Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų nutartis

2022-02-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-48-457/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-21
Bylos Nr.
II-48-457/2022
Teisminio proceso Nr.
4-18-3-00007-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Vidmantas Gestautas (pirm.)
Pareiškėjas
L. N.
Institucija
Šiaulių AVPK Joniškio r. policijos komisariato Veiklos skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-48-457/2022Teisminio proceso Nr. 4-18-3-00007-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.1; 19.20; 21.3.3; 21.10.4. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. vasario 21 d.Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėjas Vidmantas Gestautas,sekretoriaujant Laimai Belevičienei,dalyvaujant pareiškėjui L. N.,

institucijos, priėmusios nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, atstovui Ginui Pocevičiui,

teismo posėdyje, židinio proceso tvarka, išnagrinėjo L. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato 2022 m. sausio 10 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teiseną byloje ROIK (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gruodžio 28 d. L. N. pateikė pareiškimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariatui (toliau – Institucija), kad 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., atvykęs į savo namus, tai yra į jam priklausančią nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), negalėjo patekti į namo vidų, nes jo turimas durų spynos raktas durų neatrakino, kadangi iš vidaus buvo įkištas raktas į spyną, nors namuose nieko nėra. V. N., kuri gyvena name, tiesiog piktybiškai palikinėja įkištą raktą iš vidaus spynoje ir išeina iš namo pro pakeliamus name įrengtus garažo vartus ir taip siekia, kad jis nepatektų į namus. Taip elgdamasi, ji neįjungia name įrengtos apsaugos signalizacijos, kas reiškia, jog namas kaskart paliekamas nesaugus. 2021 m. gruodžio 23 d. V. N. nusamdyti stogo meistrai taisė namo stogą. Į jo pastabas išsakytas stogo meistrams, kodėl jie deda juodą stogo dangą, o ne rudą, jie nieko neatsakė. Meistrus informavo, kad turi visai naują rudos stogo dangos ruloną. Bandė susisiekti telefonu su V. N., bet ji telefono ragelio nekėlė. Parašė jai kelias SMS: „Kadangi telefonu kalbėti nenori, informuoju, kad stogo meistrai vietoje rudos stogo dangos uždėjo juodą. Klinikos garaže yra į sieną atremtas naujas stogo dangos rulonas. Meistrus informavau, kad dangos yra“, „Paklausk tų pačių meistrų ar jie savo namo stogą taip margintų spalvomis. Aišku, jeigu tu liepei taip daryti, tai jie taip ir daro. Tavo sprendimų kvailumas kartais būna akivaizdus“. Tarp jo ir V. N. jau 2 metai vyksta skyrybų procesas. V. N. savavališkai ir neteisėtai, nusižengdama Lietuvos Respublikos įstatymams, viena pati nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d. valdo visą santuokos metu įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau su šiuo turtu elgiasi neatsakingai, jo nesaugo, namo stogą remontavo atmestinai, taip mažindama dalintino turto vertę. Prašo policijos įvertinti nusikalstamus V. N. veiksmus (savivaldžiavimą, dalintino turto vertės sumažinimą, turto nepriežiūrą ir gadinimą) bei nubausti ją teisės aktų nustatyta tvarka.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato tyrėjas E. Každailis 2022 m. sausio 10 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) nutarė dėl L. N. pareiškime išdėstytų aplinkybių administracinio nusižengimo bylos teisenos nepradėti, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šis skundžiamas nutarimas motyvuojamas tuo, kad tarp sutuoktinių atsiradę civiliniai turtiniai santykiai, administracinio nusižengimo požymiai V. N. veikoje nenustatyti – tai civilinių teisinių santykių visuma, kylanti iš tarpusavio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, nagrinėjama civilinės teisės normų, kurie turi būti sprendžiami civiline tvarka.

