- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-14
- Bylos Nr.
- eI3-11942-1114/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01104-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Indrė Pukanasytė-Biekšė, Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“
- Trečiasis asmuo
- L. S.
- Advokatai
- Jolanta Ramoškienė
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Rūtos Miliuvienės ir Indrės Pukanasytės-Biekšės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovės Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ atstovei Justinai Gracijai Vanžodei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo L. S.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Kauno savivaldybės įmonės ,,Kapinių priežiūra“ (toliau – ir Įmonė, atsakovė) direktoriaus 2024-05-20 sprendimą Nr. S-95 „Dėl kapavietės priežiūros anuliavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuo 2024-05-21 anuliuota pareiškėjui 2023-07-28 suteikta Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros teisė, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde paaiškina, kad:
2.1. Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse, kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini), už kurios priežiūrą anksčiau buvo atsakinga P. B. (pareiškėjo močiutė ir velionio tėvo mama), (duomenys neskelbtini) buvo palaidotas pareiškėjo tėtis G. B., miręs (duomenys neskelbtini). Anksčiau šioje kapavietėje buvo palaidoti P. B. artimieji (tėvai ir pareiškėjo tėvo brolis), todėl ji pati pasiūlė pareiškėjui jos sūnų ir pareiškėjo tėtį G. B. laidoti šioje kapavietėje. P. B. pareiškėjui ir jo mamai J. B. minėjo, kad tai ir bus jų kapavietė, kad jie bus atsakingi už šios kapavietės priežiūrą, o atsakovei teikė sutikimą laidoti bei kaip minėjo perrašė priežiūrą. Pareiškėjas pasitikėjo močiute ir žinojo, kad mirus seneliui P. B. ir senelei P. B., kuri palaidota (duomenys neskelbtini); jie buvo palaidoti kitoje kapavietėje, esančioje tose pačiose Petrašiūnų kapinėse, todėl niekada nekilo net menka abejonė dėl atsakingo už kapavietę asmens. Pareiškėjas teigia, jog pagrįstai manė, kad velionė močiutė jau 2005 m. po tėvo G. B. mirties dokumentus sutvarkiusi tinkamai. Pareiškėjui nekilo net menka abejonė dėl atsakingo už kapo priežiūrą asmens, nes jis savo lėšomis tėtį laidojo, nuo 2005-01-16 kartu su mama J. B. rūpinasi kapaviete, ją prižiūri, jokių pretenzijų iki 2024 m. niekas nebuvo pareiškęs. Pareiškėjo lėšomis buvo pastatytas paminklas, atlikti medžių kirtimai, kuriems atsakovė buvo davusi leidimus.
2.2. Pareiškėjas paaiškino, jog ilgus metus gyveno užsienyje, kur ir dirbo, todėl kapavietės priežiūra dalinosi su mama. Atsitiktinai 2023 m. pareiškėjo paprašė pateikti prašymą, tačiau pareiškėjas tikino, kad jo velionė močiutė buvo perrašiusi kapavietės priežiūra atsakingu asmeniu jį. Darbuotojai patikino, kad tokio prašymo nerašė pareiškėjas. Pareiškėjas nurodo, jog nieko blogo neįtardamas, 2023-07-13 pateikė prašymą dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens, tačiau, tik gavęs skundžiamą Sprendimą, padarė išvadą, kad juo ir buvo likusi močiutė P. B. Teigia, jog tai fakto klaida, nes močiutė buvo davusi ir savo leidimą, projektus statyti paminklą dar 1986 m., sakydama, kad jam gali prireikti ateityje, todėl negali paaiškinti kodėl atsakovė teigia jam nežinomas aplinkybes Sprendime.
2.3. Teigia, jog 2023-07-28 buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo suteikta kapavietės priežiūros teisė. Pareiškėjas nežinodamas ir nesuprasdamas, kodėl sprendimas priimtas tik 2023 m., protingai tikėjosi, kad gal taip turi būti, t. y. kad kas kart peržiūrimi ankstesni sprendimai.
2.4. 2024-05-20 į savo elektroninį paštą gavo skundžiamą Sprendimą, kuriuo nuo 2024-05-21 yra anuliuojama pareiškėjui 2023-07-28 suteikta Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros teisė, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens.
2.5. Pažymi, kad toks Sprendimas priimtas remiantis pareiškėjo tetos – velionio tėčio sesers L. S. 2024-05-14 prašymu dėl neteisėto kapavietės perrašymo ir taip pat nurodyta faktinė aplinkybė, kad neva pareiškėjas nuslėpė prašyme (anketoje) kitų gyvų giminių duomenis, nurodydamas grafoje „nieko nėra“.
