas 2020 m. gruodžio 7 d. buvo hospitalizuotas Kauno klinikose, 2020 m. gruodžio 7 d. 9 val. 00 min. jis pasirašė Kauno klinikų direktoriaus patvirtiną paciento sutikimą dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo, kuriame, be kita ko, gydytojo ranka yra įrašyta retai pasitaikanti komplikacija, galima šiam konkrečiam pacientui, įvertinus jo sveikatos būklę – kraujavimas (2 t., b. l. 118–119). 2020 m. gruodžio 8 d. 9 val. 39 min. hematologo konsultacijoje nurodyta, kad pacientui patvirtintas (duomenys neskelbtini) deficitas, prieš operaciją reikia sulašinti į veną (duomenys neskelbtini), po to kartoti kas 8 val. po (duomenys neskelbtini) 2–3 kartus. Chirurginė operacija pacientui pradėta 2020 m. gruodžio 8 d. 13 val. 00 min., o baigta –15 val. 30 min. (2 t., b. l. 120); esant stabilioms gyvybinėms funkcijoms, sąmoningas pacientas 15 val. 55 min. perkeltas į Urologijos skyrių, 17 val. 20 min. jam skirti (duomenys neskelbtini) preparatai. Tą pačią dieną 20 val. 55 min. pacientas ėmė skųstis skausmais (duomenys neskelbtini), todėl buvo užsakytas skubus ultragarso tyrimas. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, kad 21 val. 12 min., ruošiant tyrimui, pacientas suglebo, į skausmo dirgiklius sureagavo nežymiai, atsirado nevalingi kvėpavimo judesiai, išsiplėtė akių vyzdžiai, pulsas nečiuopiamas, pradėtas gaivinimas, bet 22 val. 00 min. konstatuota paciento mirtis.

24. Apeliantės neginčija pacientui parinkto chirurginio gydymo būtinumo, siekiant pašalinti (duomenys neskelbtini), tačiau tvirtina, kad šiai operacijai nebuvo tinkamai pasiruošta – nebuvo įvertinta gretutinė paciento liga ((duomenys neskelbtini)), pati operacija nebuvo atlikta tinkamai – jos metu pažeistos (duomenys neskelbtini), netinkamai įstatytas drenas, vėliau netinkamai vykdyta pooperacinė priežiūra, o visa tai lėmė, kad dėl prasidėjusio ir laiku nepastebėto (duomenys neskelbtini) pacientas mirė. Tokie apeliančių argumentai grindžiami oficialiu rašytiniu įrodymu – (duomenys neskelbtini) mirties liudijimu (2 t., b. l. 140), teismo medicinos gydytojo dr. P. P. 2021 m. kovo 29 d. konsultacija (2 t., b. l. 92), Akreditavimo tarnybos 2021 m. gruodžio 10 d. asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo aktu (2 t., b. l. 152–167).

25. Kaip jau minėta, B. P. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimas, kuriame nurodyta, kad tiesioginė mirties priežastis – (duomenys neskelbtini), tarpinės mirties priežastys – (duomenys neskelbtini), kurį išdavė Kauno klinikų gydytoja patalogė pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-667 patvirtintą formą, laikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu. Nors oficialus rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią, tačiau ir jame nurodytos aplinkybės gali būti paneigtos kitais byloje esančiais įrodymais, išskyrus liudytojų parodymus. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas medicininiame mirties liudijime nurodytų tiesioginės ir tarpinių mirties priežasčių nepaneigė liudytojų parodymais. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar buvo padaryta žala paciento sveikatai būtent dėl jam suteiktų (nesuteiktų) gydymo paslaugų ir ar dėl to valstybei kyla žalos atlyginimo prievolė, kitokią, nei nurodyta mirties liudijime, mirties priežastį identifikavo remdamasis byloje esančių įrodymų visuma. Išvadą, kad pagrindine paciento mirties priežastimi tapo ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), bylą nagrinėjęs teismas padarė atsižvelgdamas į teismo ekspertizę atlikusių asmenų, turinčių specialių žinių, atlikto tyrimo rezultatus bei 2023 m. gruodžio 8 d. surašytame teismo ekspertizės akte padarytas išvadas, į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pasitelkto teismo eksperto 2022 m. birželio 2 d. išvadą (2 t., b. l. 26–29), į Akreditavimo komisijos pasitelktos gydytojos hematologės atsakymus (2 t., b. l. 183–184).

26. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Kraujo centro vedėja, gydytoja hematologė L. K. Akreditavimo komisijai pateiktuose atsakymuose dėl Kauno klinikose teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo nurodė, kad pacientui atliktos (duomenys neskelbtini) intervencijos vertinamos kaip labai didelės kraujavimo rizikos, net ir nesant (duomenys neskelbtini) sutrikimų, o polinkis kraujuoti tokių operacijų metu yra vertinamas kaip didesnis, ypač kai šalinami (duomenys neskelbtini). Gydytojos vertinimu, labai abejotina, kad (duomenys neskelbtini) rastas 600 ml kraujo kiekis galėjo sukelti (duomenys neskelbtini) ir būti pagrindine mirties priežastimi. Be kita ko, ši specialistė pažymėjo, kad pacientui 2020 m. lapkričio 10 d. atlikta (duomenys neskelbtini) taip pat yra vertinama kaip didelės kraujavimo rizikos intervencija, tačiau jokio kraujavimo komplikacijų tuo atveju nebuvo, taigi, įvertinus dar ir šią aplinkybę bei tai, kad (duomenys neskelbtini) stoka lengva (50 proc.), gydytoja hematologė (duomenys neskelbtini) riziką įvertino kaip standartinę.

27. Teismo medicinos gydytojas ekspertas dr. S. L. 2022 m. birželio 2 d. eksperto išvadoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai nurodė, kad paciento priešmirtinių, klinikinių bei autopsijos duomenų visuma sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad paciento mirtis yra (duomenys neskelbtini) – pacientui buvo diagnozuota (duomenys neskelbtini), autopsijos metu nustatytas (duomenys neskelbtini) padidėjimas, (duomenys neskelbtini), kuri komplikavosi (duomenys neskelbtini) sutrikimu.

28. Teismo ekspertizės akte, kurį surašė ir pateikė penki skirtingų medicinos sričių teismo ekspertai, įvertinus mirties liudijimo, autopsijos duomenis, paciento ligos istorijos įrašus ir kt., buvo konstatuota, kad patologoanatominio tyrimo metu nebuvo nustatyta (duomenys neskelbtini) požymių, pvz., (duomenys neskelbtini), mirtis įvyko staiga, o tai būdinga (duomenys neskelbtini) mirčiai, bet nebūdinga mirčiai nuo nukraujavimo. Pacientas sirgo (duomenys neskelbtini), kurios viena iš komplikacijų gali būti (duomenys neskelbtini).

29. Taigi, tarpusavyje nesusijusių, nepriklausomų, skirtingų sričių specialistų, turinčių specialių medicinos žinių, išvados yra vienareikšmiškos ir iš esmės vienodos – paciento mirties priežastimi tapo ne mirties liudijime nurodytas (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sutrikimas. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą, pagrįstą ir įrodymų tyrimą bei jų vertinimą reglamentuojančias teisės normas atitinkančią išvadą, kad mirties liudijime nurodyta mirties priežastis yra paneigta kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

30. Autopsijos rezultatų aprašo turinys paneigia ir tokius apeliacinio skundo argumentus, kad autopsijos metu jokių (duomenys neskelbtini) pakitimų nebuvo nustatyta. Priešingai, šiame apraše, be kita ko, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini).

31. Be to, nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad autopsijos metu rastas sukrešėjęs kraujas (duomenys neskelbtini) yra priežastiniu ryšiu susijęs su netinkamai atlikta operacija, kurios metu buvo pažeistos (duomenys neskelbtini), ir tai lėmė (duomenys neskelbtini) sutrikimą. Tiek teismo ekspertizės akte, tiek ir teismo medicinos gydytojo eksperto dr. S. L., gydytojos hematologės L. K. atsakymuose pažymima, kad netekto kraujo kiekis (600 ml) yra įprastas tokio pobūdžio operacijoms, netekto kraujo kiekis ir laikas, per kurį jo netekta, nėra pavojingas gyvybei, kraujo donoras vienos donacijos metu per 10 min. netenka apie 500 ml kraujo. Apeliantės yra teisios tuo aspektu, kad paaiškinimus pateikę gydytojai specialistai pažymėjo ir tai, jog tikslaus netekto kraujo kiekio nustatyti neįmanoma, o ir kiekvienam asmeniui, atsižvelgiant į jo sveikatos būklę, skirtingas netekto kraujo kiekis gali būti pavojingas sveikatai. Visgi aptartos teismo ekspertų ir kitų specialistų nustatytos aplinkybės, kad paciento staigi mirtis nėra būdinga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) požymių nėra, paneigia apeliančių prielaidas dėl paciento (duomenys neskelbtini).

32. Dar daugiau, kaip jau minėta, gydytojai specialistai nustatė, kad paciento (duomenys neskelbtini) stoka buvo nežymi. Tai, kad paciento (duomenys neskelbtini) buvo tik nežymiai pakitę ir (duomenys neskelbtini) komplikacijos rizika buvo standartinė (t. y. kaip ir visiems kitiems pacientams), patvirtina dar ir toks faktas, kad po (duomenys neskelbtini), kuri priskiriama didelės kraujavimo rizikos intervencijai, kraujavimo komplikacijų neatsirado. Tokius duomenis paneigiančių įrodymų apeliantės į bylą nėra pateikusios.

