Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo servisas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-389-54/2007 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vitrolabo servisas“ ieškinį atsakovams viešajai įstaigai Nacionaliniam kraujo centrui ir Vokietijos įmonei Abbott GmbH & Co.KG (tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje: uždaroji akcinė bendrovė ,,Grida“, bendra Lietuvos-Italijos-JAV įmonė uždaroji akcinė bendrovė ,,Instrumentation Laboratory“ (Lietuva) B. I.“, J. Daugvilos individualioji įmonė ,,Linea Libera“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje – uždaroji akcinė bendrovė ,,Interlux“) dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

2) pripažinti konkurso dalyvių grupės pateiktą pasiūlymą atitinkančiu šio viešojo pirkimo dokumentuose nustatytus reikalavimus;

5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Všį Nacionalinis kraujo centras pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Perkančioji organizacija nustatė, kad konkurso dalyvių grupės pasiūlyme buvo pateiktas įgaliojimas J. Daugvilos IĮ „Linea Libera“ tiekti firmos Bibby Sterilin mikroplokšteles, kurį išdavė ne pats gamintojas, bet jo atstovas – kompanija CML. Tuo tarpu Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme pateiktas Innogenetics GmbH įgaliojimas tiekti Newmarket Laboratories Ltd gaminamą Innogenetics Syphilis TPHA reagentą Lietuvos teritorijoje, išduotas ne paties gamintojo, nebuvo kliūtis pripažinti šį tiekėją laimėtoju. Abbott GmbH & Co.KG nepateikė įmonių registrą tvarkančios įstaigos pažymos, patvirtinančios, kad tiekėjas nėra bankrutavęs, bankrutuojantis, likviduojamas ar laikinai sustabdęs savo veiklą, kaip to reikalavo pirkimo dokumentų 5.3.2 punktas; pateikti CE atitikties sertifikatai nebuvo patvirtinti kompetentingo organo (pirkimo dokumentų 5.3.4 p.), tačiau perkančioji organizacija šių trūkumų net nereikalavo ištaisyti.

Teismas sutiko su viešojo pirkimo komisijos išvada, kad vieningos jungtinės veiklos sutarties nebuvimas yra vienas iš pagrindinių pažeidimų, pažeista VPĮ 23 straipsnio 5 dalis. Teismas sprendė, kad, nesant vieningos jungtinės veiklos sutarties, nei UAB ,,Instrumentation Laboratory“, nei UAB ,,Grida“, nei J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ neturi teisės ir negali objektyviai žinoti, koks yra kitų įmonių, dalyvaujančių bendrame pasiūlyme, įnašas į bendrą veiklą, įsipareigojimai bei atsakomybė bendroje veikloje, kas įrodo bendros jungtinės veiklos bei šalių valios, nukreiptos į vieną bendrą tinklą, nebuvimą. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, leisdama konkurse dalyvauti vieningos jungtinės veiklos sutartimi nesusaistytiems, vadinasi, ir solidarios atsakomybės pareigomis nesusietiems subjektams, prisiimtų daug didesnę pirkimo sutarties neįvykdymo riziką, negu galėtų tikėtis sudariusi pirkimo sutartį su jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia subjektų grupe. Teismas sprendė, kad viešojo pirkimo komisija teisingai ir pagrįstai nusprendė, jog ieškovas bei tretieji asmenys sukūrė tris atskiras tiekėjų grupes, iš kurių kiekviena nesusaistyta teisiniais ryšiais su kita grupe, todėl ieškovo ir trečiųjų asmenų sudarytų sutarčių pagrindu jų šalims kylanti subsidiarinė atsakomybė padidina atsakovo riziką sutarčių neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju. Teismas laikė nepagrįstu ieškinio teiginį, kad perkančioji organizacija, aiškindama pateiktų sutarčių tikslus bei tikruosius šalių ketinimus, turėjo nuspėti tikrąją jungtinės veiklos ir bendradarbiavimo sutarčių šalių valią. Teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė perkančiajai organizacijai jokių įrodymų apie tikrąją tiekėjų grupės valią, o savo iniciatyva perkančioji organizacija neturėjo teisės ir neprivalėjo prašyti ieškovo pateikti tokius dokumentus, nenurodytus pirkimo dokumentuose. Teismas nurodė, kad atsakovas Abbott GmbH & Co.KG, skirtingai nei ieškovas ir jo pusėje esantys tretieji asmenys, pasiūlymą pateikė vienasmeniškai, o ne kaip jungtinės veiklos sutarties pagrindu sudaryta tiekėjų grupė, ir galėjo remtis distributoriaus Lietuvoje UAB ,,Diagnostinės sistemos“ pajėgumais. Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas Abbott GmbH & Co.KG buvo skirtingose situacijose, todėl jų pasiūlymų vertinimas vienodai būtų pažeidęs lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus. Teismas pripažino, kad distribucijos sutarties neišvertimas į lietuvių kalbą yra procedūrinis pažeidimas, bet jį vertino kaip neesminį, formalaus pobūdžio ir negalintį turėti įtakos konkurso rezultatams. Teismas sprendė, kad atsakovo viešojo pirkimo komisija tinkamai įvertino ieškovo pasiūlymą ir nepažeidė lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų.

