- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-02-06
- Bylos Nr.
- eI3-1432-414/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01565-2023-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- M. Š., D. J., P. J.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Nataljos Zelionkienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. Š., D. J., P. J. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai D. J., P. J., M. Š. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 2D-8484 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini) “ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundą.
Pareiškėjai skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie yra (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Kaune, gyventojai. Šalia (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pradėti vykdyti statybos darbai, t. y. įrenginėjamas (duomenys neskelbtini) gatvės pylimas ir pilant atvežtinį gruntą formuojami pylimai nuo potvynio grėsmės gretimuose žemės sklypuose, kurie yra ribojami (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) gatvėmis (toliau – Darbų teritorija). Darbų teritorijoje buvo suformuoti (namų valdos) žemės sklypai, kuriuos turi aptarnauti į tą pačią Darbų teritoriją patenkanti (duomenys neskelbtini) gatvė. Tačiau Darbų teritorija patenka į didelės rizikos potvynio zoną (teritoriją), ką patvirtina kartu su skundu pateikiami įrodymai (Darbų teritorijos žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai ir jų aiškinamieji raštai). Todėl bet kokie gyvenamųjų namų statybos darbai Darbų teritorijoje nėra galimi. Tačiau statytojai formuoja dirbtinius pylimus, siekia dirbtinai pakelti žemės sklypų altitudę (aukščius) ir tokiu būdu ant suformuotų pylimų ketina tęsti kitų statinių (gyvenamųjų namų) statybą. Aukštinant žemės sklypų altitudes, statytojai formuoja ir (duomenys neskelbtini) gatvės pylimą (sankasą), kuria būtų patenkama į šiuos (dirbtinai paaukštintus) žemės sklypus. Visų šių veiksmų rezultate yra formuojamas žemės pylimas (gatvės sankasa), kuri yra aukštesnė nei (duomenys neskelbtini) g. altitudė.
Pareiškėjai įsitikinę, kad statybos darbai Darbų teritorijoje turi būti atliekami remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) nustatyta tvarka, t. y. parengiant techninį (darbo) projektą, gaunant statybą leidžiančius dokumentus, laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų potvynių grėsmės teritorijose ir tokiu būdu užtikrinant trečiųjų asmenų interesus. Darbų teritorijoje atliekant statybos darbus be statybą leidžiančio dokumento, tokie veiksmai gali nulemti žalingus neigiamus padarinius pareiškėjams, nes didėja potvynio padarinių rizika, lietaus nuotekos šalinamos į pareiškėjų žemės sklypus ir pan.
Pažymėjo, kad pareiškėjai pateikė ne vieną skundą, o 2023 m. balandžio 5 d. pateikė skundą Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Statybos inspekcija), kuriame paaiškino naujas aplinkybes ir nurodė, kad Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos nustatė, kad prieš pradedant (duomenys neskelbtini) gatvės statybos ir (ar) įrengimo darbus bei žemės kasimo (reljefo kėlimo) darbus visoje teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini) g. ir Neries upės, turėjo būti nustatytas PŪV poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas; Kauno miesto savivaldybės Komisija urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti nusprendė rekomenduoti neišduoti statybos leidimų Darbų teritorijoje tol kol nėra suprojektuota (duomenys neskelbtini) gatvė ir neišspręstas paviršinio vandens surinkimo tinklų įrengimas; pareiškėjai gavo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. rugsėjo 22 d. pranešimą, kuriame nurodoma, kad teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) g. ir Neries upe (įskaitant privačius žemės sklypus) nėra leidžiama pilti papildomo atvežtinio grunto ar žemių, o apie tokius pažeidimus turi būti informuojama Statybos inspekcija; pareiškėjų užsakymu antstolė N. B. taip pat atliko faktinių aplinkybių konstatavimą Darbų teritorijoje. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu nuotraukomis užfiksuoti formuojami pylimai, o matininkas sudarė žemės paviršiaus vietovėje schemą. Tačiau Ginčijamu sprendimu Statybos inspekcija atsisakė pradėti savavališkos statybos patikrinimo procedūras, nes nenustatė statybos darbų atlikimo fakto.