2022 m. sausio 31 d. teisme gautas L. N. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti skundžiamą nutarimą, nubausti V. N. įstatymo numatytomis priemonėmis bei įpareigoti V. N. tinkamai sutvarkyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dangą. Savo skunde L. N. labai daug dėmesio skiria savo sutuoktinės V. N. apklausos metu duotų parodymų analizei ir vertinimui, teikia atsikirtimus į V. N. parodymus, analizuoja tarp jo ir sutuoktinės susiklosčiusius tarpusavio santykius nuo 2019 m. rugpjūčio 17 d. Tačiau L. N. mažai dėmesio skiria argumentams ir motyvams, kodėl, jo manymu, skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jog jis turi būti panaikintas. L. N. tik nurodo, kad skundžiamas nutarimas nėra pagrįstas, nes yra pateikti L. N. faktai, kad jis negali patekti į namus ir pačios V. N. patvirtinimai, jog ji nuolatos laiko lauko durų spynoje įkištą raktą iš vidaus, taip piktybiškai neleisdama patekti L. N. į namo vidų. Pasak L. N., jis turi visas teises patekti į savo nuosavybę bet kada, bet kokiu laiku ir V. N. leidimas jam nėra reikalingas. V. N. negali jo apriboti dėl patekimo į namus. Faktas, kad namo stogas yra suremontuotas nekokybiškai, danga pritvirtinta gal ir gerai, tačiau stogo spalva yra ruda, o taisymas su juodos spalvos danga tik patvirtina tai, kad yra sumažinta namo dalintino turto vertė.

Institucija pateikė atsiliepimą į L. N. skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka, mano, kad skundo reikalavimas nėra pagrįstas. Nurodė, kad L. N. skundą vertina kaip siekimą, neišnaudojus kitų civilinių teisinių ginčų sprendimo būdų, spręsti iškilusius ginčus kraštutinėmis priemonėmis. Mano, kad L. N. vedinas asmeninių ambicijų ir nesiekdamas bendro kompromiso, galimai piktnaudžiaudamas savo teise, nesprendžia situacijos žmogiškomis, kiek įmanoma kompromisinėmis ir teisinėmis civilinėmis priemonėmis, t. y. pasirinko tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Atlikus surinktos medžiagos vertinimą, matyti, kad L. N. nesiėmė jokių komunikacijos priemonių, nesitarė ir nevyko į bendrai priklausantį namą pasiimti asmeninių daiktų, esant bendrasavininkei V. N., o patekti ketina jau į V. N. suformuotą asmeninę erdvę, tik esančią bendroje nuosavybėje. Tarp sutuoktinių vyksta skyrybų procesas. Teismas nėra nustatęs naudojimosi bendru turtu tvarkos iki turto padalijimo, todėl jis yra naudojamas bendrasavininkių bendru susitarimu. Kilus ginčui, dėl bendro turto naudojimosi tvarkos, pretenzijas keliantis L. N. į teismą nesikreipė. Mano, kad Institucija įvertino visus surinktus duomenis tinkamai ir nenustačius V. N. veiksmuose tyčios, priėmė nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagrįstai bei teisėtai, L. N. skunde nenurodo jokių papildomų aplinkybių, kurios turėtų ir galėtų patvirtinti V. N. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėtį. Nurodo galimai buvusius ankstesnius incidentus su V. N., nuolat kylančius ginčus dėl turtinių santykių ir pačio turto tvarkymo darbų. Pateikti L. N. skambučių ir SMS duomenys neinformatyvūs, nevertintini. Institucijos manymu tarp sutuoktinių L. N. ir V. N. atsiradę ginčai dėl civilinių turtinių santykių, turto naudojimosi tvarkos yra civilinių turtinių santykių visuma ir turi būti sprendžiami civiline tvarka.