Teismas kaip neįrodytą atmetė ieškovo reikalavimą atlyginti žalą. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą papildomam reikalavimui – dėl 496 477,90 Lt nuostolių dėl negautų pajamų atlyginimo. Kadangi ieškovas neprašė šio termino, kaip praleisto dėl svarbių priežasčių, atnaujinti, teismas šią ieškinį dalį atmetė ir šiuo pagrindu.

Teismas dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties, bylos nagrinėjimo ilgą laikotarpį, grąžinimo iš apeliacinės instancijos į pirmąją instanciją nagrinėti antrą kartą iš ieškovo UAB ,,Vitrolabo servisas“ atsakovo VšĮ Nacionalinio kraujo centro naudai priteisė 25 000 Lt, o atsakovo Abbott GmbH & Co.KG naudai – 18 757,37 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

2. Teismas nenagrinėjo apelianto nurodytų argumentų, kad Abbott GmbH & ?o.KG pasiūlyme buvo pateiktas vadovaujančių bei už sutarties vykdymą atsakingų darbuotojų sąrašas, kuriame nurodyti ir trys UAB ,,Diagnostinės sistemos“ darbuotojai, tačiau pačiame pasiūlyme nebuvo pateikta apskritai jokių dokumentų, patvirtinančių Abbott GmbH & Co.KG ir UAB ,,Diagnostinės sistemos“ teisinius tarpusavio santykius. VšĮ Nacionalinis kraujo centras tai vertino kaip neesminį trūkumą, nepakeičiantį pasiūlymo esmės, ir suteikė galimybę atsakovui Abbott GmbH & Co.KG šį trūkumą ištaisyti. Atsakovo vertinimu, trūkumas buvo tinkamai ištaisytas pateikiant 2004 m. gegužės 1 d. distribucijos sutartį, sudarytą tarp Abbott GmbH & Co.KG ir UAB ,,Diagnostinės sistemos“ anglų kalba, kas prieštarauja pirkimo dokumentų 3.1 punktui. VPĮ 28 straipsnio 3 dalis įtvirtino aiškią imperatyvią pareigą kandidatui ar dalyviui, kuris remiasi kitų ūkio subjektų pajėgumu, pateikti įrodymus, kad, vykdydamas įsipareigojimus, galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Abbott GmbH & Co.KG tokių įrodymų apskritai nepateikė, todėl buvo padarytas aiškus imperatyvios teisės normos pažeidimas, tačiau šis trūkumas perkančiosios organizacijos nebuvo pripažintas esminiu, jam buvo leista ištaisyti šį trūkumą, priešingai nei analogiškoje situacijoje ieškovui.