Mano, kad Statybos inspekcija netinkamai taikė Statybos įstatymą ir jį įgyvendinančius teisės aktus (statybos techninius reglamentus). Darbų teritorijoje atliekami darbai atitinka visus statybos darbų požymius ir netgi yra aiškūs statiniai, kurie yra statomi atliekamais darbais. Apsaugos nuo potvynio priemones galima įrengti tik atliekant statybos darbus; statytojų atliekamais darbais Darbų teritorijoje yra statomi inžineriniai statiniai (dambos, pylimai ir užtvankos); Darbų teritorijoje yra atliekami (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbai. Akcentavo, kad statybos darbus (įskaitant ir teritorijos žemės paviršiaus pakėlimą) reglamentuoja specialus statybos techninis reglamentas STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“. Kadangi teritorijos žemės paviršiaus pakėlimą reglamentuoja statybos techninis reglamentas, todėl teritorijos žemės paviršiaus pakėlimas yra statybos darbai. STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ VI skyrius numato inžinerinės apsaugos statinių projektavimo reikalavimus. VI skyriaus 41 punkte nurodoma, kad teritorijos apsauga nuo užtvinimo vykdoma trimis būdais: atitveriant teritoriją nuo upės, tvenkinio ar kito vandens telkinio pusės (41.1 punktas); dirbtinai pakeliant teritorijos žemės paviršių iki neužtvindomų altitudžių (41.2 punktas); sukaupiant (akumuliuojant), reguliuojant bei nuvedant paviršinius ir drenažo vandenis iš užtvindytų, laikinai užtvindomų, drėkinamų teritorijų bei žemaslėnių žemių (41.3 punktas). To paties STR 2.03.03:2005 STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ VI skyriaus II skirsnis aptaria konkrečias teritorijos žemės paviršiaus dirbtinio paaukštinimo priemones. Aptariamo reglamento VI skyriaus II skirsnio 48 punktas tiesiogiai numato, kad teritorijos paaukštinimas yra atliekamas statybomis, įsisavinant užtvindytas, laikinai užtvindomas ir patvenkiamas teritorijas. Ginčijamu sprendimu pati Statybos inspekcija konstatavo (neneigė), kad žemės darbai yra atliekami. Kadangi darbų tikslas, kaip ir nurodė Statybos inspekcija, sukelti žemės aukštį, vadinasi, tai yra statybos darbas pagal STR 2.03.03:2005 „Inžinerinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos“ ir Statybos įstatymą.
Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 10 punktu, hidrotechnikos statiniams yra prilyginami statiniai ir įrenginiai vandens ištekliams naudoti ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti. Statytojai pila individualius žemės (apsauginius) pylimus siekdami apsisaugoti nuo galimo potvynio. Tačiau statytojai tai daro be jokių projektinių apkrovų skaičiavimų, įtakos trečiųjų asmenų interesams, potvynio plitimo tolimesnėms teritorijoms. Pylimas (ar damba), kaip ir bet kuris kitas hidrotechnikos statinys negali būti tiesiog bet kaip supilamas žemėmis ir tuomet ant jo montuojamos sekančios kito pastato konstrukcijos. Kadangi analizuojama teritorija yra priskiriama potvynio grėsmės teritorijai, todėl tokie bet kokie pylimai turi būti projektuojami, statomi ir įrengiami ypatingai atidžiai, bei vadovaujantis suteiktais statybą leidžiančiais dokumentais ir projektais, kurie parengti bet kita ko, vadovaujantis STR 2.05.15:2004 „Hidrotechnikos statinių poveikiai ir apkrovos“.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbų teritorijoje statytojai ne tik kelia bendrą žemės sklypų lygį formuodami būsimą gyvenvietę ant savotiško pylimo, bet dar ir įrenginėja (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra reikalinga patekti į Darbų teritorijoje formuojamus pylimus. Kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimui ir statybai skirtas laisvos valstybinės žemės plotas yra kur kas žemiau nei formuojami pylimai, todėl statytojai papildomai pila naują gatvės sankasą siekdami sulyginti gatvės aukštį su pylimais. Tokiu būdu faktiškai statytojai atlieka (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus neturėdami nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančio dokumento. Ginčijamu sprendimu Statybos inspekcija ignoruoja atliekamus (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus.