2.6. Pareiškėjas teigia, jog toks tetos elgesys jį šokiravo, nes ji niekada kapaviete nesirūpino, jos neprižiūrėjo, su pareiškėjo šeima po tėčio G. B. mirties nutraukė visus saitus ir puikiai turėjo žinoti, kad tik pareiškėjo šeima šia kapaviete rūpinasi. Be to, L. S. turi būti žinoma jos mamos P. B. valia, t. y. kad ji pati perleido kapavietę ir jos priežiūrą pareiškėjui. Juolab, kad velionė turėjo dvi kapavietes, esančias netoli viena kitos, kur ji ir palaidota, už jas buvo atsakinga.
2.7. Tvirtina, jog atsakovės nurodyta faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas neva sąmoningai nuslėpė kitus gyvus gimines yra neteisinga, nes pildant prašymą (anketą), teiravosi darbuotojų, ką jis turėtų įrašyti šioje grafoje ir buvo paaiškinta, kad turi įrašyti kapavietėje palaidoto asmens giminių, galinčių pretenduoti būti atsakingais už kapavietę ar turinčių duoti sutikimus, duomenis. Net ir tuo metu niekas neminėjo, kad pareiškėjas neatsakingas už kapavietę, kad nėra velionės močiutės pašymo ir kt. Todėl dėl faktinės klaidos, grafoje įrašė „Nieko nėra“, nes kartu su prašymu pateikė mamos J. B. sutikimą, o kitų giminių/artimųjų, kurių sutikimai reikalingi, nėra. Tad pareiškėjo vertinimu, jis nurodė teisingus duomenis, kurie atitinka tikrovę. G. B. – pareiškėjo tėtis buvo paskutinis asmuo, kuris buvo palaidotas šioje kapavietėje. Todėl tokio įrašo negalima laikyti sąmoningai atlikus neteisėtus veiksmus, t. y. įrašant klaidingus ar neteisingus duomenis
2.8. Pareiškėjas pažymi, jog po tėčio G. B. mirties pareiškėjas buvo atsakingas už kapavietės priežiūrą ir ja rūpinosi nepertraukiamai, o 2023-07-28 buvo paskirtas atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmeniu, nuo to laiko jokių naujų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų prižiūrėti giminės kapavietę, neatsirado, todėl nebuvo jokio pagrindo panaikinti jo, kaip atsakingo už giminės kapavietės priežiūrą asmens, statuso remiantis vien tetos L. S. prašymu be jokio motyvuoto pagrindo. Tvirtina, kad teta niekada nesirūpino šia kapaviete ir jos neprižiūrėjo, todėl, pareiškėjo vertinimu, ji turinti savanaudiškų paskatų. Pažymi, kad po skundžiamo Sprendimo priėmimo siekė gauti tetos sutikimą, tačiau ji jo nesutiko duoti, nesutikimo motyvų nenurodė. Nurodo, jog jei teta L. S. nesutinka su tokiu sprendimu, kad pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu už kapavietės priežiūrą, ji turėjo kreiptis į teismą ir ginti savo teises, jei jos pažeidžiamos. Tačiau tai negali būti pagrindu atsakovei anuliuoti pareiškėjo kaip atsakingo už kapavietės priežiūrą statuso, tokiam sprendimui priimti atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo. Be to, pranešime nurodyta tik Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 patvirtintos Kauno miesto taisyklės, tačiau nenurodytas joks teisės aktas, konkreti nors vieno teisės aktų norma, kuria remiantis buvo priimtas toks sprendimas.
2.9. Atsižvelgiant į visą tai nurodo, kad atsakovės Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes: 1) pareiškėjo įsitikinimu, pateikta informacija anketoje pagal tuo metu buvo teisinga; 2) 2005-12-26 buvo pateiktas tuo metu atsakingo asmens sutikimas dėl laidojimo ir atsakingo asmens pakeitimo, tačiau pareiškėjui nėra žinoma kodėl šia informacija nedisponuoja atsakovas; 3) niekada iki 2024-05-20 pareiškėjui nebuvo pareikštos jokios pretenzijos dėl jo – kaip atsakingo už kapo priežiūrą statuso, buvo išduoti leidimai kirtimams ir kt.; 4) niekas kitas šia kapaviete nesirūpino ir neprižiūrėjo, išskyrus pareiškėją ir jo šeimą; 5) niekas kitas nebuvo palaidotas po 2005-12-26 šioje kapavietėje ir nėra prašęs leisti laidoti kokį nors asmenį; 6) P. B. palaidota kitoje kapavietėje ir ji buvo iki mirties atsakinga už kitą kapavietę; 7) L. S. niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl šios kapavietės, ja nesirūpino ir velionės mamos P. B. valios apie išduotus sutikimus, teiktus atsakovei prašymus bei jų turinį arba nežino, arba sąmoningai nuslepia.