Pareiškėjas L. N. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka su Institucijos priimtu skundžiamu nutarimu ir prašo jį panaikinti. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 28 d., antradienį, apie 15 val., atvyko į savo namus, t. y. į savo nuosavybę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo patekti į namus, nes jo turimas raktas durų nerakino. Raktą V. N. buvo įkišusi į durų spyną iš vidaus. Atvykimo laiko su V. N. nederino, nes anksčiau prieš jį buvo pradėti net 4 ikiteisminiai tyrimai dėl smurto artimoje aplinkoje, nei viename jų nebuvo pripažintas kaltu, todėl jis vengia su V. N. bet kokio kontakto, vengia būti apkaltintas kitais nebūtais dalykais, būti jos sužalotas. V. N. leidimas ar būtinybė atsiklausti, norint patekti į savo namus, nėra apibrėžtas jokiais įstatymais ar teisės aktais. Remiantis teismų praktika, kol turtas nėra teisiškai padalintas ir nėra jokio išaiškinimo kaip elgtis, nepriklausomai nuo to, ar žmonės gyvena kartu ar skyriumi, jie turi teisę ne tik gyventi, bet ir būti savo nuosavybėje. Mano, kad jo, kaip turto bendrasavininko teisės yra piktybiškai ribojamos ir pažeidžiamos V. N. veiksmais ir elgesiu. Pati V. N. pripažįsta, kad ji nuo to momento, kai pradėjo gyventi viena, ji visą laiką laiko raktą įkištą į vidinę durų pusę, kad jis nepatektų į namus, nes jai taip saugiau ir patogiau. Kitas momentas, kai V. N. remontavo namo stogą, jį suremontavo nekokybiškai, nes namo stogas yra rudas, o V. N. suremontavo jį juoda stogo danga, taip akivaizdžiai sumažindama dalintino turto vertę. V. N. vienas iš argumentų, kodėl ji neįsileidžia į jo namus, yra, neva, jis paims ir išneš iš namų kažkokius daiktus, nors visi daiktai yra dviejų skirtingų antstolių užfiksuoti faktinių aplinkybių aktuose. Prieš 2021 m. gruodžio 28 d. atvykstant į namus, esančius (duomenys neskelbtini), savo atvykimo su V. N. nederino. 2019 m. gruodžio mėnesį jo iniciatyva buvo pradėtas jo ir V. N. santuokos nutraukimo procesas. Jis į savo advokatę dėl santuokos nutraukimo kreipėsi tą pačią, kai buvo paleistas iš laikino sulaikymo, t. y. 2019 m. rugpjūčio mėnesį. Civilinėje byloje jis kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau teismas jam leido naudotis tik kai kuriais daiktais motyvuodamas tuo, kad V. N. ir taip jam leidžia tais daiktais naudotis. Tokį teismo sprendimą jis skundė apeliacinės instancijos teismui, tačiau jo skundas buvo atmestas. Dėl bendro turto naudojimo tvarkos su V. N. jokių susitarimų nėra. V. N. į jo skambučius neatsiliepia, į žinutes dažniausiai neatsako, nekomunikuoja su juo. Paskutinį kartą name, esančiame (duomenys neskelbtini), lankėsi šį antradienį, t. y. 2022 m. vasario 8 d., kai bandė pasiimti televizorių, kurį jam leido pasiimti teismas santuokos nutraukimo byloje. Jis pro langą pamatė, kaip V. N. išvyko iš darbo, su draugu nuvyko į namus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau durų atsirakinti jam ir vėl nepavyko. V. N. į telefono skambučius neatsiliepė, į skambučius duryse taip pat nereagavo, rašydama žinutę teigė, kad jos nėra namuose, nors pro langą matėsi, jog V. N. automobilis yra garaže, buvo šviežiai pasnigę, todėl matėsi tik automobilio vėžės, jokių pripėdavimų nebuvo, Dėl šio įvykio jis iškvietė policijos pareigūnus. Atvykus policijos pareigūnams, jie pro durų stiklą matė, kad namo viduje yra V. N. batai, akivaizdu, kad ji buvo namuose, tačiau nei jo, nei pareigūnų neįsileido. Tačiau jiems jau ruošiantis išvykti, V. N. atvėrė namo duris ir jis pasiėmė televizorių. Iki 2021 m. gruodžio 28 d., kada buvo paskutinį kartą name, esančiame (duomenys neskelbtini), neprisimena, gal su antstoliu ir advokate, kai fiksavo visus daiktus, esančius name, ar su žemėtvarkos darbuotoja, kuri atlikinėjo matavimus. Jam vienam patekti į namus neįmanoma.