Pareiškėjų vertinimu, yra akivaizdu, kad Darbų teritorijoje darbai yra atliekami ne tam, kad sklypų reljefas būtų gražesnis, lygesnis ar patogesnis naudoti. Darbų teritorijoje darbai yra atliekami su konkrečiu tikslu – formuoti apsaugos nuo potvynių priemones (statinius), formuoti numatytos gatvės sankasą (kaip inžinerinio statinio elementą), ir sudaryti pagrindus naujų statinių tolimesnei statybai. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1 punktas apibrėžia žemės darbus kaip vieną iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ yra net atskirai reglamentuojamas žemės darbų vykdymas. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1.2 punkte nurodoma, kad V skyrius yra taikomas atliekant žemės darbus. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1.2.3 punkte nurodoma, kad tose teritorijose, kuriose yra nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, žemės darbai atliekami tik: gavus statybą leidžiantį dokumentą; gavus žemės savininko, naudotojo, valdytojo raštišką pritarimą (kai reikalinga); turint su žemės darbų vykdymo vietoje esančių požeminių statinių, melioracijos statinių, susisiekimo komunikacijų ir žemės savininkais (naudotojais, valdytojais) suderintą žemės darbų vykdymo aprašą ir schemą – kai nereikalingas statinio projektas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė nurodė, kad pareiškėjai į Statybos inspekciją dėl su žemės paviršiaus reljefo keitimu susijusių klausimų kreipiasi ne pirmą kartą.
Statybos inspekcijoje 2023 m. balandžio 18 d. buvo gautas pareiškėjų ir kitų asmenų skundas, kuriame nurodyta, kad gatvės sankasos ir potvynių apsaugos priemonių statybos darbai teritorijoje ties (duomenys neskelbtini) g. ir Neries upe dar suintensyvėjo, <...> pažeidėjai pradėjo realius gatvės ir apsauginių pylimų statybos darbus ir Statybos inspekcijos prašyta pradėti (duomenys neskelbtini) gatvės savavališkos statybos patikrinimą ir pradėti hidrotechnikos statinių savavališkos statybos ir (ar) teritorijos žemės paviršiaus dirbtinio paaukštinimo darbų (kaip savavališkos statybos darbų) patikrinimą sklypuose šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Gauto skundo pagrindu, įgalioti pareigūnai 2023 m. balandžio 27 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2023 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-967 konstatavo, kad statybos darbai nėra vykdomi. Patikrinimo metu nustatyta, kad suvežtas gruntas, kuris vietoje išstumdytas ir išlygintas. Privačiuose žemės sklypuose statybos darbai nėra atliekami, keliamas tik žemės sklypų aukštis. Teritorijoje šalia nuosavybės teise valdomų sklypų (link (duomenys neskelbtini) g.) keliamas ir galimai valstybinės žemės sklypo aukštis, atvežtas ir išstumdytas gruntas.
Atkreipė dėmesį į tai, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 punkte reglamentuota, kad statinys – nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Taigi, statinys Statybos įstatymo prasme yra daiktas, kurį apibūdina šie požymiai: 1) daiktas turi laikančiąsias konstrukcijas; 2) konstrukcijos visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus; 3) daiktas yra nekilnojamasis. Atitinkamai Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje reglamentuota, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Statybos darbų sritys išvardytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 1 priede. Taigi, Statybos įstatymo prasme statybos darbais laikytini tik tokie darbai, kurie atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinį, t. y. nekilnojamąjį daiktą (pastatą arba inžinerinį statinį), turintį laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai patikrinus faktines aplinkybes vietoje, 2023 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu vėl buvo konstatuota, jog statybos darbai nėra vykdomi. <...> suvežtas gruntas, kuris vietoje išstumdytas ir išlygintas, privačiuose žemės sklypuose statybos darbai nėra atliekami, keliamas tik žemės sklypų aukštis, teritorijoje šalia nuosavybės teise valdomų sklypų (link (duomenys neskelbtini) g.) keliamas ir galimai valstybinės žemės sklypo aukštis, atvežtas ir išstumdytas gruntas, į tai, kad Statybos inspekcija dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų, gatvės ir žemės sankasos įrengimo darbų, potvynių bei lietaus surinkimo klausimų pareiškėjams atsakymus jau buvo pateikusi anksčiau gautų skundų pagrindu, kurie nebuvo ginčyti ir yra galiojantys, pareiškėjai Ginčijamu sprendimu buvo informuoti, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skundo dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų, gatvės ir žemės sankasos įrengimo darbų, potvynių bei lietaus surinkimo klausimų nagrinėjimas nutrauktas.