3. Pareiškėjas ir pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu palaikė skunde išdėstytus argumentus. Pareiškėjo atstovė paaiškino, jog skundas turėtų būti patenkintas. Teigė, jog pati P. B. savo konkliudentiniais veiksmais išreiškė valią, kadangi ji ne tik perdavė savo teises ir pareigas, tačiau ir pareiškėjui ji paaiškino, jog ji sutvarkė dokumentus, kurie galėjo pasimesti. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas niekada nei iš L. S., nei iš kitų asmenų nesulaukė jokių pretenzijų. Pažymėjo, kad P. B. perdavė pareiškėjui ir projektus, kad būtų pastatytas paminklas. Pareiškėjas tuo turtu disponavo kaip savo ir kiti artimieji konkliudentiniais veiksmais išreiškė sutikimą. Paaiškino, kad pareiškėjas po savo tėvo mirties, dar esant gyvai P. B., pastatė du paminklus ir su ja derino, kokie užrašai turi būti ant jų. Teigė, jog šiuo atveju yra finansiniai klausimai, nes kažkam reikalingas kapas, nes šiuo metu kapavietės mieste brangiai kainuoja.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė atsiliepime paaiškina, kad:
4.1. Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 1955 iki 2005 m. palaidoti penki mirusieji, iš kurių paskutinis – G. B. ((duomenys neskelbtini)). Po G. B. mirties už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu toliau išliko ilgametė jos prižiūrėtoja P. B. (velionio G. B. mama ir pareiškėjo močiutė). Jai mirus (duomenys neskelbtini) naujasis kapavietės prižiūrėtojas teisės aktų nustatyta tvarka buvo paskirtas tik po beveik dešimties metų – 2023-07-28, kuriuo tapo pareiškėjas. Priešingai nei teigia savo skunde, pildydamas prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį (anketą) pareiškėjas ne tik aiškiai suprato, bet ir pats parašė, kad už kapavietę atsakinga „P. B. – mano močiutė – mirus“, o nurodydamas atsakingo asmens pakeitimo priežastį pažymėjo, kad „šiuo metu nėra atsakingo asmens, nes miręs“.
4.2. Prašyme (anketoje) paties pareiškėjo pateikta informacija vienareikšmiškai paneigia visus skundo argumentus, susijusius su nežinojimu, kas yra atsakingas asmuo, ar manymu, jog močiutė iki savo mirties kapavietės priežiūrą buvo perrašiusi pareiškėjo vardu. Jeigu tai būtų buvę padaryta, pareiškėjui nebūtų reikėję pakartotinai teikti prašymo bei pildyti anketos, siekiant tapti Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu. Pažymi, kad atsakovei teiktame prašyme nurodyta informacija akivaizdžiai prieštarauja skunde pareiškėjo dėstomai pozicijai, kad „<...>tačiau tik gavęs skundžiamą atsakovo sprendimą daro išvadą, kad juo ir buvo likusi močiutė P. B.“. Atsakovė pažymi, kad patenkinus pareiškėjo prašymą paskirti jį atsakingu už Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą, jo asmeniniu elektroninio pašto adresu 2023-08-08 buvo išsiųsta pažyma, patvirtinanti kapavietės perrašymą.
4.3. Atsakovė pabrėžia, kad kapavietės priežiūra buvo perrašyta atsižvelgiant į prašyme (anketoje) pareiškėjo pateiktus faktus bei aplinkybes, t. y. kad kapavietėje palaidotas pareiškėjo tėvas G. B., o buvusi jos prižiūrėtoja močiutė P. B. 2014 m. mirė. Vienas esminių anketos klausimų – nurodyti visus kitus, giminystės ar santuokos ryšiu su buvusiu atsakingu asmeniu arba (ir) kapavietėje palaidotais mirusiaisiais susijusius asmenis. Kadangi, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, kapinių administratorius nėra subjektas, turintis teisę gauti informaciją apie giminystės ir svainystės ryšius, šią informaciją savo prašyme (anketoje) turi pateikti kapavietės priežiūra suinteresuotas asmuo. Tik tokiu atveju atsakovei atsirastų pareiga užtikrinti, kad būtų pateikti visų anketoje paminėtų ar kitomis aplinkybėmis kapinių administratoriui žinomų giminaičių rašytiniai sutikimai.
