- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- I-647-583/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00412-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
- Trečiasis asmuo
- R. R.
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos A. R. skundu atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. savavališkos statybos akto, 2010 m. gruodžio 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja A.R. kreipėsi su skundu į teismą prašydama:
- panaikinti 2010-09-22 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-100922-00066;
- panaikinti 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REŠ-30-101208-00034.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad ūkinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini) mieste, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalinės nuosavybės teisėmis priklauso R. R. – 57/100 dalys ir jai – 43/100 dalys. Teigia, jog nesutinka, jog prie minėto ūkinio pastato, pristatyti du priestatai - apie 1.9 m. ilgio ir apie 7 m pločio šiaurinėje pastato dalyje ir apie 1 m pločio ir apie 2 m pločio vakarinėje dalyje vertinami kaip savavališka statyba/rekonstrukcija.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2010-09-22 savavališkos statybos aktą Nr. SSA–30–100922–00066 priėmimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardintos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t.y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-906/2008). Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Be to, šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-121-2004). Teisme gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, įgyta teisės akto pagrindu, o ne tariama teisė, pagrįsta vien asmens subjektyviu suvokimu. Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje reglamentuota, kad individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei. Šioje definicijoje įtvirtinti kai kurie požymiai, apibūdinantys individualius administracinius aktus, o būtent: tai vienkartinio pobūdžio aktas (1), tai yra administracinės teisės normų taikymo aktas (2) ir išreikšta subjektinė sudėtis – būdingas konkretus subjektas arba individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupė. Reikia pastebėti, kad administracinės teisės doktrinoje individualius administracinius aktus charakterizuojančių požymių skiriama ir daugiau. Be anksčiau minėtų, teigiama, kad individualus administracinis aktas sukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, jis priimamas specifinėje srityje (viešojo administravimo), privalomas vykdyti ir t. t.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-10-01) 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymo Nr. D1–243 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, galiojusio savavališkos statybos akto surašymo metu, 16.1 punkte įtvirtinta, jog pareigūnas, atliekantis statybos valstybinę priežiūrą, nustatęs savavališkos statybos faktą tą pačią dieną nufotografuoja savavališką Statybą, dviem egzemplioriais surašo savavališkos Statybos aktą, kuriame įrašomi duomenys, nurodyti Reglamento 2 priede. Pagal to paties įsakymo 16.3 punktą, pareigūnas, nustatęs savavališkos statybos faktą ir surašęs savavališkos statybos aktą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Inspekcijos viršininkui ar pareigūnui, o pagal 20 punktą – Inspekcija (viršininkas ar Pareigūnas) išnagrinėja savavališkos Statybos aktą ir atsižvelgdamas į aplinkybes priima vieną iš šiame punkte aptartų sprendimų <...>.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo seka, kad savavališkos statybos akte yra fiksuojamos tik nustatytos savavališkos statybos faktinės aplinkybės. Šio akto pagrindu įgalioti viešojo administravimo subjektai priima atitinkamus sprendimus, kurie ir sukelia tam tikras juridines pasekmes. Žodžio „aktas“ vartojimas tam tikro dokumento pavadinime dar nereiškia jo priskyrimą administracinių teisės aktų, nagrinėjamu atveju individualių, grupei. Be to, vertinant šį aktą individualiam administraciniam aktui būdingų požymių kontekste, akivaizdu, jog savavališkos statybos aktas nepasižymi ir kai kuriais individualius administracinius aktus apibūdinančiais požymiais: nėra teisės taikymo aktas, nesukelia konkrečių administracinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, neturi privalomojo pobūdžio ir t. t. Kitaip sakant, toks aktas pats savaime negali sukelti kokias nors juridines pasekmes. Atliekamų patikrinimų metu viešojo administravimo subjektai surašo daug įvairių aktų, protokolų ir kitų dokumentų, kurie atspindi (patvirtina) tam tikro pažeidimo faktą. Tik tuo atveju, jeigu tokiame dokumente būtų formuluojami nurodymai arba taikomos atsakomybės priemonės (skiriamos sankcijos), toks dokumentas būtų privalomas vykdyti asmeniui, kuriam jis adresuotas bei galėtų būti ginčijamas išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ar teismine tvarka. Minėtas dokumentas (aktas) negali būti ginčo dalyku ir jo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas nagrinėjamas administraciniame teisme, kadangi asmenims, kurių atžvilgiu jis surašytas, nesukelia jokių juridinių pasekmių, nėra susijęs su jų teisėmis (neliečia jų teisių) ar įstatymo saugomais interesais. Panašios pozicijos nagrinėjamo ginčo aspektu formuojamoje administracinėje jurisprudencijoje laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra konstatavęs, jog ginčas kyla ne dėl teisės (nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie paliestų pareiškėjos interesus ar teises), o dėl fakto, taip pat neturi teisinės reikšmės net ir ta aplinkybė, kad turinti juridinę reikšmę aplinkybė ar atitinkamas faktas yra įtvirtinti dokumente, kurio išraiškos forma – aktas (savavališkos statybos ar pan.). Reikšminga tai, ar toks aktas liečia besikreipusio teisminės gynybos teises ir interesus (žr.: LVAT 2010 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556–483/2010, LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–511/2010 ir kt.)).
Taigi, vadovaujantis suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teismine praktika dėl savavališkos statybos akto teisinių pasekmių, nustačius, kad skundžiamas 2010-09-22 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-100922-00066 pareiškėjai iš esmės tiesiogiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, o tik konstatuoja savavališkos statybos faktą, skundą šioje dalyje atisakoma priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kadangi skundas nenagrinėtinas teismų, klausimas dėl termino skundui paduoti atnaujinimo nesprendžiamas.
Dėl skundo reikalavimo panaikinti 2010-12-08 reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REŠ-30-101208-00034 priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Kaip nustatyta iš skundo reikalavimų, pareiškėja ginčija 2010-12-08 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REŠ-30-101208-00034. Pareiškėjai šiuo sprendimu, vadovaujantis Statybos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01) 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatytas įpareigojimas pašalinti savavališkos statybos padarinius. Statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis pastatyto statinio, kaip šio turto savininko nuosavybės teises.
Įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turės įgaliojimus kreiptis į teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010-10-01 iki 2011-07-01 28 straipsnio 6 dalis). Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia nuomonė dėl analogiškų ginčų rūšinio teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje byloje N.M. v. Utenos apskrities viršininko administracija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 28, 159 psl.). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-345/2008m.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjos reikalavimas šioje skundo dalyje kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Atsisakius priimti skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. R. dėl 2010 m. rugsėjo 22 d. savavališkos statybos akto ir 2010 m. gruodžio 22 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.
Grąžinti R. R.i (a.k (duomenys neskelbtini)) 2011 m. lapkričio 17 d. įmokos mokėjimo kvitu Swedbank AB sumokėtą 200 (dviejų šimtų) litų žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.