Institucijos atstovas Ginas Pocevičius teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjo L. N. skundu nesutinka, mano, kad Institucija priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Prašo L. N. skundo netenkinti ir skundžiamą Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad Institucija gavo L. N. pareiškimą, kad 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., atvykęs į savo namus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie jam priklauso bendrosios nuosavybės teise, negalėjo patekti į namo vidų, negalėjo atsirakinti durų, manė, kad sutuoktinė V. N. tyčia piktnaudžiaudama savo teisėmis pažeidžia jo teisę patekti jų bendrą nuosavybę. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, t. y. yra savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai ir laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti savo teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ir varžytų kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus. Tiek tiriant L. N. skundą, tiek ir bylos nagrinėjimo metu akivaizdu, kad tarp L. N. ir V. N. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, vyksta jų santuokos nutraukimo procesas, nėra bendro sutarimo tarp L. N. ir V. N. dėl bendro turto naudojimosi tvarkos. Nesant apibrėžtumo ir nesant naudojimosi bendru turtu tvarkos, Institucija negali įvertinti L. N. ir V. N. veiksmų neteisėtumo. Institucijos manymu, V. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymių.

Liudytoja V. N. teismo posėdžio meto parodė, kad 2021 m. gruodžio 28 d. L. N. jos neinformavo, kad nori patekti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Ji nėra iš anksto gavusi nė vieno jo prašymo, kad jis nori patekti į namus. Kaip L. N. jai rašo elektroninius laiškus, žinutes, kad nori kažką pasiimti, taip gali ją informuoti, kad nori tada ir tada atvykti į namus. L. N. anksčiau buvo suderinęs su ja, kad nori atvykti į namus su advokatu, vėliau su antstoliu, jam be jokių problemų buvo leista tai padaryti. Ji lyg buvo gavusi žinutę, kad jis negali ar negalėjo patekti į namus, bet daugiau žinutė buvo orientuota į tai, kodėl meistrai nekokybiškai sutvarkė namo stogą. L. N. jai paskambino ir iš karto pradėjo rėkti, kodėl meistrai nekokybiškai stogą tvarko, todėl jam pradėjus rėkti, ji telefono ragelį padėjo. Tada L. N. rašė žinutes, kad prašo tuoj pat pertvarkyti stogą. Ji pati L. N. sakė, kad kada jis nori patekti į namus, tegul jis ją informuoja, kad ji pati būtų namuose. Ji jau 2,5 metų gyvena viena, kadangi ji nežino, kada L. N. nori patekti į namus, todėl būna, kad ji raktą palieka durų spynoje iš vidaus, būna, kad užsuka durų spragtuką iš vidaus. Ji gyvena viena, namas yra didelis, todėl duris rakina visada, nes jai taip yra saugiau, o kaip tiksliai buvo tą dieną, ji negali pasakyti. Kol L. N. į namus įeidavo, kada jis norėdavo, jai buvo pradėję dingti asmeniai daiktai. 2021 m. rugpjūčio mėnesį jis su specialiste, atliekančia kadastrinius matavimus, buvo namuose, viską matavo. Taigi, iki 2021 m. vasaros L. N. be jos žinios patekdavo į namus. Nuo 2019 m. L. N. nėra nė karto mokėjęs ar prisidėjęs prie namo išlaikymo. Ji tyčia rakto durų spynoje nepalieka, kad L. N. negalėtų patekti į namus. Santuokos nutraukimo byloje nei ji, nei L. N. nesikreipė į teismą su prašymu apspręsti santuokos metu įgyto turto naudojimo klausimą. Buvo teismo leidimas L. N. pasiimti televizorių ir žvejybos reikmenis.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), Joniškyje, registruotas L. N. vardu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, b. l. 33-34).