4.4. Būtent šią informaciją pareiškėjas savo anketoje pateikė neišsamiai, kapavietės priežiūra suinteresuotais asmenimis nurodydamas tik save ir mamą J. B., nes, kaip išdėstyta skunde teismui, „[L. S.] niekada kapaviete nesirūpino, su pareiškėjo šeima po G. B. mirties nutraukė visus saitus ir puikiai turėjo žinoti, kad tik pareiškėjo šeima šia kapaviete rūpinasi. Be to, L. S. turi būti žinoma jos mamos P. B. valia, t. y., kad ji pati perleido kapavietę ir jos priežiūrą pareiškėjui <...>“. Atsakovė atkreipia dėmesį, kad jokie argumentai, samprotavimai, asmeniškumai ar aplinkybės negali būti laikomi išimtimi ir paneigti giminystės ryšio sąlygos, aiškiai įtvirtintos Kapinių tvarkymo taisyklėse. Tai reiškia, kad visi giminystės, santuokos ar partnerystės ryšiais susiję asmenys turi susitarti tarpusavyje, kuris iš jų bus naujasis už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo. Šio ginčo atveju trečiasis asmuo giminystės ryšiais susijęs ne tik su buvusia kapavietės prižiūrėtoja P. B. (yra jos dukra), bet ir su kapavietėje palaidotais asmenimis (kaip nurodė prašyme atsakovei – kapavietėje palaidoti L. S. seneliai, dėdė ir du broliai), todėl paskiriant naują Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) atsakingą asmenį neabejotinai buvo būtinas ir trečiojo asmens rašytinis sutikimas. Kadangi pareiškėjas savo tetos L. S. nelaikė „giminaičiu/artimuoju, kurio sutikimas reikalingas“, jos prašyme pakeisti už kapavietės atsakingą asmenį (anketoje) nenurodė.
4.5. 2024-05-14 gavo trečiojo asmens L. S. prašymą „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“, kuriame paaiškinta, kad ginčo kapavietės priežiūra jos sūnėnui (pareiškėjui) buvo perrašyta be jos žinios ir sutikimo, todėl prašė „kapavietės priežiūrą perrašyti iš naujo, nes <...> pretenduoju būti atsakinga už šią kapavietę“. Atsižvelgiant į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurioms buvus žinomoms anksčiau, pareiškėjui kapavietės priežiūros teisė be trečiojo asmens sutikimo net nebūtų buvusi paskirta, ir vadovaujantis Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ „Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašo“ 4 dalimi, ginčo kapavietės priežiūros teisė pareiškėjui 2024-05-21 buvo anuliuota.
4.6. Tvirtina, kad pareiškėjas bando klaidinti teismą teigdamas, jog „pranešime nurodyta tik <...> Kauno miesto Taisyklės, tačiau nenurodytas joks teisės aktas, konkreti nors vieno teisės aktų norma, kuria remiantis buvo priimtas toks sprendimas“. Pažymi, kad tiek pareiškėjui siųstame pranešime, tiek prašyme pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį (anketoje), kurį 2023-07-13 užpildė ir pasirašė pareiškėjas, yra aiškiai nurodytas tas pats atsakovės vidaus teisės aktas, kurio pagrindu, paaiškėjus, kad prašyme (anketoje) informacija pateikta neišsamiai, netiksliai ar klaidingai, kapavietės prižiūrėtojo statusas gali būti vienašališkai panaikintas. Pažymi, jog apie šią tvarką pareiškėjas buvo informuotas ir pasirašytinai supažindintas
4.7. Skunde pareiškėjas daug samprotauja, bando išsiginti savo paties raštu nurodytų faktų, projektuoja įvairius veiksmus kitiems asmenims ar priskiria juos kitų atsakomybei (močiutei, trečiajam asmeniui, atsakovės darbuotojams), teikia netikslią informaciją, pavyzdžiui, dėl medžių kirtimų. Atsakovė paaiškino, kad, atsižvelgusi į skunde kelis kartus paminėtą medžių kirtimą, bandė surasti pareiškėjo vardu išduotą leidimą, tačiau tokio dokumento nerado. Juo labiau, kad ginčo kapavietėje iki šiol auga dvi didelės pušys, todėl visiškai neaišku, kokius medžius ir kur kirto pareiškėjas.
5. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog susiklostė tokia situacija, kad Petrašiūnų kapinėse esančioje kapavietėje yra palaidoti keli tos pačios šeimos mirusieji. Paskutinis iš jų buvo palaidotas pareiškėjo tėvas 2005 metais. Už kapavietės priežiūrą visą laiką buvo atsakinga močiutė P. B., kuri 2014 mirė ir buvo palaidota kitoje, tų pačių kapinių, kapavietėje. Po P. B. mirties nuo 2014 metų už ginčijamą kapavietę nebuvo jokio atsakingo asmens. Tai tęsėsi 10 metų, kuomet 2023 metai kreipėsi pareiškėjas, kuris nurodė, kad Petrašiūnų kapinėse, ginčijamoje kapavietėje, yra palaidotas G. B., kuris yra pareiškėjo tėvas. Už kapavietę, kaip atsakingas asmuo, vis dar yra įrašyta P. B., pareiškėjo močiutė, kuri yra mirusi. Todėl dėl šios priežastis, jog nėra už kapavietę atsakingo asmens, pareiškėjas prašė atsakingu asmeniu pagal giminystės ryšius už ginčijamą kapavietę paskirti jį. Atsakovės atstovė pažymėjo, kad situacija atrodytų kaip ir tinkama atlikti prašomus veiksmus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Kapinių tvarkymo taisyklėmis, visgi paaiškino, kad atsakovė pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registrų įstatymą neturi teisės gauti duomenų apie giminystės ir svainystės ryšius, jog iš karto būtų matoma, kokie artimieji šiai dienai yra suinteresuoti kapavietės priežiūra. Šią pareigą susitarti arba nurodyti artimuosius privalo įvykdyti pats pareiškėjas, t. y. tas, kuris nori tapti atsakingu už kapavietės priežiūrą. Teigė, jog pareiškėjas, pildydamas prašymą, įrašė, jog nieko nėra, nors prašyme buvo punktas, kuriame aiškiai buvo nurodyta, apie kokius asmenis reikėtų pagalvoti ir ką nurodyti. Pažymi, jog nėra didelio ginčo dėl to, kad pareiškėjas nenurodė savo tetos. Jeigu jie būtų susitarę ir vėliau, būtų gautas tetos sutikimas, pareiškėjas būtų paliktas atsakingu už kapavietės priežiūrą. Tai, kad jis nenurodė tetos, nėra pagrindas panaikinti jo, kaip atsakingo asmens už kapavietę statusą. Pagrindas panaikinti atsakingo asmens statusą yra tai, jog jis nesusitarė su teta, kad jis bus atsakingas už kapavietės priežiūrą asmuo, nes tik artimųjų susitarimo pagrindu galima vieną iš jų įrašyti atsakingu asmeniu. Kadangi tarp artimųjų yra ginčas, todėl pareiškėjo palikti įrašyto negali, lygiai taip pat, kaip ir negali patvirtinti trečiojo suinteresuoto asmens L. S., kuri taip pat išreiškė norą tapti kapavietės prižiūrėtoja. Dėl šios priežasties kapavietė buvo laikinai palikta be atsakingo asmens, iki kol giminaičiai tarpusavyje nesusitars arba nebus priimtas teismo sprendimas. Atsakovės atstovė pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 metais patvirtintos kapinių tvarkymo taisyklėse aiškiai yra reglamentuojamos atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens pakeitimo galimybės ir dokumentiniai reikalavimai, kada tokie asmenys gali būti paskiriami naujais kapavietės prižiūrėtojais. Pagrindinė sąlyga dėl atsakingo asmens paskyrimo yra kitų artimųjų, giminaičių, sutuoktinių, partnerių, raštiškas sutikimas. Vien tai, jog giminaičiai nebendrauja tarpusavyje, yra susipykę ar turi kitas kapavietes, nepanaikina jų teisės sutikti arba nesutikti dėl kapavietės atsakingo asmens pakeitimo. Atkreipia dėmesį, kad ginčijamoje kapavietėje yra palaidotas ne tik pareiškėjo tėvas, pareiškėjo tėvo brolis, t. y. dėdė, pareiškėjo tėvo seneliai, tačiau lygiai taip pat L. S. du broliai ir seneliai, ji yra lygiai toks pats giminaitis ir jokie pareiškėjo išvedžiojimai, siekiant išvengti tetos L. S. rašytinio sutikimo, neturėtų būti vertinami apskritai, nes teisės aktų leidėjas nenumato jokių išimčių, kada tokio sutikimo iš giminaičių būtų galima nereikalauti. Pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas ar jo mama rūpinosi kapaviete, statė paminklą ir kitaip prisidėjo prie kapavietės priežiūros, yra visiškai suprantamas ir teisėtas veiksmas, nes teismų praktikoje yra pasisakyta, jog net ir nesant atsakingu asmeniu, bet kuris giminaitis turi moralinę pareigą rūpintis savo artimųjų kapavietę, todėl tai, kad pareiškėjas ar jo mama tvarkė jiems brangių žmonių kapavietę, nėra argumentas, dėl kurio kapavietės priežiūra turi būti vienašališkai palikta pareiškėjui. Pažymėjo, kad kapavietė nėra asmeninės nuosavybės teise priklausantis objektas. Tai yra valstybinė žemė, kuri yra skirta atsakingam asmeniui prižiūrėti. Ji nėra nei paveldima, nei parduodama, nei kitais pagrindai perrašoma vienam konkrečiam asmeniui. Bet kokie už kapavietę atsakingo asmens pakeitimo klausimai sprendžiami visų giminaičių bendru sutarimu. Atsakovės atstovė prašė atmesti pareiškėjo skundą ir netenkinti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. atsiliepime į pareiškėjo skunde paaiškino, kad su juo nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.
