Kauno apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovams A. S. ir A. S. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas pateikė ieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, kad A. S. nėra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti gimimo liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, kurioje A. S. nurodytas K. S. tėvu; nustatyti, kad P. V. yra K. S. tėvas; priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovo atstovas nurodė, jog ieškovas ir atsakovė susipažino apie 2015 m. rudenį, o nuo 2016 m. vasaros pradžios gyvena kartu. Atsakovų santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Atsakovų santuoka buvo iširusi, todėl Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. sprendimu santuoką nutraukė. Atsakovė dar būnant santuokoje, 2016 m. pastojo, o ieškovas 2016 m. liepos 25 d. buvo suimtas ir vėliau įkalintas. (duomenys neskelbtini) gimė K. S.. Atsakovai daugiau kaip metus nepalaikė santuokinių ryšių, todėl atsakovas nėra K. S. biologinis tėvas. Atsakovas buvo įrašytas vaiko tėvu, nes po santuokos nutraukimo nepraėjo 300 d.

Atsakovai su ieškiniu sutiko. Nesutiko dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Atsakovė nurodė, kad ieškovas yra vaiko tėvas. Su ieškiniu sutiko, prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti.Atsakovas nurodė, kad su atsakove išsiskyrė, jokių artimų ryšių nebuvo. Su ieškinio reikalavimais sutinka, nesutinka dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. L. nurodė, kad vaikas turi teisę žinoti savo tikruosius vaikus. Ginčo tarp šalių nėra. Tėvystė turėtų būti nuginčyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovai santuoką sudarė 2014 m. rugsėjo 20 d. Santuoka tarp atsakovų nutraukta 2016 m. birželio 29 d. Kaip patvirtino šalys, atsakovai kartu negyvena keletą metų, artimų ryšių nepalaiko. Atsakovei dar būnant santuokoje ji pastojo, dukra K. S., gimė (duomenys neskelbtini). Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog K. S. yra ieškovo dukra. Kadangi K. S. gimė (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus 300 d. po santuokos nutraukimo, 2017 m. balandžio 10 d. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) jos tėvu įrašytas atsakovas A. S.. Tikrasis vaiko tėvas yra žinomas, jokių ginčų dėl to nekilo, šalys genominės ekspertizės skirti vaiko tėvystei nuginčyti ir/ar nustatyti nepageidavo.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo tenkintinas, nustatytina, jog atsakovas A. S. nėra K. S., gim. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbrauktini duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, K. S., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), apie tai, kad A. S. yra vaiko tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 178, 185 straipsniai).

Pažymėtina, kad ieškovo ieškiniu byla pradėta dėl tėvystės nuginčijimo, tačiau iš rezoliucinės ieškinio dalies matyti, kad jos 3 punktu prašoma nurodyti, kad K. S. tėvas yra ieškovas, t.y. prašoma nustatyti ieškovo tėvystę. Nors detaliau šis institutas procesiniame dokumente ir bylos nagrinėjimo metu nebuvo aptartas, teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalys ieškovo tėvystę pripažino. Šalys teismo posėdžio metu nurodė, kad jokių abejonių dėl nepilnamečio vaiko tėvystės nekyla.

Išdėstyti įrodymai yra faktinis ir teisinis pagrindas ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nustatymo tenkinti ir nustatyti, kad ieškovas P. V. yra K. S. biologinis tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.146 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis)

Ieškovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 26 d. sprendimu byloje dėl tėvystės nuginčijimo suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba. Pateikta pažyma patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 199 Eur. CPK 96 straipsnio. 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Pagal minėto straipsnio 5 dalį teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Atsakovai su ieškiniu sutiko, ekspertizės skirti neprašė, vaiko K. S. gimimo įraše tėvu atsakovas nurodytas todėl, kad po santuokos pabaigos tarp atsakovų nepraėjo daugiau kaip trys šimtai dienų (CK 3.140 straipsnio 4 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl atsakovų veiksmų/neveikimo, konstatuoti nesąžiningą atsakovų elgesį nėra pagrindo, jų procesinis elgesys buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl byloje nagrinėjamu atveju jų negalima laikyti pralaimėjusia šalimi, todėl yra pagrindas nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių ir bylinėjimosi išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nėra A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaikas ir panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje registruotame K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje – „duomenys apie tėvą“ nurodytus duomenis apie tai, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra vaiko tėvas.

Nustatyti, kad P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) yra P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.