Iš 2022 m. sausio 5 d. apklausos protokolo matyti, kad apklausus V. N., pastaroji nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, tikslios dienos neatsimena, su vyru L. N. kartu nebegyvena, adresu (duomenys neskelbtini). L. N. išėjo gyventi pas kitą moterį, kur faktiškai sukūrė kitą šeimą, veda bendrą ūkį ir virš dviejų metų gyvena kartu, kiek jai žinoma, sugyventinės bute. Savo sugyventinei išmokėjo bankui buto paskolą, atliko kapitalinį buto remontą, pakeitė buto šarvuotas duris, supirko baldus, šviestuvus, užuolaidas. Tai buvo daroma iš bendrų, kai gyveno kartu, šeimos sukauptų lėšų. 2019 m. gruodžio mėn., vyras L. N. savo iniciatyva padavė pareiškimą į Joniškio rūmus, dėl skyrybų ir šiuo metu teisme vyksta skyrybų ir užgyvento turto dalybų procesas. Vykstant skyryboms vyras prieš ją naudojo fizinį smurtą, ji buvo sumušta, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jam buvo apribotos teisės lankytis jos gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Vėliau vyrui buvo neuždrausta ateiti į jos gyvenamą vietą, nes joje buvo jo daiktų ir jo advokatei dalyvaujant, jis pasiimdavo savo daiktus. Vyras L. N. nuo to laiko, kai išėjo gyventi pas kitą moterį, jau eina treti metai kaip jis negyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Už visus namų patarnavimus, už žemę, namo apsaugą moka ji, L. N. už namo (duomenys neskelbtini), žemės valdos gerbūvio išlaikymą neprisideda nei pinigine prasme, nei fiziniu darbu, namų aplinką tvarko ji viena. Taip pat, ji moka už bendro buto, adresu (duomenys neskelbtini), išlaikymą, nors į jį ji negali patekti, raktai yra pas L. N.. Gyvendama adresu (duomenys neskelbtini), pro pagrindines laukujes duris vaikšto retai, įeina į garažą iš namo koridoriaus, sėda į automobilį ir išvažiuoja automatiškai pakėlusi vartus. Išvažiavusi iš garažo, vartus automatiškai nuleidžia. Taip daro dėl savo patogumo, nes nereikia rakinėti laukujų durų. Namo lauko duryse raktas būna įdėtas į spyną iš vidaus ir visą tą laiką, kai pradėjo gyventi viena, rakto iš spynos neišiminėja, nes jai taip saugiau ir patogiau. Kadangi vyras L. N. kartu nebegyvena daugiau kaip 2 metai, ji nenori, kad jis lankytųsi jai nesant namuose, ji namuose laisvai laiko savo asmeninius dokumentus, prie kurių kartais vakarais dirba. L. N. laisvai vaikščiodamas vienas, gali jai kenkti. Taip pat, jis viską, kas įmanoma paimti, neša iš namų. Ankščiau, kai galėjo laisvai įeiti, jai nesant, jis išnešė prausimosi priemones, gėrimus, treniruoklį, prietaisą kriauklei atkimšti. Dėl paimtų daiktų, ji niekur nesikreipė. Paėmęs daiktus, L. N. jų negrąžina, tuos daiktus išneša pas savo sugyventinę, su kuria gyvena daugiau kaip du metai. Ji L. N. nedraudžia lankytis, kai ji yra namuose, ne kartą yra atėjęs su savo advokatu, kai reikėdavo ką pasiimti, taip pat, buvo atėjęs su antstoliu, prieš tai su ja suderinus laiką ir kai ji būdavo informuota, jokių konfliktų nebūdavo. Mano, kad kai ji yra namuose jis pats nenori ateiti, nes tada negali pasiimti bendrų daiktų, nors per tuos metus kai ji gyvena viena, yra atsiradę jos naujų asmeninių daiktų, kai kuriuos daiktus yra gavusi dovanų iš dukros. Turtas šiuo metu yra dar teismo nepadalintas, vyksta teismo procesas. 2021 m. rugsėjo 14 d. L. N. kreipėsi į teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turtui, tačiau iš priimtos nutarties matyti, kad prašymas buvo tenkintas iš dalies. Nutartimi ji yra įpareigota L. N. perduoti televizorių LG, meškeres ir kitus žvejybos įrankius, kurių iki šiol nepasiima. 2021 m. spalio 27 d. Šiaulių apygardos teismui L. N. buvo apskundęs pirmos instancijos teismo nutartį, kuri išnagrinėjus, buvo palikta nepakeista. Taip pat nurodo, kad ji savo lėšomis tvarkė savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), stogą, L. N. prie tvarkymo bei darbų organizavimo, kaip prie bendro turto, neprisidėjo, o tik bando kenkti, motyvuodamas tuo, jog ji stogo remontą atliko atmestinai, taip mažindama turto vertę. Stogo remontas atliktas kokybiškai, tik kita stogo dangos spalva ir neatrodo, kad tai blogai, darbai atlikti tvarkingai. L. N. su ja nėra derinęs atvykimo laiko dėl daiktų pasiėmimo ir ji tai padaryti jam nedraudžia (nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga, b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

