- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-02-06
- Bylos Nr.
- 2K-102/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimantas Baumilas (pirm.), Jonas Algirdas Riepšas, Valerijus Čiučiulka (pran.)
- Nuteistasis
- A. D., ir M
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimanto Baumilo, Jono Algirdo Riepšo ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 12 500 Lt (100 MGL) bauda.
Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, kuria A. D. apeliacinis skundas atmestas.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir M. Š., I. P., A. K., V. R., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo A. D. ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D. nuteistas už tai, kad jis kartu su M. Š., I. P., V. R., A. K., veikdami bendrininkų grupe, pagrobė svetimą turtą, įsibrovę į saugomą teritoriją, o būtent: 2002 m. rugsėjo 22 d. 22 val. – rugsėjo 23 d. 5 val. laikotarpiu, susitarę kartu daryti nusikalstamą veiką, įsibrovė pro tvorą į saugos struktūrinio padalinio saugomą AB „Mažeikių nafta“ teritoriją, esančią Mažeikių r., Juodeikių k., ir iš naftos produktų tiekimo vamzdyno, esančio prie 7 cecho naftos produktų užpylimo estakados Nr. 910/30, nuplėšę plombas bei prijungę žarną prie atsarginės sklendės pagrobė svetimą – AB „Mažeikių nafta“ priklausantį 27 495,93 Lt vertės turtą – 13,550 tonų LST EN 590 dyzelino.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriaus nuomone, Šiaulių apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai įvertinus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu padarytus esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos jo teisės, ir tai sukliudė teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Skunde teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nuteistasis nurodo šias aplinkybes: teisėja leido posėdžių sekretorei padaryti dar viešai nepaskelbto nuosprendžio kopijas, taip pažeisdama BPK 298 straipsnio nuostatas; teisėja S. G. yra Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo P. G. sutuoktinė, o tos prokuratūros prokuroras S. P. kontroliavo ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, surašė kaltinamąjį aktą, valstybinį kaltinimą teisme palaikė tos pačios prokuratūros prokuroras M. K.; nepagrįstai buvo atmestas jo gynėjo prašymas papildyti įrodymų tyrimą eksperimentu, tuo pažeidžiant BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tai, anot kasatoriaus, ne tik suvaržė įstatymo garantuotą jo teisę teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant, bet ir sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Nušalinimo, kaip teigia nuteistasis, jis nepareiškė todėl, kad manė, jog visi pirmosios instancijos teismo padaryti pažeidimai bus ištaisyti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismo šališkumą, nuteistojo nuomone, rodo ir tai, kad teismas išimtinai rėmėsi tik jį kaltinančiais įrodymais ir nepagrįstai tinkamai neįvertino jį teisinančių įrodymų. Kasatorius skunde teigia, kad teismas nuosprendį grindė įrodymais, kurie nebuvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pažeisdamas BPK 301 straipsnio nuostatas. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad jo kaltę patvirtinančiais įrodymais pripažinti ir tie duomenys, kurie buvo gauti neteisėtai, nes teismas rėmėsi tarpiniais jo parodymais, kurie buvo gauti prievartos būdu. Nuteistasis A. D. skunde tvirtina, kad, jį sulaikius 48 valandoms, tardytojas nesuteikė jam galimybės pasikviesti gynėją, trukdė tai padaryti meluodamas, jog jam gynėjas nepriklauso. Tai, anot kasatoriaus, netiesiogiai patvirtina ir byloje esantys protokolai, kuriuose nėra jo ranka parašytų žodžių apie tai, kad gynėjo jis nepageidauja. Nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad teisėja, teisminio nagrinėjimo metu sužinojusi, jog jis ir kiti sulaikytieji prisipažino padarę nusikaltimą tik pabendravę su operatyviniais darbuotojais, kad buvo šių tardomi tardytojui net nežinant, tokį prisipažinimą turėjo vertinti ypač kritiškai. Kasatoriaus nuomone, paaiškėjus, kad prieš apklausą ir parodymų