Statybos inspekcijos nuomone, Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir motyvuotas, priimtas nepažeidžiant procedūrų ir teisės aktų reikalavimų, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, jame nurodytos pagrindinės faktinės aplinkybės ir argumentai, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Administracinės bylos duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes (ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra), kad pareiškėjai yra (duomenys neskelbtini) gatvės, esančios Kaune, gyventojai. Šalia (duomenys neskelbtini) gatvės esančioje Darbų teritorijoje vežamas gruntas, atliekami žemių išlyginimo darbai, įrengiami buitinių nuotekų atliekų tinklų šuliniai, vandentiekio įvadai. Darbų teritorijoje atskirais laikotarpiais buvo parengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kurių tikslas yra padalinti žemės sklypus ir nustatyti žemės sklypų naudojimo paskirtį ir būdą į vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas. Projektų aiškinamuosiuose raštuose yra nurodyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais suformuoti žemės sklypai patenka į vidutinės ir didelės tikimybės potvynių grėsmės zoną (teritoriją), o gyvenamieji namai gali būti statomi tik esant 30 m altitudei.
Teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškėjau sieja su tuo, kad formuojamas žemės pylimas (gatvės sankasa) yra aukštesnė nei (duomenys neskelbtini) gatvės sklypų altitudė, todėl lietaus nuotekos šalinamos į pareiškėjų žemės sklypus.
Pareiškėjai 2023 m. balandžio 5 d. pateikė skundą Statybos inspekcijai, prašė pradėti (duomenys neskelbtini) gatvės savavališkos statybos patikrinimą ir pradėti hidrotechnikos statinių savavališkos statybos ir (ar) teritorijos žemės paviršiaus dirbtinio paaukštinimo darbų (kaip savavališkos statybos darbų) patikrinimą sklypuose šalia (duomenys neskelbtini) gatvės.
2023 m. balandžio 5 d. skunde pareiškėjai nurodė, kad Darbų teritorijoje žemių vežimo ir lyginimo darbai suintensyvėjo, pažeidėjai pradėjo realius (duomenys neskelbtini) gatvės ir apsauginių pylimų statybos darbus, siekdami neteisėtai pakelti žemės sklypų altitudę (reljefą), užfiksuoti pakeltą reljefą topografinėje foto nuotraukoje, kad galėtų vykdyti gyvenamųjų namų statybas šioje teritorijoje. Su (duomenys neskelbtini) g. besiribojančiuose žemės sklypuose statytojai įrengia apsaugos nuo potvynių priemones – dirbtinai kelia žemės reljefo aukštį iki reikiamos altitudės (30 m), tokiu būdu formuoja hidrotechninius statinius – apsauginius pylimus ir (ar) dambas, kurių pagrindu yra siekiama apsaugoti būsimus gyvenamuosius namus nuo potvynių grėsmės. Rėmėsi STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 4.1 punktu, kuris apibrėžia žemės darbus kaip vieną iš statinio statybos bendrųjų darbų rūšių, kai statybos reikmėms kasamas gruntas, pilamas atvežtinis gruntas ar atliekami požeminiai darbai. STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ yra net atskirai reglamentuojamas žemės darbų vykdymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad Darbų teritorijoje statytojai ne tik kelia bendrą žemės sklypų lygį formuodami būsimą gyvenvietę ant savotiško pylimo, bet dar ir įrenginėja (duomenys neskelbtini) gatvę, kuri yra reikalinga patekti į Darbų teritorijoje formuojamus pylimus. Kadangi šiuo metu (duomenys neskelbtini) gatvės projektavimui ir statybai skirtas laisvos valstybinės žemės plotas yra kur kas žemiau nei formuojami pylimai, todėl statytojai papildomai pila naują gatvės sankasą siekdami sulyginti gatvės aukštį su pylimais. Tokiu būdu faktiškai statytojai atlieka (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbus neturėdami nei projektinės dokumentacijos, nei statybą leidžiančio dokumento.
Gauto skundo pagrindu, įgalioti pareigūnai 2023 m. balandžio 27 d. atliko faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir 2023 m. gegužės 3 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FAK-967 konstatavo, kad statybos darbai nėra vykdomi. Patikrinimo metu nustatyta, kad suvežtas gruntas, kuris vietoje išstumdytas ir išlygintas. Privačiuose žemės sklypuose statybos darbai nėra atliekami, keliamas tik žemės sklypų aukštis. Teritorijoje šalia nuosavybės teise valdomų sklypų (link (duomenys neskelbtini) g.) keliamas ir galimai valstybinės žemės sklypo aukštis, atvežtas ir išstumdytas gruntas.