6.1. Pabrėžia, kad save laiko teisėta kapo prižiūrėtoja, nes šioje kapavietėje palaidoti ne tik jos broliai dvyniai (A. B. (duomenys neskelbtini) ir G. B. (duomenys neskelbtini)), bet taip pat ir visa giminė, seneliai (A. S., J. S., K. S.).
6.2. Tvirtina, jog P. B. niekada nežadėjo nei pareiškėjui ar J. B., kad ateityje jų šeima bus atsakingi už šios kapavietės (Nr. (duomenys neskelbtini)) priežiūrą. Toks sprendimas negalėjo būti priimtas nes P. B. valia buvo, kad jos vaikai (A. B., G. B., taip pat L. S.) ilsėtųsi vienoje kapavietėje.
6.3. Teigia, jog oficialių dokumentų, įrodančių leidimą kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nepateikė. Taip pat įrodančių dokumentų dėl kapavietės eksplikacijos pakeitimo nėra. Tvirtina, jog dokumentas (leidimas, 1986 m. išduotas P. B. vardu) pridėtas pareiškėjo neįrodo teisės pareiškėjui savo iniciatyva, be P. B. leidimo (2006 metais vis dar P. B. esant gyvai), pakeisti kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) eksplikaciją.
6.4. Pažymi, kad kapaviete rūpinosi P. B., taip pat jos sesuo (S. Š.), dukra (L. S.), anūkė (J. S.). Pareiškėjas ir J. B. prisidėjo prie kapo priežiūros tik nuo 2005 metų, t. y. po tėvo/vyro (G. B.) mirties.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės direktoriaus 2024-05-20 Sprendimo, kuriuo nuo 2024-05-21 anuliuota pareiškėjui 2023-07-28 suteikta Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros teisė, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens, teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas skunde prašo: 1) panaikinti atsakovės Sprendimą; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
8.1. 2023-07-13 pareiškėjas atsakovei pateikė prašymą pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį (anketą). Pareiškėjas, atsakydamas į anketos klausimus, nurodė: 1) Petrašiūnų kapinių kapavietė (duomenys neskelbtini); 2) kapavietėje (duomenys neskelbtini) metais palaidotas G. B., pareiškėjo tėvas; 3) už kapavietės priežiūrą atsakingas asmuo yra P. B., pareiškėjo močiutė, kuri yra mirusi, todėl prašymo padavimo metu nėra atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens; 5) į klausimą, „Ar yra kapavietėje palaidoto (-ų) asmens (-ų) arba už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens giminaičių (sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių/seserų, senelių, kitų giminių) arba kitų, kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų? Nurodyti visus Jums žinomus asmenis, jų vardus, pavardes“, pareiškėjas atsakė „Nieko nėra“. Pareiškėjas anketoje patvirtino, kad visa anketoje pateikta informacija yra tiksli ir teisinga.
8.2. Atsakovė 2023-08-08 pažymoje Nr. SP-708 „Dėl už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens pakeitimo“ pažymėjo, kad Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse esančios kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūra buvo perrašyta E. B., t. y. pareiškėjo, vardu. Paskutinis palaidotas asmuo yra G. B., laidojimo data (duomenys neskelbtini).
8.3. Trečiasis suinteresuotas asmuo L. S. pateikė atsakovei 2024-05-14 prašymą „Dėl neteisėto kapavietės perrašymo“, kuriame nurodė, kad Petrašiūnų kapinėse esančioje kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) yra palaidoti jos seneliai, dėdė ir du broliai. Kapavietės priežiūrą 2023-08-07 be jos žinios ir sutikimo persirašė E. B. Prieš tai kapavietės prižiūrėtoja buvo P. B. L. S. prašė atsakovės peržiūrėti E. B. pateiktus dokumentus ir pagal galiojančias taisykles kapavietės priežiūrą perrašyti iš naujo, nes ji yra P. B. dukra ir pretenduoja būti atsakinga už šią kapavietę.
