Kauno apygardos teismo nutarimas

2014-07-02 · Byla Nr. ATP-723-383/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-07-02
Bylos Nr.
ATP-723-383/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00299-2014-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-723-383/2014Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00299-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 79.1.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio pro­ceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d. už tai, kad jis 2014-02-11, 16 val., (duomenys neskelbtini), pastatė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėti kelio ženklo „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, todėl pažeidė KET kelio ženklo Nr. 333 reikalavimus. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko 2014-03-26 nutarimu V. M. paskirta 300 Lt bauda.

V. M., nesutikdamas su Institucijos 2014-03-26 nutarimu pateikė skundą Kėdainių rajono apylinkės teismui, kuris 2014-05-07 nutarimu Institucijos 2014-03-26 nutarimą panaikino ir administracinę bylą V. M. atžvilgiu nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

Institucija skundžia Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimą ir prašo jį panaikinti. Institucija apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nagrinėdamas skundą nustatė, jog V. M. yra žinomas kelio ženklų draudžiančių stovėti, išdėstymas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ženklai draudžia stovėti (duomenys neskelbtini) gatvės dešinėje pusėje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir kairėje pusėje važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) gatvės. Ginčo dėl ženklų išdėstymo nebuvo. Teismas pasisakė dėl kelio ženklo galiojimo, kuris įrengtas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, tuo tarpu dėl kelio ženklo įrengto nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės galiojimo nepasisakė. Jei kelio ženklas įrengtas nuo (duomenys neskelbtini) g. galiojo tik iki išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) gatvės 48 namo kiemo logiška, kad ženklas pastatytas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės taip pat galiojo iki minėto išvažiavimo ir šioje atkarpoje automobilių stovėjimas buvo draudžiamas. V. M. buvo raštu informuotas nestatyti automobilių (duomenys neskelbtini) gatvėje, atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) g., tačiau ir toliau automobilius statė draudžiamų ženklų galiojimo zonoje. Draudžiamųjų ženklų galiojimo pradžią ir pabaigą apibrėžia sąvoka „Sankryža“, kurioje nurodyta, kad sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų. Kelių eismo taisyklių 1 priedo 7 punkte nurodyta, kad draudžiamųjų kelio ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimu iš šalia esančios teritorijos, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra pirmumo ženklų. Atkarpoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės išvažiavimuose pirmumo ženklų nėra įrengta, dėl to draudžiamieji ženklai galioja visoje atkarpoje.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

ATPK 259 str. 1 d. nustatyta, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus ATPK numatytus atvejus, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas yra nesurašomas. ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 d. numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. ATPK 260 str. 1 d. nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 str. 1 d. prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, nes administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, 2014 m. kovo 25 d. administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išdėstyti ne tik pažeidimo objektyvieji požymiai t.y. nenurodyta nei pažeidimo vieta, nei draudžiančių kelio ženklų stovėjimo zonos pradžia ir pabaiga, bet ir neteisingai nurodyta V. M. inkriminuojamo ATPK straipsnio dalis. Matyti, kad V. M. inkriminuojamas buvo Kelių eismo taisyklių ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pažeidimas, kuris yra nurodytas ATPK 124¹ str. 4 d., o ne 124¹ str. 2 d., kaip nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole. ATPK 124¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog vietinės Kelio ženklų ar ženklinimo, draudžiančių transporto priemonėms sustoti, stovėti, nesilaikymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako, stovėjimas vietoje, kurioje gali stovėti tik skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgaliųjų asmenų automobilių statymo kortele pažymėtos transporto priemonės, stovėjimas tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui, važiavimo ar stovėjimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas. Šiam pažeidimui inkriminuoti būtina, nustatyti, kurioje tiksliai vietoje stovėjo transporto priemonė, bei kelio ženklo draudžiančio stovėti galiojimo zoną. Iš V. M. administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluoto kaltinimo nėra aišku, kur buvo padarytas nurodytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, protokole nurodoma pažeidimo padarymo vieta – (duomenys neskelbtini), tačiau nesant nurodytos tikslios administracinio teisės pažeidimo padarymo vietos, nėra galimybių nenustatyti, kurioje (duomenys neskelbtini) g. dalyje stovėjo V. M. automobilis, bei nenurodyta kur yra kelio ženklo „stovėti draudžiama“ galiojimo zona, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytos esminės aplinkybės turinčios reikšmės nustatant ar administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas.

ATPK 284 str. 2 d. suteikia teismui teisę pakeisti nuorodą į ATPK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas sprendė šį klausimą, tačiau nustatęs, kad byla nutrauktina neperkvalifikavo ATPK 124¹ str. 2 d. į pažeidimo turinį atitinkantį ATPK 124¹ str. 4 d. Apygardos teismo nuomone, nustačius, kad protokole nenurodyti esminiai bylai išspręsti reikšmingi duomenys, dėl kurių teismas negali nustatyti administracinio pažeidimo objektyviųjų požymių visumos, Institucija privalo pašalinti ir šį trūkumą, ir protokole tinkamai kvalifikuoti pažeidėjo veiksmus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo, sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis kai protokolas yra surašytas netinkamai yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008). Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai pripažintini esminiais, aukštesnės instancijos teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti, o taip pat negali įpareigoti tą padaryti apylinkės teismą.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis V. M. inkriminavo ATPK pažeidimą, tačiau įstatymo reikalavimų (ATPK 248 str., 256 str., 259 str., 260 str.) nesilaikė, tokiu būdu sudarė prielaidas pažeisti įprastą administracinių teisės pažeidimų bylų proceso eigą, teisėtumo ir procesinių staigmenų negalimumo principus, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, teisę į gynybą, nors kiekvienoje byloje tai užtikrinti privalu ne tik administracinių teisės pažeidimų protokolus surašančioms ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjančioms institucijoms, bet ir teismams.

Tokiu būdu, atsižvelgiant į tai, kad V. M. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, jų negalima ištaisyti bylą nagrinėjant teisme, o tolesnis administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas, t.y. išsamus bylos aplinkybių tyrimas ir vertinimas, V. M. kaltės klausimo išsprendimas, objektyviai yra negalimas, Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014-05-07 nutarimas yra naikintinas ir bylos medžiaga grąžintina institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą (Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriui), tinkamam, įstatymų reikalavimus atitinkančiam administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.

Grąžinus bylą administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui, nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, dėl V. M. kaltės padarius pažeidimus, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos, iš naujo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal tinkamai surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla V. M. atžvilgiu pagal ATPK 124¹ str. 2 d. nutraukta, panaikinti.

V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Valdas Vitunskas