Atsižvelgiant į tai, kad pakartotinai patikrinus faktines aplinkybes vietoje, 2023 m. gegužės 3 d. patikrinimo aktu vėl buvo konstatuota, jog statybos darbai nėra vykdomi, suvežtas gruntas, kuris vietoje išstumdytas ir išlygintas, privačiuose žemės sklypuose statybos darbai nėra atliekami, keliamas tik žemės sklypų aukštis, teritorijoje šalia nuosavybės teise valdomų sklypų (link (duomenys neskelbtini) g.) keliamas ir galimai valstybinės žemės sklypo aukštis, atvežtas ir išstumdytas gruntas, į tai, kad Statybos inspekcija dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų, gatvės ir žemės sankasos įrengimo darbų, potvynių bei lietaus surinkimo klausimų pareiškėjams atsakymus jau buvo pateikusi anksčiau gautų skundų pagrindu, kurie nebuvo ginčyti ir yra galiojantys, pareiškėjai Ginčijamu sprendimu buvo informuoti, kad, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, skundo dalies dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statybos darbų, gatvės ir žemės sankasos įrengimo darbų, potvynių bei lietaus surinkimo klausimų nagrinėjimas nutrauktas.
Įvertinusi tyrimo metu surinktus duomenis Statybos inspekcija konstatavo, kad 2023 m. balandžio 5 d. skunde pareiškėjų minimi pylimai ir dambos neatitinka inžinerinių statinių, hidrotechnikos statinių sąvokos ir apibrėžimų, o grunto vežimas bei išlyginimas statybos darbais nelaikytini.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Statybos inspekcijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 2D-8484, kuriuo išnagrinėtas pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundas dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. Kaune, teisėtumo ir reikalavimo įpareigoti Statybos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundą dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. Kaune, pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminiai reikalavimai, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarka, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių asmenų veiklos šioje srityje principai ir atsakomybė nustatyta Statybos įstatyme bei statybos techniniuose reglamentuose.
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – Priežiūros įstatymas) nustato teritorijų planavimo valstybinės priežiūros ir statybos valstybinės priežiūros tvarką, priežiūrą atliekančias institucijas, jų kompetenciją, pareigas ir teises. Priežiūros įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-05-01) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis statybos valstybinės priežiūros funkcijų sąrašas, vadovaujantis kuriuo, statybos valstybinė priežiūra apima prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; statybos užbaigimo procedūrų atlikimą ir jų teisėtumo tikrinimą; šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; statomų statinių avarijų tyrimą; asmenų prašymų, skundų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; pritarimų projektiniams pasiūlymams teisėtumo tikrinimą; pažymų apie statinio statybą be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių teisėtumo tikrinimą; kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.
Taigi, nagrinėjamu atveju Statybos inspekcijai tenka pareiga nagrinėti asmenų prašymus, skundus, susijusius su statybos procesu, tikrinti statybos vykdymo teisėtumą bei statybos dalyvių veiksmų atitiktį statybą reglamentuojantiems teisės aktų reikalavimams.
Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-05-01) 2 straipsnio 85 punkte nustatyta, kad statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje nustatyta, kad statybos darbai – darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant esamą statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo). Statybos darbai skirstomi į bendruosius (žemės darbai, statybinių konstrukcijų statybos ir montavimo darbai) ir specialiuosius (kiti statybos darbai). Specialiųjų darbų rūšys nustatomos normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose.