5. Teismas, ignoruodamas apelianto išdėstytus prieštaravimus, pagrįstus teisės normomis, atsižvelgdamas tik į atsakovo Abbott GmbH & Co.KG atstovo prašymą, nustatė, kad ieškovas praleido vieno mėnesio ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl nuostolių priteisimo pareikšti. Tokia teismo išvada prieštarauja ir teismų praktikai, nes ieškinio reikalavimų padidinimas arba sumažinimas, ieškovo atlikti iki teismui priimant sprendimą byloje, ieškinio senaties termino eigos nutraukimo momento dėl pareikšto ieškinio nepakeičia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 39 14.5 p.).

6. Teismas nepagrįstai iš ieškovo atsakovams priteisė tokias dideles bylinėjimosi išlaidų sumas, jos neatitinka Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų kriterijų. Atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras pateikė nelogiškai didelę išlaidų sumą, nes per vienerius metus, kai atstovavo viena advokato padėjėja, išlaidos padidėjo dvigubai nei prieš tai per dvejus metus, kai atstovavo du asmenys: advokatas ir advokato padėjėja.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas viešųjų pirkimų subjektai yra perkančioji organizacija ir prekių ar paslaugų tiekėjas. Tiekėjas yra bet kuris ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis juridinis asmuo, viešasis juridinis asmuo ar tokių asmenų grupė, galintis pasiūlyti ar siūlantis prekes, paslaugas ar darbus (VPĮ 2 str. 20 p.). Šie įstatyme išvardinti asmenys turi teisę dalyvauti pirkimo procedūrose. Savo valią išreiškia pateikdami perkančiajai organizacijai paraiškas ir pasiūlymus teikti prekes, paslaugas ar atlikti darbus pagal perkančiosios organizacijos nustatytas pirkimo sąlygas.

VPĮ nustato galimybę paraišką ar pasiūlymą pateikti ir grupei ūkio subjektų. Tačiau įstatymas reikalauja, kad grupė ūkio subjektų turi veikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu (VPĮ 23 str. 5 d.). Todėl apeliacinio skundo motyvas, kad ūkio subjektams, dalyvaujantiems viešojo pirkimo konkurse, nebūtina sudaryti jungtinės veiklos sutarties, yra nepagrįstas. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje aiškiai pasakyta, kokiu pagrindu keli ūkio subjektai gali dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose – jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisės normą, kad tarp ūkinių subjektų grupės narių turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Teismas šią teisės normą aiškino sistemiškai su teisės normomis, reglamentuojančiomis jungtinės veiklos sutartį. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje išdėstytos teisės normos, kad paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė, tikslas yra tas, kad prievolės perkančiajai organizacijai visų ūkinių subjektų yra bendros ir jie atsako kaip jungtinės veiklos sutarties partneriai.

Jungtinės veiklos sutarties samprata apibūdinta CK 6.969 straipsnio 1 dalyje. Tai tokia sutartis, kai du ar daugiau asmenų, kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai. Tuo tarpu, kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, tokia sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonės ,,Instrumentation Laboratory“ Lietuva B. I.“ (toliau – UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“), UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ apskritai nebuvo sudaryta. Buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“ ir UAB ,,Grida“ (b. l. 20, t. 1), atskira jungtinės veiklos sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“ ir Lietuvos-Italijos-JAV įmones ,,ILL“ (b. l. 17, t. 1) bei bendradarbiavimo sutartis tarp UAB ,,Vitrolabo servisas“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ (b. l. 23, t. 1). UAB ,,Vitrolabo servisas“ sudarytos trys atskiros sutartys su trimis ūkio subjektais neatitinka CK 6.969 straipsnio 1 dalyje apibrėžtos jungtinės veiklos (partnerystės) sampratos, nes nėra rašytinio susitarimo tarp visų keturių ūkio subjektų, kad jie įsipareigoja veikti bendrai tam tikrai veiklai – šiuo atveju pateikti VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui diagnostinius reagentus.