8.4. Skundžiamame Sprendime nurodyta, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2023-07-14 prašyme pakeisti už kapavietės priežiūrą atsakingą asmenį nebuvo nurodyti kiti kapavietėje palaidoti mirusiųjų ir už kapavietę atsakingos P. B. artimieji ir nepateikti jų rašytiniai sutikimai, vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019-04-10 įsakymu V-12 patvirtinto „Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašo“ 4 dalimi, nuo 2024-05-51 anuliuoti pareiškėjui suteiktą Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūros teisę, kapavietę laikinai paliekant be atsakingo asmens.
9. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (toliau – ir VSĮ), Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymas (toliau – ir ŽPLĮ), Kapinių tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-11-19 nutarimu Nr. 1207 (toliau – ir Taisyklės), Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010-07-23 sprendimu Nr. T-474 (toliau – ir Kauno miesto Taisyklės) ir Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingo asmens paskyrimo ir anuliavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktoriaus 2019-04-10 įsakymu Nr. V-12 (toliau – ir Aprašas).
10. VSĮ 6 straipsnio 41 punkte nustatyta, kad ritualinių paslaugų teikimo užtikrinimas ir kapinių priežiūros organizavimas yra viena iš savarankiškųjų savivaldybės funkcijų.
11. ŽPLĮ 31 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, vadovaudamosi ŽPLĮ ir kitais teisės aktais, Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja kapinių priežiūrą, koordinuoja ir kontroliuoja kapinių prižiūrėtojų darbą.
12.1. Taisyklės nustato leidimo laidoti išdavimo, kapaviečių ar kolumbariumo nišų skyrimo ir laidojimo jose, kapinių priežiūros ir kitų su kapinių tvarkymu susijusių darbų ir paslaugų atlikimo tvarką (Taisyklių 1 punktas).
12.2. Už kapavietės arba kolumbariumo nišos priežiūrą atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį Taisyklių 21 punkte nustatyta tvarka pranešta kapinių prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam Taisyklių 24 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (20 punktas).
12.3. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 20 punkte. Jeigu asmuo, kuriam suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, miršta arba dėl kitų priežasčių negali prižiūrėti neprižiūrimos kapavietės, jo giminaičiai ir (ar) sutuoktinis (-ė) ar partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už neprižiūrimos kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens duomenis, nurodytus Taisyklių 20 punkte (21 punktas).
13.1. Kauno miesto Taisyklės nustato Kauno miesto kapinių priežiūros ir kitų su tvarkymu susijusių darbų atlikimo ir paslaugų teikimo tvarką (1 punktas).
13.2. Artimieji giminaičiai – asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnyje: tėvai, vaikai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys (3 punkto pirma pastraipa).
13.3. Už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą yra atsakingas laidojantis asmuo, kurio prašymu išduotas leidimas laidoti ir skirta kapavietė ar kolumbariumo niša, arba asmuo, apie kurį Kauno miesto Taisyklių 41 punkte nustatyta tvarka pranešta prižiūrėtojui, arba asmuo, kuriam Kauno miesto Taisyklių 66 punkte nustatyta tvarka suteikta teisė prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę, jeigu toks yra (40 punktas).
13.4. Jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje ar kolumbariumo nišoje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui, nurodydami keistinus už kapavietę ar kolumbariumo nišą atsakingo asmens duomenis, nurodytus Kauno miesto Taisyklių 40 punkte (41 punktas).
13.5. Tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (43 punktas).
14.1. Paaiškėjus, kad pareiškėjas Kauno savivaldybės įmonei „Kapinių priežiūra“ pateikė tikrovės neatitinkančią, neišsamią, klaidingą ar melagingą informaciją ar dokumentus, įmonės direktorius turi teisę vienašališkai anuliuoti savo sprendimą dėl oficialaus prižiūrėtojo paskyrimo ir palikti kapavietę be atsakingo asmens tol, kol nebus pateiktas visų jos priežiūra suinteresuotų asmenų rašytinis susitarimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas (4 punktas).
14.2. Ginčai, kilę tarp giminaičių ir sutuoktinių, sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (7 punktas).
15. Pareiškėjas paaiškino, kad po jo tėvo G. B. mirties pareiškėjas buvo atsakingas už kapavietės priežiūra ir ja nepertraukiamai rūpinosi, o 2023-07-28 buvo paskirtas atsakingu už kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) priežiūrą asmeniu, nuo to laiko jokių naujų aplinkybių, dėl kurių pareiškėjas negalėtų prižiūrėti giminės kapavietę, neatsirado, todėl nebuvo jokio pagrindo panaikinti jo, kaip atsakingo už giminės kapavietės priežiūrą asmens, statuso remiantis vien tetos L. S. prašymu be jokio motyvuoto pagrindo. Tvirtina, kad teta niekada nesirūpino šia kapaviete ir jos neprižiūrėjo, todėl, pareiškėjo vertinimu, ji turinti savanaudiškų paskatų. Pažymi, kad po skundžiamo Sprendimo priėmimo siekė gauti tetos sutikimą, tačiau ji jo nesutiko duoti, nesutikimo motyvų nenurodė.
16. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad byloje nekyla ginčas, jog mirusi P. B. buvo už ginčo kapavietės priežiūra atsakingas asmuo po G. B. (pareiškėjo tėvo) mirties (duomenys neskelbtini); P. B. mirė (duomenys neskelbtini). Byloje nekyla ginčas, kad P. B. yra: 1) pareiškėjo močiutė; 2) pareiškėjo tėvo G. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motina; 3) pareiškėjo tėvo G. B. brolio dvynio A. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), motina; 4) L. S. motina. Byloje nekyla ginčas, kad G. B. ir A. B. sesuo yra L. S. Byloje taip pat nekyla ginčas, kad Kauno miesto Petrašiūnų viešųjų kapinių kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo kapavietė) yra palaidotas pareiškėjo tėvas G. B., pareiškėjo tėvo G. B. brolis dvynys A. B.; L. S., G. B., A. B. seneliai.
17. Kaip matyti iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo (Taisyklių 21 punktas, Kauno miesto Taisyklių 41 punktas), jeigu asmuo, įrašytas žurnale atsakingu už kapavietės priežiūrą, miršta arba dėl kitų priežasčių negali rūpintis kapavietės priežiūra, jo giminaičiai, sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) arba (ir) kapavietėje palaidotų mirusiųjų giminaičiai ir sutuoktinis (-ė), partneris (-ė) turi susitarti, kas bus atsakingas už kapavietės priežiūrą, ir raštu apie tai pranešti kapinių prižiūrėtojui. Pagal Kauno miesto Taisyklių 43 punktą, tarp giminaičių, sutuoktinio (-ės) ir kitų suinteresuotų asmenų kilę nesutarimai dėl atsakingo už kapavietės priežiūrą asmens paskyrimo ir laidojimo jose sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
18. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą, kilus ginčui tarp pareiškėjo ir jo mirusio tėvo G. B. sesers L. S. dėl atsakingo asmens už ginčo kapavietę paskyrimo, atsakovė pagrįstai priėmė skundžiamą Sprendimą. Kaip matyti iš pareiškėjo 2023-07-13 prašymo, adresuoto atsakovei, paskirti pareiškėją už ginčo kapavietės priežiūrą atsakingu asmeniu, pareiškėjas nepagrįstai į prašyme pateiktą klausimą „Ar yra kapavietėje palaidoto (-ų) asmens (-ų) arba už kapavietės priežiūrą atsakingo asmens giminaičių (sutuoktinių, vaikų, tėvų, brolių/seserų, senelių, kitų giminių) arba kitų, kapavietės priežiūra suinteresuotų asmenų? Nurodyti visus Jums žinomus asmenis, jų vardus, pavardes“, atsakė „Nieko nėra“, nenurodydamas L. S., nepateikdamas jos sutikimo, kad pareiškėjas būtų paskirtas už ginčo kapavietę atsakingu asmeniu.
19. Tarp pareiškėjo ir L. S. kilęs ginčas dėl atsakingo asmens už ginčo kapavietę paskyrimo yra civilinio pobūdžio ginčas, kilęs tarp dviejų fizinių asmenų, tai ne viešojo administravimo srities ginčas. Todėl pareiškėjui ir L. S. nepavykus geranoriškai susitarti dėl atsakingo asmens už ginčo kapavietę paskyrimo, toks ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniame teisme.
20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau ir – LVAT) praktikoje yra pažymėta, kad viešojo administravimo sistemos subjektų sprendimas yra naikinamas, kai toks sprendimas yra visiškai nemotyvuotas, teisės akto adresatas negali suvokti, kodėl jam priimtas toks sprendimas, ir negali apsiginti, o administracinio akto trūkumai, tokie, kaip pavyzdžiui, motyvacijos stoka, nesudaro pagrindo ginčijamo sprendimo pripažinti visiškai neargumentuotu ir nėra prielaidos konstatuoti absoliutaus jo negaliojimo pagrindo buvimo (žr. pvz., LVAT 2011-06-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).
21. Įvertinus bylos aplinkybes, nagrinėjamai bylai aktualų teisinį reguliavimą, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdį, prašomo panaikinti administracinio akto turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovės Sprendimas yra aiškiai motyvuotas ir pagrįstas teisės aktų nuostatomis, t. y. atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. administraciniame sprendime yra nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir administracinio sprendimo motyvai, todėl pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo skundas atmetamas, nėra pagrindo priteisti jo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.