patikrinimą vietoje tardytojas jam neužtikrino teisės turėti gynėją, o jo prisipažinimas buvo išgautas naudojant psichologinę prievartą, priimdama nuosprendį teisėja šias aplinkybes turėjo įvertinti kaip įstatymų pažeidimą ir visus duomenis, gautus pažeidžiant įstatymus, laikyti neturinčiais įrodymų galios. Kasatorius mano, kad jam paskirta aiškiai per griežta bausmė, nes neatsižvelgta į jo teigiamą asmenybę, į tai, kad jis išlaiko keturis nepilnamečius asmenis, kad pagrobtas turtas grąžintas. Anot nuteistojo A. D., teismas nepagrįstai neatmetė civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo, o paliko jį nenagrinėtą. Kasatoriaus nuomone, ieškinys yra neįrodytas. Be to, kasatorius skunde tvirtina, kad teismas neteisėtai paliko galioti iki bausmės įvykdymo laikiną jo nuosavybės teisės apribojimą, nes BPK 151 straipsnio 1, 6 dalyse numatyta, jog laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas yra galimas tik siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ar turto konfiskavimą. Nuteistasis teigia, kad šiuo atveju turto konfiskavimas jam nepritaikytas, o civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Nuteistojo A. D. kasacinio skundo teiginiai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nepagrįsti, nes jie prieštarauja tiek bylos medžiagai, tiek BPK 57, 58 straipsnių turiniui. Tvirtindamas, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjusios teisėjos S. G. nešališkumui galėjo turėti įtakos aplinkybė, jog ji yra prokuroro P. G. sutuoktinė, kasatorius neatsižvelgia į tai, kad draudimą dalyvauti byloje giminaičiams ir šeimos nariams reglamentuoja BPK 58 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Iš šios normos turinio matyti, kad teisėja negalėtų dalyvauti byloje tik tada, jeigu jos sutuoktinis, kuris dirba prokuroru, vykdytų prokuroro procesines funkcijas toje pačioje byloje. Iš bylos medžiagos ir kasacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras P. G. aptariamoje byloje jokių prokuroro procesinių funkcijų nevykdė. Todėl kasatoriaus teiginys, jog teisėjos santuokinis ryšys su šiuo prokuroru galėjo turėti įtakos jos nešališkumui, yra nepagrįstas. Taip pat nepagrįsti nuteistojo A. D. kasacinio skundo teiginiai apie teismo šališkumą tiriant ir vertinant įrodymus, nes skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys bei kita bylos medžiaga patvirtina, kad teismas įrodymus ištyrė išsamiai ir juos įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Įrodymų pakankamumo kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nevertina, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius (nutartis) tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o kasatoriui priimto nuosprendžio pagrįstumas jau patikrintas, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka. Priešingai, nei skunde teigia kasatorius, skundžiamos nutarties ir byloje paduoto apeliacinio skundo turinys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas aptarė ir motyvuotai paneigė visus nuteistojo A. D. apeliacinio skundo teiginius apie pirmosios instancijos teismo neva padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyti motyvai atitinka bylos medžiagą. Savo kasaciniame skunde nuteistasis A. D. pakartojo tuos pačius teiginius apie pirmosios instancijos teismo neva padarytus esminius BPK reikalavimų pažeidimus. Todėl kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo tų teiginių analizuoti dar kartą. Kasacinio skundo teiginiai apie tai, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę, netinkamai išsprendė klausimus dėl civilinio ieškinio ir jo užtikrinimo priemonių, paliekami nenagrinėti, nes tai nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Bet kokiais pagrindais ir motyvais (t. y. ir dėl neteisingai paskirtos bausmės, netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo ir kt.) nuosprendis gali būti apskųstas tik apeliacine tvarka (BPK 312 straipsnio 1 dalis).
Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo A. D. kasacinio skundo motyvų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. D. kasacinį skundą atmesti.