VPĮ 15 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija gali reikalauti, ūkio subjektų grupės jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateiktą pasiūlymą pripažinus geriausiu ir perkančiajai organizacijai pasiūlius sudaryti pirkimo sutartį, kad ši ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą, jei tai yra būtina siekiant tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį. Teisinės formos reikalavimai turi būti nustatyti pirkimo dokumentuose. Apeliantas teigia, kad perkančioji organizacija jau įvykus konkursui galėjo pareikalauti pateikti vieningą visų dalyvių jungtinės veiklos sutartį. Su tokiu VPĮ 15 straipsnio 4 dalies teisės normos aiškinimu negalima sutikti. Pirmiausia tiekėjas, kurio pasiūlymas tiekti prekes, atlikti darbus ar teikti paslaugas yra pripažintas geriausiu, yra ūkio subjektų asmenų grupė, pateikusi pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Kaip jau buvo aptarta, pateikiant pasiūlymą tarp šių asmenų turi būti sudaryta jungtinės veiklos sutartis. Perkančioji organizacija, siekianti, kad pirkimo sutartis su ūkio subjektų grupe, veikiančia jungtinės veiklos sutarties pagrindu, būtų tinkamai įvykdyta, gali pareikalauti, kad ūkio subjektų grupė įgytų tam tikrą teisinę formą. Kaip matyti iš VPĮ 15 straipsnio 4 dalies normos teksto, viena iš tokių teisinių formų gali būti įsteigtas ūkio subjektų juridinis asmuo. Tai reiškia, kad perkančioji organizacija, manydama, kad ūkio subjektų jungtinės veiklos sutartis neužtikrins tinkamo pirkimo sutarties įvykdymo, gali reikalauti iš ūkio subjektų, jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikusių pasiūlymą, kuris buvo pripažintas geriausiu, įkurti juridinį asmenį. Kitų teisinių formų, kurias perkančioji organizacija galėtų pasirinkti, VPĮ 15 straipsnio 4 dalyje neįvardinta, tačiau iš šios teisės normos turinio galima suprasti, kad gali būti ir kitų. Pvz., CK 6.972 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sudaryti sandorius visų jungtinės veiklos sutarties asmenų vardu gali vienas iš šių asmenų, turintis kitų asmenų jam išduotą įgaliojimą arba jeigu tokia teisė yra numatyta jungtinės veiklos sutartimi. Todėl apeliacinės instancijos teismo nuomone, viena iš tokių teisinių formų galėtų būti įgaliojimo sudaryti su perkančiąja organizacija pirkimo sutartį turėjimas ir pan.

Perkančioji organizacija turi atmesti pasiūlymą, jeigu dalyvis, pateikęs pasiūlymą, neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacinių reikalavimų (VPĮ 33 str. 2 d. 1 p., 28 str. 7 d.). Šiuo atveju paraišką perkančiajai organizacijai VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui pateikė tiekėjas – juridinių asmenų grupė, nesudariusi jungtinės veiklos sutarties. Pirkimo dokumentų 5.7.1 punkte numatyta, kad ,,jeigu pirkimo procedūrose dalyvauja jungtinės veiklos sutartimi susivienijusių tiekėjų grupė (...)“, tai visi grupės dalyviai turi atitikti pirkimo dokumentuose nurodytus teisinio statuso reikalavimus. Taigi pirkimo dokumentuose, kaip ir VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tiekėjų grupė pirkimo procedūroje dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu.

Apeliantas nurodo, kad vieningos jungtinės veiklos sutarties nepateikimas nėra esminis trūkumas, todėl perkančioji organizacija turėjo sudaryti galimybę abejonę ištaisyti, o ne uždrausti tiekėjams dalyvauti tolesniame konkurso etape. Apeliantas jungtinės veiklos sutarties tarp tiekėjų nebuvimą vertina ne kaip aiškų pažeidimą, o kaip abejonę dėl būtinumo tiekėjams sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