Statybos darbų sritys išvardytos statybos techninio reglamento STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2023-05-01), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-848 1 priede. Minėtame priede nurodyta, jog statybos darbai skirstomi:
1.1. bendrieji statybos darbai:
1.1.1. žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pamatų duobių, iškasų, tranšėjų kasimas ir užpylimas; pylimų supylimas; kanalų ir griovių kasimas bei jų tvirtinimas; kasimo ir užpylimo darbai sausinimo ir drėkinimo sistemoms įrengti; jūros ir vidaus vandens telkinių dugno gilinimas; užtvankų supylimas; kiti panašaus profilio darbai);
1.1.2. statybinių konstrukcijų (gelžbetonio, betono, metalo, mūro, medžio ir kitų) statyba ir montavimas; hidroizoliacija; stogų įrengimas; apdailos darbai; kiti panašaus profilio darbai;
1.2. specialieji statybos darbai:
1.2.1. mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas; betranšėjis inžinerinių tinklų tiesimas; statinio vandentiekio ir nuotekų šalinimo inžinerinių sistemų įrengimas; šilumos tiekimo tinklų tiesimas; šilumos gamybos įrenginių montavimas; statinio šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo inžinerinių sistemų įrengimas; naftos, dujų tinklų tiesimas; statinio dujų inžinerinių sistemų įrengimas; šildymo, dujų, naftos ar kito kuro technologinių inžinerinių sistemų įrengimas; statinių vidaus gaisrinio vandentiekio sistemų įrengimas, stacionariųjų gaisrų gesinimo sistemų įrengimas, lauko gaisrinio vandentiekio tinklų įrengimas, dūmų ir šilumos valdymo sistemų įrengimas; kiti panašūs darbai);
1.2.2. elektrotechnikos darbai (elektros energijos tiekimo ir skirstymo įrenginių montavimas; elektros tinklų (išskyrus žemos ir vidutinės įtampos) tiesimas; statinio elektros inžinerinių sistemų įrengimas; procesų valdymo ir automatizavimo sistemų įrengimas; nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) tinklų tiesimas; statinio nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) inžinerinių sistemų įrengimas; statinio apsauginės signalizacijos, gaisrinės saugos inžinerinių sistemų (nenurodytų šio priedo 1.2.1 papunktyje) įrengimas; kiti panašūs darbai).
Iš šių teisės normų analizės darytina išvada, kad žemės darbai (statybos sklypo reljefo tvarkymas, pylimų supylimas) priskiriami prie bendrųjų statybos darbų, o mechanikos darbai (vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų tiesimas, inžinerinių tinklų tiesimas) priskiriami prie specialiųjų statybos darbų. Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.
Į bylą pareiškėjų pateiktos foto nuotraukos, filmuota medžiaga, teismo vertinimu, patvirtina reikšmingą aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 5 d. skunde dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. ir ankstesniuose skunduose (2022 m. liepos 7 d., 2022 m. lapkričio 21 d.) pareiškėjų minimas pylimų įrenginėjimas (iki 4 m aukščio) atitinka statybos techninio reglamento STR 2.02.06:2004 „Hidrotechnikos statiniai. Pagrindinės nuostatos“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 18 d. įsakymu Nr. D1-538, 9.129 punkte apibūdinamą pylimo sąvoką. Be to, Statybos inspekcijos 2022 m. liepos 26 d. rašte Nr. 2D-13610 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini) g., Kaunas“ nustatyta, kad viename iš nurodytos teritorijos esančių žemės sklypų įrengti buitinių nuotekų tinklo šuliniai, vandentiekio įvadai, o 2023 m. gruodžio 26 d. į bylą pateikti papildomi įrodymai patvirtina, kad Darbų teritorijoje padaryti elektros energijos įvadai, šuliniai, elektros tinklai ir dujų tinklai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti teismo posėdžio metu nurodyta aplinkybe, kad buitinių nuotekų tinklo šuliniai, vandentiekio, elektros energijos įvadai, elektros tinklai ir dujų tinklai buvo įrenginėjami kartu su grunto vežimu ir pylimų įrengimu.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą, ginčo šalių argumentus, visų pirma nesutinka su Ginčijamo sprendimo išvadomis, kad grunto vežimas bei išlyginimas statybos darbais nelaikytini, o pylimų įrengimas neatitinka inžinerinių statinių, hidrotechnikos statinių sąvokos ir apibrėžimų. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad Ginčijamo sprendimo išvados šiuo aspektu yra lakoniškos ir stokoja detalesnio pagrindimo. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi tuo, kad nenustatytas grunto vežimo bei išlyginimo, pylimų (iki 4 m aukščio) įrengimo tikslas, neišnagrinėti pareiškėjų argumentai dėl (duomenys neskelbtini) g. aukštinimo (STR 1.06.01:2016 „Statybos darbai. Statinio statybos priežiūra“ 54 punkto galimas pažeidimas, 2017 m. gruodžio 8 d. Kauno miesto komunikacijų ir kitų statinių įrengimo sutarties Nr. SR-0766 ryšys su (duomenys neskelbtini) g. aukštinimu).