L. N. teigia, kad jo sutuoktinės V. N. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, požymiai, nes ji 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, duryse iš namo vidaus durų spynoje palikdama raktą ir tokiu būdu jam neleisdama patekti į namus, apribojo L. N. teisę laisvai patekti į namus. Be to, V. N. atmestinai remontavo gyvenamojo namo stogą ir taip sumažino dalintino turto vertę.

ANK 518 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą – savavališką tikros ar tariamos teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Tačiau teismas konstatuoja, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai ar veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos bendro gyvenimo taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-451/2011, Nr. 2K-P-267/2011, Nr. 2K-P-183/2012).

Iš L. N. ir V. N. paaiškinimų, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad L. N. ir V. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri dar nėra nutraukta; ginčo turtas, t. y. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo įgytas 2010 m. gegužės 4 d. Pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-2077 pagrindu, vadinasi, šis turtas L. N. ir V. N. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; šiuo metu Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla dėl L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo, byla dar nėra išnagrinėta ir joje dar galutinis sprendimas nepriimtas. Minimoje santuokos nutraukimo byloje, be kitų klausimų, yra nagrinėjamas ir santuokos metu įgyto turto, kuris laikomas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalinimo klausimas, tame tarpe ir gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo klausimas. L. N. patikslintu civiliniu ieškiniu prašo ginčo namą priteisti jam asmeninės nuosavybės teise, o V. N. patikslintu priešieškiniu ginčo namą prašo priteisti jai asmeninės nuosavybės teise.

Byloje nustatyta, kad L. N. nuo 2019 m. rugpjūčio 16 d., t. y. maždaug 2,5 metų, negyvena jam ir V. N. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Per 2,5 metų laiko tarpą, kaip nurodė pats L. N., jis kelis kartus lankėsi ginčo name su advokate, antstoliu, su tikslu nustatyti faktines aplinkybes, taip pat su specialiste, atlikusia kadastrinius matavimus, daugiau jis ginčo name nesilankė, paskutinį kartą name buvo maždaug prieš metus laiko. V. N. nurodė, kad per 2,5 metų laiko tarpą ji įsigijo ir ginčo name laikė nemažai naujų asmeninių daiktų. Po maždaug 2,5 metų, t. y. 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., L. N. atvykęs į ginčo namus, savo turėtu raktu negalėjo atsirakinti namo durų, nes V. N. iš vidaus pusės durų spynoje buvo palikusi raktą. V. N. neginčijo fakto, kad durų raktas buvo paliktas durų spynoje iš vidaus, teigė taip besielgianti nuo tada, kai pradėjo gyventi viena, nes jai taip yra saugiau, be to, ji pati nori būti namuose, kai L. N. atvyksta į namus pasiimti savo asmeninių daiktų. V. N. nuosekliai tvirtino, kad ji nedraudžia L. N. atvykti į namus, tačiau nori apie tai būti informuota iš anksto ir nori tuo metu pati būti namuose. 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., L. N. dirbo darbe – (duomenys neskelbtini), prieš tai L. N. su ja nesitarė ir nederino laiko, kada jis planuoja atvykti į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi ji įprastai raktą palieka laukinių durų spynoje, todėl ir 2021 m. gruodžio 28 d. ji taip pat paliko užrakintas laukines duris, be to, ji nežinojo, kad tą dieną į namus nori atvykti L. N..