VPĮ 28 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė neišsamius ar netikslius duomenis apie savo kvalifikaciją, perkančioji organizacija, nepažeisdama viešųjų pirkimų principų, privalo kandidatą ar dalyvį prašyti šiuos trūkumus pašalinti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“, UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ pateikė tikslius ir išsamius duomenis apie tai, kokių sutarčių pagrindu jie veikia, ir perkančiajai organizacijai VšĮ Nacionaliniam kraujo centrui buvo aišku, kad minėti ūkio subjektai veikia ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Reikalavimas ūkio subjektams pateikti paraišką ar pasiūlymą jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo numatytas įstatymu. Apelianto aiškinimas, kad teisės normose nėra aiškiai pasakyta, kad ūkio subjektai turi sudaryti vieningą jungtinės veiklos sutartį, yra nepagrįstas. Kaip jau buvo aptarta, jungtinės veiklos sutarties samprata yra apibūdinta CK 6.969 straipsnyje. Jungtinės veiklos sutarties šalys yra du ar daugiau asmenų, kurie sudaro šią sutartį. VPĮ 23 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pasiūlymas ar paraiška pateikiama jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Taigi, iš teisės normos turinio yra visiškai aišku, kad ūkio subjektai turi būti sudarę jungtinės veiklos sutartį, t. y. jie visi turi būti sutarties šalimis ir įsipareigoti veikti bendrai tam tikrai veiklai, t. y. perkančiajai organizacijai pateikti prekes ar atlikti tam tikrus darbus, suteikti paslaugas. Todėl perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras, nustatęs, kad ūkio subjektų grupė: UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“, UAB ,,Grida“ ir J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“, ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu pateikė pasiūlymą dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose, turėjo pagrįstą pagrindą pasiūlymą atmesti (VPĮ 28 str. 7 p., 33 str. 2 d. 1 p.). VšĮ Nacionalinio kraujo centro viešųjų pirkimų komisijai atmetus tiekėjų grupės pasiūlymą, jie nebeteko teisės dalyvauti tolesnėse pirkimo procedūrose (VPĮ 28 str. 8 d.).

Apeliantas teigia, kad perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras taikė dvigubo vertinimo standartus, vertindamas jo ir kito konkurso dalyvio, atsakovo Abbott GmbH & Co.KG, pateiktus pasiūlymus, ir taip pažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus. Šį savo argumentą grindžia tuo, kad perkančioji organizacija, nustačiusi, kad tiekėjo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme nėra jokių dokumentų, patvirtinančių jo ir kito ūkio subjekto, UAB ,,Diagnostikos sistemos“, santykius, pasiūlymo neatmetė, o pasiūlė ištaisyti trūkumus, kai tuo tarpu apeliantui nepasiūlė ištaisyti trūkumų. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų (perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos protokolo, 2004 m. liepos 23 d. raštas Nr. 7-373), komisija nusprendė, kad įmonės Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme pateikti duomenys yra nepakankamai tikslūs ir išsamūs, ir paprašė nurodytus trūkumus ištaisyti. Iš pateiktų dokumentų nebuvo aišku, ar Abbott GmbH & Co.KG galės remtis UAB ,,Diagnostikos sistemos“ pajėgumu, nes pasiūlyme buvo nurodyti tik šios bendrovės darbuotojai, atsakingi už įsipareigojimų vykdymą. Tiekėjo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlyme (pasiūlymo dokumentų b. l. 159-160) apie asmenis, atsakingus už diagnostinių reagentų tiekimą, buvo nurodyti UAB ,,Diagnostikos sistemos“ darbuotojai. Iš tokių dokumentų nėra aišku, ar tiekėjas Abbott GmbH & Co.KG galės remtis bendrovės ,,Diagnostinės sistemos“ pajėgumu. VPĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kandidatas ar dalyvis turi teisę remtis kitų ūkio subjektų pajėgumu, jeigu įrodo, kad, vykdydamas įsipareigojimus, galės disponuoti kitų ūkio subjektų ištekliais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, esant duomenims tik apie UAB ,,Diagnostikos sistemos“ darbuotojus, perkančiajai organizacijai buvo neaišku, ar pati UAB ,,Diagnostikos sistemos“ galės vykdyti įsipareigojimus. Todėl pagal VPĮ 28 straipsnio 6 dalį privalėjo paprašyti trūkumus pašalinti. Tuo tarpu iš kito tiekėjo (ūkio subjektų grupės) pateikto pasiūlymo buvo aišku, kad jie nėra sudarę jungtinės veiklos sutarties, todėl pagal VPĮ 28 straipsnio 6 dalį perkančioji organizacija neprivalėjo prašyti pašalinti trūkumų. Atsakovas Abbott GmbH & Co.KG, šalindamas trūkumus, pateikė distribucijos sutartį, sudarytą su UAB ,,Diagnostikos sistemos“. Apeliantas teigia, kad pagal perkančiosios organizacijos 2004 m. birželio 3 d. išaiškinimą atsakovas Abbott GmbH & Co.KG galėjo remtis kito ūkio subjekto pajėgumais jungtinės veiklos sutarties, kurioje turėjo būti nurodyti kiekvienos iš šalies įsipareigojimai vykdant sutartį, pagrindu.