Ankščiau nurodytų aplinkybių, teisinio reguliavimo ir šiame sprendime padarytų išvadų pagrindu spręstina, kad Statybos inspekcija tinkamai ir visapusiškai neišnagrinėjo pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundo „Dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune“ argumentų, ginčo aplinkybių bei įrodymų, sistemiškai jų nevertino pareiškėjų nurodytais aspektais. Todėl Ginčijamas sprendimas naikinamas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o Statybos inspekcija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundą „Dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune“ (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).
Pareiškėja D. J. 2023 m. spalio 19 d. prašymu (reg. Nr. DOK-28848) ir 2024 m. sausio 5 d. prašymu (reg. Nr. DOK-940) prašo priteisti iš atsakovės 2887,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 240 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 647 Eur kitų išlaidų).
Nagrinėjamu atveju sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Patirtas atstovavimo išlaidas sudaro 950 Eur už susipažinimą su Statybos inspekcijos sprendimu, skundo teismui parengimą, įrodymų rinkimą ir skundo pateikimą teismui, 150 Eur už papildomų įrodymų peržiūrą, paaiškinimų pateikimą teismui, 90 Eur už prašymo dėl teismo posėdžio datos ir įpareigojimo dalyvauti Nacionalinę žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) parengimą, 120 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, 60 Eur už prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą ir pateikimą teismui, 180 Eur už kelionę į teismo posėdį ir atgal ir dalyvavimą teismo posėdyje, 90 Eur už prašymo įpareigoti NŽT pateikti patikslintą poziciją parengimą, 240 Eur už papildomų įrodymų rinkimą ir pateikimą teismui, 360 Eur avansinis mokėjimas už dalyvavimą teismo posėdyje.
Patirtos atstovavimo išlaidos grindžiamos 2023 m. liepos 4 d. Sąskaita-faktūra serija JUS Nr. 23031, 2023 m. rugpjūčio 28 d. Sąskaita-faktūra serija JUS Nr. 23047, 2023 m. liepos 11 d. mokėjimo nurodymu (950 Eur), 2023 m. rugsėjo 6 d. mokėjimo nurodymu (240 Eur), 2024 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymu (1050 Eur), kurie patvirtina, kad pareiškėja D. J. advokatui L. J. sumokėjo 2 240 Eur.
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – Rekomendacijos).
Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, šių koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi skundą teismui pareiškėjai pateikė 2023 m. birželio 16 d. (2023 m. antras ketvirtis), sprendžiant dėl išlaidų, patirtų už skundo parengimą priteisimo, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2022 metų ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1900,30 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali už skundo parengimą galima priteisti suma yra 4750,75 Eur (1900,30 Eur (2022 m. ketvirto ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje) x 2,5 (koeficientas). Teisinės paslaugos – susipažinimas su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sprendimu, įrodymų rinkimas ir skundo pateikimas teismui laikytinos skundo parengimo sudedamąja dalimi, todėl atskirai nevertinamos. Pareiškėjos prašoma priteisti 950 Eur suma už skundo parengimą yra ženkliai mažesnė už maksimalų Rekomendacijose numatytą dydį, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjai iš atsakovės.
Pareiškėja prašo priteisti 120 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui, kuris truko 1 valandą ir 540 Eur (180 Eur + 360 Eur) už advokato dalyvavimą teismo posėdžiuose ir advokato kelionę į teismo posėdį ir atgal.
Advokatas L. J. dalyvavo 2023 m. spalio 19 d. teismo posėdyje, kuris truko 6 min. ir 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 2 min., iš viso – 1 val. 8 min., kas pagal Rekomendacijų 9 punktą prilyginama 1 valandai. Posėdžiai vyko skirtingais ketvirčiais, tačiau atsižvelgiant į tai, kad byla iš esmės buvo išnagrinėta 2024 m. sausio 9 d. teismo posėdyje (2024 m. pirmas ketvirtis), sprendžiant dėl atstovavimo teismo posėdžiuose išlaidų, Rekomendacijose numatyto koeficiento pagrindu imamas 2023 m. trečio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokestis (2018,20 Eur). Todėl už dalyvavimą teismo posėdžiuose galima priteisti suma yra 201,80 Eur (0,1 x 2018,01 x 1). Taip pat vertintina, kad pasirengimas posėdžiui galėjo trukti 1 val., taigi prašoma priteisti 120 Eur suma neviršija Rekomendacijose numatyto maksimalaus dydžio (maksimali galima priteisti suma yra 200,01 Eur (2000,01 Eur (vidutinis mėnesinis užpraėjusio ketvirčio bruto darbo užmokestis) x0,1 (koeficientas) x1 (valandų skaičius).
Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Nenustačius tokių išlaidų būtinumo Rekomendacijų 3 punkto nuostatų prasme, nurodytos advokato kelionės išlaidos nepriteistinos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS502-693/2014, Nr. AS822-663/2014, Nr. AS-582-492/2015).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo į pareiškėjos patirtų išlaidų dydį įskaičiuoti advokato kelionėje sugaišto laiko, apmokestinto kaip teisinių paslaugų teikimo laikas, nes byloje nėra įrodymų, jog nėra reikiamos specializacijos advokato Kaune ir kad būtent pareiškėjos pasirinkto advokato iš Vilniaus dalyvavimas buvo privalomas ar būtinas.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog maksimali galima priteisti už pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą teismo posėdžiuose suma yra 321,80 Eur (120 + 201,80). Pareiškėjos prašoma priteisti už minėtas atstovavimo paslaugas 540 Eur suma viršija maksimalų priteistiną dydį, todėl mažintina ir pareiškėjai iš atsakovės priteistina 321,80 Eur.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš 630 Eur už papildomų paaiškinimų, prašymų teikimą. Bylos duomenys patvirtina, kad advokatas L. J. į bylą pateikė du prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo, prašymą dėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinu ir teismo posėdžio datos, du prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašymą dėl trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos patikslinimo, t. y. iš viso pateikė šešis procesinius dokumentus. Pareiškėjos prašoma priteisti 630 Eur suma neviršija Rekomendacijose priteistino maksimalaus dydžio, todėl priteistina pareiškėjai.
Į bylą pateiktas 2023 m. birželio 15 d. lėšų pervedimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėja D. J. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio.
Pažymėtina, jog klausimą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas), nepriklausomai nuo to, ar toks reikalavimas nurodytas procesiniuose dokumentuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2316-602/2023, 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1912-629/2023). Atsižvelgus į tai, pareiškėjos sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis bylinėjimosi išlaidomis ir priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti 484,00 Eur išlaidų, patirtų apmokant matininkui ir 190 Eur išlaidų, patirtų apmokant antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką bylose, ne kartą yra pažymėjęs, jog išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016).
Iš UAB „Žemės matavimai“ 2023 m. balandžio 3 d. PVM Sąskaitos-faktūros Nr. ZM23 0009 matyti, kad 484,00 Eur suma buvo sumokėta už žemės paviršiaus matavimus tarp žemės sklypų tarp (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaunas. Į bylą pateiktame antstolės 2023 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 176/23/2 nurodyta, kad juo buvo užfiksuoti internetinėje svetainėje maps.lt esantys reljefo matavimo rodikliai ir matininko atliekami vietovės altitudės matavimai. Minėtas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo pateiktas atsakovei su 2023 m. balandžio 18 d. skundu.
Kaip jau minėta, yra priteisiamos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios išlaidos. Teismas paminėtų pareiškėjos išlaidų nelaiko tiesiogiai susijusiomis su teismo procesu. Minėtos išlaidos atsirado dar iki pareiškėjams paduodant skundą teismui, be to teismas šioje byloje nesivadovavo matininko nustatytais duomenimis, užfiksuotais Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nurodyti duomenys jokios įtakos bylos procesinei baigčiai neturi. Todėl šių išlaidų nėra pagrindo priteisti pareiškėjai iš atsakovės.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsižvelgus į bylos sudėtingumą, maksimaliai galimas priteisti sumas, pareiškėjai D. J. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos priteistina 1924,30 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjų D. J., P. J., M. Š. skundą patenkinti.
Panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą Nr. 2D-8484 „Dėl skundo (duomenys neskelbtini) g., Kaunas“ ir įpareigoti Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2023 m. balandžio 5 d. skundą „Dėl savavališkų statybų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Kaune“.
Priteisti pareiškėjai D. J. iš atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 1924,30 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus dvidešimt keturis eurus, 30 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.