Įvertinęs šiuos duomenis, teismas daro išvadą, kad geros moralės ir bendro gyvenimo taisyklių negerbė ne V. N., o pats pareiškėjas L. N., nes jis, 2,5 metų negyvendamas namuose, galėjo susitarti su V. N. dėl atvykimo į namus pasiimti savo asmeninių daiktų, juolab, kad jis tik prieš maždaug metus paskutinį kartą lankėsi namuose, ir lankėsi ne vienas, o su advokate ir antstoliu, dėl atvykimo buvo susitarta iš anksto, suderintas atvykimo laikas ir nekilo jokių kliūčių L. N. patekti į namus. V. N. ir L. N. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir jų, kaip bendraturčių, teisės į minėtą objektą bei jo priklausinius nėra pasibaigusios, todėl visi ginčai dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu turėtų būti sprendžiami bendru sutarimu, o jo nepasiekus – teisme civilinio proceso tvarka. Kaip jau buvo minėta anksčiau, be to, tai patvirtino ir L. N. bei V. N., Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose nuo 2019 m. gruodžio mėnesio yra nagrinėjama L. N. ir V. N. santuokos nutraukimo byla, esant nesutarimams tarp šalių dėl valdymo, naudojimosi ir disponavimo bendru turtu, šalys galėjo teisme nusistatyti naudojimosi bendru turtu tvarką, tačiau tai padaryta nebuvo. Tai, kad L. N. negerbia geros moralės ir bendro gyvenimo taisyklių patvirtina ir tas faktas, kad Šiaulių apylinkės teismui 2021 m. rugsėjo 14 d. santuokos nutraukimo byloje priėmus nutartį ir leidus L. N. naudotis televizoriumi, meškerėmis bei žvejybos įrankiais, L. N. pasiimti televizoriaus nuvyko tik 2022 m. vasario 8 d., t. y. praėjus beveik 5 mėnesiams. Esant civiliniams teisiniams santykiams, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta ir vykdoma. Administracinių nusižengimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.

Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Šiuo atveju V. N. atliktas veiksmas – rakto palikimas laukinių durų spynoje iš namo vidaus, nesudaro pagrindo konstatuoti jos kaltę – veikimą tyčia, siekiant sukelti pareiškėjui kokią nors žalą, piktnaudžiauti jai priklausančiomis turtinėmis teisėmis. V. N. nežinojo, kad 2021 m. gruodžio 28 d., apie 15 val., L. N. atvyks į namus, esančius (duomenys neskelbtini), todėl elgėsi įprastai – dėl saugumo laukinių durų spynoje iš vidaus pusės paliko raktą, kaip tai darė kiekvieną dieną iki tol. Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. N. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo savavaldžiavimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 518 straipsnį negalima. Pažymėtina, jog savavaldžiavimo faktas negali būti paremtas vien asmens, laikančio save nukentėjusiu, pareikštomis pretenzijomis, tokio pažeidimo sudėtis turi būti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismo vertinimu, L. N. pats išprovokavo susidariusią situaciją, o jos sprendimui pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą. Duomenų, kad L. N. būtų apsunkintos galimybės ginti savo galimai pažeistas teises civilinio proceso tvarka, nėra.

Nei savo skunde, nei bylos nagrinėjimo teisme metu L. N. nenurodė, kaip V. N. savavaldžiavo atlikdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), stogo tvarkymo darbus. Savo skunde L. N. pats nurodė, kad stogo danga gal ir gerai pritvirtinta, tačiau jam netiko stogo dangos spalva. Taip ir liko neaišku, kokią tikrą ar tariamą savo teisę savavališkai vykdė V. N., nesilaikydama įstatymuose nustatytos tvarkos.

Taigi, atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad Institucija priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ir naikinti jo L. N. skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

netenkinti L. N. skundo.

Palikti galioti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo Evaldo Každailio 2022 m. sausio 10 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną byloje ROIK (duomenys neskelbtini) nepakeistą.

Ši nutartis per dvidešimt dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nutartį priėmusį apylinkės teismą.

Teisėjas Vidmantas Gestautas