Perkančiosios organizacijos dokumentų paaiškinimai yra laikomi pirkimo dokumentais (VPĮ 2 str. 14 d.). Iš minėto paaiškinimo turinio matyti, kad perkančioji organizacija paaiškino tą atvejį, kai tiekėjas dalyvauja pirkimo procedūroje jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Tuo tarpu atsakovas Abbott GmbH & Co.KG pirkimo procedūrose dalyvavo vienasmeniškai. Todėl 2004 m. birželio 3 d. paaiškinimas, kai pirkimo procedūroje dalyvaujama jungtinės veiklos sutarties pagrindu, Abbott GmbH & Co.KG neįpareigojo su kitais ūkiniais subjektais, kurių pajėgumu jis rėmėsi, sudaryti jungtinės veiklos sutarties, kaip ir neįpareigojo ūkio subjektų grupės, veikiančios jungtinės sutarties pagrindu, sudaryti jungtinės veiklos sutarčių su ūkio subjektais, kurių pajėgumu jie remtųsi.

Atsakovas Abbott GmbH & Co.KG distribucijos sutartį su UAB ,,Diagnostikos centras“ pateikė anglų kalba. Tai yra perkančiosios organizacijos pirkimo dokumentų 3.1 punkte nurodyto reikalavimo dokumentus pateikti lietuvių kalba nesilaikymas. Tačiau šis pažeidimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti perkančiosios organizacijos VšĮ Nacionalinio kraujo centro sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą bei sprendimą pripažinti atsakovą Abbott GmbH & Co.KG laimėtoju.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras, vertindamas apelianto ir atsakovo Abbott GmbH & Co.KG pasiūlymus, taikė dvigubus standartus ir taip pažeidė lygiateisiškumo, sąžiningumo ir nediskriminavimo principus, yra nepagrįsti.

Perkančioji organizacija, nustačiusi, kad ūkio subjektų grupė: UAB ,,Vitrolabo servisas“, UAB Lietuvos-Italijos-JAV įmonė ,,ILL“, UAB ,,Grida“ bei J. Daugvilos IĮ ,,Linea Libera“ nėra sudariusi jungtinės veiklos sutarties, turėjo pagrindą iš karto atmesti pasiūlymą (VPĮ 28 str. 7 d., 33 str. 2 d. 1 p.). Kaip matyti iš perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo komisijos 2004 m. liepos 21 d. ir 2004 m. rugpjūčio 6 d. nutarimų, ūkio subjektų grupės pasiūlymas iš esmės buvo atmestas tuo pagrindu, kad nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis (b. l. 177-180, t. 1).

Pažymėtina, kad perkančioji organizacija patikrino, ar ūkio subjektų grupės techninis pajėgumas (techninėje specifikacijoje nurodyti reikalavimai) atitinka keliamus reikalavimus, ir nustatė, kad siūlomi diagnostiniai reagentai neatitinka keliamų reikalavimų: reagento hepatito C antikūnų tyrimams reikalaujamas specifiškumas ne mažiau 99,8 proc., siūlomas ūkio subjektų grupės specifiškumo rodiklis nurodytas reagento naudojimo instrukcijoje 99,76 proc., t. y. mažesnis nei 99,8 proc.; reagento hepatito B paviršinio antigeno tyrimams reikalaujamas jautrumas 100 proc., siūlomo reagento jautrumas gamintojo instrukcijoje nenurodytas.