33. Byloje taip pat nėra jokių medicininių duomenų (leistinų įrodymų), išskyrus pačių apeliančių teiginius, kad operacijos metu pacientui buvo pažeistos (duomenys neskelbtini), arba kad jam netinkamai buvo įvestas drenas. Nei teismo ekspertai, nei kiti gydytojai specialistai požymių, kurie leistų sutikti su apeliančių pozicija, kad šiuo konkrečiu atveju kraujavimas buvo didesnis nei tokių operacijų metu, kai šalinamas (duomenys neskelbtini), įprasta ar kad pacientui neteisingai buvo įvestas drenas, nenustatė.

34. Įrodymas, kuriuo iš esmės ir yra grindžiamas apeliančių reikalavimas – 2021 m. kovo 29 d. teismo medicinos gydytojo dr. P. P. teismo medicinos konsultacija (2 t., b. l. 92), surašyta ant vieno lapo, aiškiai nepakankamas kitų medicinos specialistų išsamioms išvadoms paneigti. Šioje medicinos konsultacijoje teigiama, kad pataloginis tyrimas nėra išsamus, jo metu nebuvo nustatyta, iš kur vyko (duomenys neskelbtini), todėl neatmestina, kad operacijos metu galėjo būti pažeistos (duomenys neskelbtini), be to, nebuvo tinkamai vykdomas paciento stebėjimas po operacijos. Tačiau atitinkamos šio gydytojo išvados nėra pagrįstos jokiu atliktu tyrimu ar išsamesniais argumentais. Be to, šio specialisto nuomonę paneigia kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, be kita ko, paneigiantys ir dr. P. P. prielaidas dėl (duomenys neskelbtini) pažeidimo.

35. Medicininių dokumentų surašymo trūkumai taip pat nėra pakankamas pagrindas apeliančių ieškiniui patenkinti. Akreditavimo tarnybos ataskaitoje iš tiesų buvo nustatyti medicininių dokumentų pildymo įvairūs pažeidimai ir trūkumai – nenurodyti vaistų pavadinimai, jų dozės, įrašai nepatvirtinti gydytojų antspaudais ir (ar) parašais ir kt. Iš įrašų medicininiuose dokumentuose (2 t., b. l. 116) matyti, kad paciento būklė po operacijos buvo vertinama 16 val. 00 min., 17 val. 00 min. ir 17 val. 30 min, o sekantis įrašas, kuriame nurodyta, kad pacientas skundžiasi skausmu pilve, ligos istorijoje atliktas 20 val. 55 min., 20 val. 57 min. paskirtas ultragarso tyrimas, 21 val. 12 min. ruošiant tyrimui pacientas sukniubo, buvo pradėtas jo gaivinimas.

36. Taigi, viena vertus, medicininiuose dokumentuose nebuvo padaryta įrašų, kad nuo 17 val. 30 min. iki 20 val. 55 min., t. y. daugiau nei 3 val., paciento būklė buvo stebima. Kita vertus, ir tokių duomenų, kad nurodyti dokumentų pildymo pažeidimai gali būti susiję su kilusia žala – paciento mirtimi, byloje taip pat nėra. Iš medicininių dokumentų įrašų matyti, kad paciento staigus sveikatos pablogėjimas buvo pastebėtas iš karto, ruošiant jį tyrimams dėl skundų, susijusių su (duomenys neskelbtini) skausmu, ir iš karto buvo pradėtas jo gaivinimas. Įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sutrikimas galėjo būti pastebėtas anksčiau ir (ar) jo buvo galima išvengti, byloje nėra. Todėl vien dokumentų pildymo trūkumai ir juose neužfiksuotas paciento stebėjimas tam tikru periodu neteikia pagrindo pripažinti, kad paciento mirtis įvyko dėl netinkami suteiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų.

37. Stokoja pagrįstumo ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokios gretutinės ligos lėmė mirtį, nevertino neišvengiamumo sąlygos. Priešingai, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, aiškiai įvardijo, kad mirties priežastimi yra (duomenys neskelbtini), taikytas gydymas buvo tinkamas ir atitiko asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu buvusią medicinos ir slaugos mokslo lygi ir gerąją medicinos praktikos patirtį, o paciento letalinė išeitis (mirtis) nebuvo neišvengiama.

38. Nenustačius įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

39. Apeliacinį skundą pripažinus nepagrįstu, apeliančių apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys įrodymų apie jų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nekyla.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Marius BajorasDalia KačinskienėJadvyga Mardosevič