Perkančiosios organizacijos techninėje specifikacijoje nustatyta, kad siūlomų reagentų jautrumas (specifiškumas) nustatomas pagal reagentų naudojimo instrukciją. Aplinkybės, kad ūkio subjektų grupės pateikto pasiūlymo reagentų naudojimo instrukcijose buvo nurodytas mažesnis siūlomo reagento specifiškumas bei nebuvo nurodytas kito siūlomo reagento jautrumas, apeliantas neginčija. Apeliantas nurodo, kad perkančioji organizacija 2004 m. birželio 4 d. raštu dėl konkurso sąlygų paaiškinimų pasakė, kad diagnostinio reagento specifiškumas bus vertinamas 95 proc. pasikliautinumo intervale (b. l. 72, t. 1). Vertinant tokiu metodu specifiškumą, apeliantas teigia, kad jo siūlomo reagento Vitros Anti-HCV specifiškumas yra lygus 100 proc., t. y. atitinka perkančiosios organizacijos keliamus reikalavimus pateikti ne mažesnį kaip 99,8 proc. specifiškumo reagentą ir tą aplinkybę patvirtina klinikinės diagnostikos dokumentas. Apeliantas perkančiajai organizacijai pateikė Orto-Clinical Diagnostics (Klinikinė diagnostika) duomenis apie tai, kad diagnostinio reagento Vitros HBsHg paskaičiuotas jautrumas (95 proc. patikimumo intervale) buvo 100 proc. (ūkio subjektų grupės pasiūlymo dokumentų b. l. 354-355). Taigi, kaip matyti iš apelianto pateiktų duomenų, jie rodo ne siūlomo reagento Vitros-Anti HCV specifiškumą, kaip teigia apeliantas, o reagento Vitros HBsHg jautrumą. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad reagento Vitros Anti-HCV specifiškumas yra lygus 100 proc. ir kad tą aplinkybę patvirtina minėtas apelianto pateiktas dokumentas. Perkančiosios organizacijos reikalavimas buvo toks, kad reagentų specifiškumas ir jautrumas būtų nurodyti reagentų naudojimo instrukcijose. Siūlomo reagento Vitros Anti-HCV specifiškumas, nurodytas naudojimo instrukcijoje, buvo mažesnis nei reikalaujama, o reagento Vitros HBsHg naudojimo instrukcijoje apskritai nebuvo nurodytas šio reagento jautrumas, todėl perkančioji organizacija dėl šios priežasties turėjo pagrindą atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

Aplinkybė, kurią nurodo apeliantas, kad perkančioji organizacija neturėjo teisės pirminiame atviro viešo konkurso etape, kuriame buvo vertinama tiekėjo kvalifikacija, atlikti siūlomų diagnostinių reagentų kokybės vertinimo, neturėjo esmines reikšmės atmetant pasiūlymą. Pirmiausia, pasiūlymas buvo atmestas dėl tos priežasties, kad ūkio subjektų grupė pateikė pasiūlymą ne jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Antra, jeigu siūlomų diagnostinių reagentų kokybės vertinimas būtų buvęs atliktas ir vėliau, nustačius ūkio subjektų grupės minėto kvalifikacinio bei techninio pajėgumo neatitiktį pirkimo dokumentuose nurodytiems reikalavimams, pasiūlymas būtų buvęs atmestas.

Pripažinus, kad perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras pagrįstai atmetė ūkio subjektų grupės pasiūlymą dėl diagnostinių reagentų tiekimo, nėra pagrindo tenkinti kitų ieškovo reikalavimų, nes jie yra išvestiniai iš pirmojo – panaikinti sprendimą atmesti ūkio subjektų grupės pasiūlymą.

Kaip jau buvo aptarta, perkančioji organizacija VšĮ Nacionalinis kraujo centras nepažeidė lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principų, nesuklaidino ieškovo dėl reagento Vitros Anti-HCV reikalaujamo specifiškumo. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų (suklaidinimas, VPĮ 4 str. 1 d. įtvirtintų principų pažeidimas) jam buvo padaryta 496 477,90 Lt žala.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neaiškino padarytos žalos dydžio, kad teismui nekilo nė vieno klausimo, susijusio su žalos apskaičiavimu. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismui, aiškinantis klausimą dėl žalos dydžio nustatymo, apelianto atstovas galėjo paaiškinti tik tiek, kad ieškovo pateiktos lentelės paaiškina, kiek pajamų neteko ieškovas. Taigi apeliantas nei paaiškinimais, nei rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovo lentelėse nurodytų pajamų ir sąnaudų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismui neįrodė 496 477,90 Lt žalos dydžio.

Iš konkurso rezultatų atsiradusiems reikalavimams yra taikomas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas (CPK 1.125 str. 3 d.). Ieškovas ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo teismui pateikė 2007 m. vasario 14 d. (t. 4, b. l. 83-101). Apeliantui apie tai, kad jo pasiūlymas atmestas, perkančioji organizacija pranešė 2004 m. liepos 23 d. raštu (t. 1, b. l. 45-47). Ieškinys dėl nuostolių (žalos) atlyginimo pareikštas 2007 m. vasario 14 d. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškinio senatis nebuvo praleista, nes bylai vykstant ilgą laiką keičiasi aplinkybės, į kurias neatsižvelgus ir nepakeitus reikalavimų ieškinio patenkinimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad ieškovui apie tai, kad VšĮ Nacionalinis kraujo centras pasirašė diagnostinių reagentų pirkimo-pardavimo sutartį, tapo žinoma dar 2004 m. rugpjūčio 25 d. (t. 1, b. l. 113). Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. lapkričio 18 d. nutartimi atmetė ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Taigi, ieškovui dar 2004 m. rugpjūčio mėn. buvo žinoma apie pirkimo sutarties sudarymą, o spalio mėnesį – kad laikinoji apsaugos priemonė – uždrausti sudaryti pirkimo sutartį – yra netaikyta. Ieškovui realios galimybės pareikšti reikalavimą priteisti nuostolius atsirado 2004 m. spalio mėn., nes ieškovui visiškai turėjo būti aišku, kad perkančioji organizacija su įmone Abbott GmbH & Co.KG sudarė viešojo pirkimo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo 2004 m. lapkričio 18 d. nutartyje yra aiškiai pasakyta, kad pirkimo procedūra yra pasibaigusi, nes 2004 m. rugpjūčio 23 d. yra sudaryta pirkimo sutartis (t. 1, b. l. 143). Ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kad jis buvo priverstas tikslinti reikalavimus, todėl, jo manymu, yra akivaizdu, kad jis termino nepraleido, yra nepagrįstas. Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolius (žalą) yra ne patikslintas reikalavimas, o naujas reikalavimas, atsiradęs iš pirkimo konkurso reikalavimų. Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.). Kadangi ieškovas be svarbių priežasčių praleido CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą pareikšti ieškinį dėl nuostolių (žalos) atlyginimo, tai ir tuo pagrindu reikalavimas dėl nuostolių (žalos) priteisimo atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas pakankamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, argumentavo savo išvadas, todėl nepagrįstas apelianto skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė CPK 159, 160, 185, 270 straipsnius.

Atsakovas VšĮ Nacionalinis kraujo centras prašo iš ieškovo UAB ,,Vitrolabo servisas“ priteisti 13 629 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, yra priteisiamos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pirmosios instancijos teisme VšĮ Nacionalinis kraujo centras prašė iš ieškovo priteisti 58 078,78 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pirmosios instancijos teismas prašomą priteisti sumą sumažino iki 25 000 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, orientuodamasis į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio

nustatytus kriterijus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteista 25 000 Lt suma yra per didelė ir šią sumą mažina iki 18 200 Lt, o prašomą priteisti 13 629 Lt sumą už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme mažina iki 6 800 Lt. Todėl iš ieškovo už advokato pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme VšĮ Nacionaliniam kraujo centro naudai priteisiama suma sudaro 25 000 Lt (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš UAB ,,Vitrolabo servisas“ valstybės naudai 21,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų išsiuntimu.