- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- II-138-571/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vilma Gadiškienė
- Pareiškėjas
- A. P.
dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotam atstovui M. M.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. P. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. rugsėjo 6 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-4733-2018 panaikinimo ar pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresnioji specialistė R. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2778-2019 paskyrė A. P. administracinę nuobaudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 417 straipsnio 8 dalį dėl to, kad A. P., 2019 m. gegužės 22 d. 11 val. 09 min., adresu Gamyklų g. 5, Marijampolėje, sustojo važiuojamojoje dalyje, o ne jos pakraštyje. A. P. už šio administracinio nusižengimo padarymą, nenustačius atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nutarimu paskirta 11 Eur dydžio bauda (b. l. 8).
Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate 2019 m. rugpjūčio 27 d. gautas A. P. skundas dėl nutarimo skirti jam nuobaudą panaikinimo ir administracinio nusižengimo bylos nutraukimo, skundas persiųstas iš Marijampolės AVPK ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. gautas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmuose.
Šalies argumentai
A. P. skundu prašo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. A. P. skunde nurodo, jog minėtas nutarimas turėtų būti panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta, kadangi jis nubaustas už veiką neturinčią administracinio nusižengimo požymių. Skunde nurodyta, jog atvyko į įvykio vietą gavęs iškvietimą iš UAB „Agro fertis“ vadovo, nes saugomame objekte buvo reikalinga suteikti fizinės apsaugos paslaugą. Pareiškėjas nurodo, kad iš administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų nesuprantama, kodėl policijos pareigūnai padare išvadą, kad jo vairuojamas automobilis sustojo ir stovėjo važiuojamoje jo dalyje, o ne jos pakraštyje. Byloje nėra jokių įvykio schemų ar planų, nėra jokių duomenų, kad policijos pareigūnai įvykio vietoje butų tiksliai fiksavę pareiškėjo vairuoto automobilio stovėjimo vietą kelyje. Be to nėra duomenų, ar tiriant administracinio nusižengimo bylą buvo nustatyta, kur konkrečiai yra važiuojamoji kelio dalis, kaip ji buvo nustatyta, filmuotoje vaizdo medžiagoje pastebima, kad pareigūnas iš savo stovėjimo pozicijos negalėjo tiksliai matyti viso kelio pločio, nesiaiškino kelio ženklinimo, netyrė kelio kadastrinių dokumentų. Be to, filmuotoje vaizdo medžiagoje nėra matyti, kad pareigūnas nustatęs administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), būtų apžiūrėjęs transporto priemones, kurios pareigūno nuomone, buvo važiuojamojoje kelio dalyje. Todėl byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjo vairuotas automobilis stovėjo važiuojamoje dalyje, o ne jos pakraštyje. Tai pat pareiškėjas pažymi, jog policijos pareigūnai neįsigilino į kelią, važiuojamąją dalį apibrėžiančius teisės aktus, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjo vairuotas automobilis stovėjo važiuojamojoje dalyje pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 141 punkto reikalavimus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad iš policijos filmuotos vaizdo medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo automobilio kairėje pusėje buvo automobilių stovėjimo vietos, o dešinėje toliau – kelio važiuojamoji dalis. Pareiškėjas nurodo, jog jo vairuojamas automobilis netrukdė bei niekaip negalėjo trukdyti judėti vienintelėmis kelio tame tarpe ir ruože važiavimo kryptimis – į teritoriją arba šalia jos esančią stovėjimo aikštelę ir iš jų. Tai reiškia, kad pareiškėjo vairuotas automobilis sustojo stovėjimo aikštelėje, tarp automobilių stovėjimo vietų ir kelio važiuojamosios dalies, t. y. važiuojamosios dalis pakraštyje. Pareiškėjas nurodo, jog policijos pareigūnų elgesys įvykio vietoje pavirtina, jog jie patys tuo metu netraktavo, kad pareiškėjas daro administracinį nusižengimą, kadangi nedavė įvykio vietoje esantiems pažeidėjam nurodymo nutraukti daromą pažeidimą.
Teismo posėdžio metu A. P. nurodė, kad skundą palaiko ir prašo teismo jį tenkinti. Taip pat nurodė, jog UAB „Apsaugos komanda“ yra sudarę sutartį su UAB „Arvi fertis“ dėl apsaugos. Pareiškėjas nurodo, jog gavę pranešimą nuvyko į UAB „Arvi fertis“ teritoriją ir pastatė savo apsaugos automobilį aikštelėje prie UAB „G4S Lietuva“ apsaugos automobilių. Kadangi kelias buvo užblokuotas, pareiškėjas negalėjo įvažiuoti į UAB „Arvi fertis“ teritoriją. Pareiškėjas nurodė jog įvykio vietoje buvo be tarnybinės uniformos. Kadangi kelias į UAB „Arvi fertis“ teritoriją buvo užblokuotas, pareiškėjas nuėjo į administracinį pastatą pasiaiškinti situacijos. Pareiškėjas nemano jog pažeidė KET, pasak jo jis vykdė savo tarnybines pareigas.
Atsiliepimas
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyrius atsiliepimu nesutinka su pateiktu skundu, pažymi, kad nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. (b. l. 1).
Teismo posėdžio metu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas M. M. prašė skundą atmesti. Pažymėjo, kad pažeidimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga, jog A. P. sustojo važiuojamojoje kelio dalyje, o ne automobilių stovėjimo aikštelėje. Pasak policijos atstovo pareiškėjas tiesiog atvažiavo ir sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, nors tam nebuvo būtinybės. Atstovas nurodo, jog A. P. atvyko į įvykio vietą ne dėl tarnybinio reikalingumo ir būtinumo, nes šioms pareigoms įvykdyti kartu su pareiškėju atvažiavo apsaugos darbuotojai.
Motyvuojamoji dalis
Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas ).
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga bei išklausius šalių, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.
Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Skundžiamu nutarimu A. P. administracinė nuobauda buvo paskirta už ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. ANK 417 straipsnio 8 dalis numato, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
A. P. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu, kadangi nutarimas priimtas nepagrįstai ir neteisėtai ir jo padarytoje veikoje nėra administracinio nusižengimo požymių.
KET 141 punkte numatyta, kad sustoti ir stovėti transporto priemonėms leidžiama dešinėje kelio pusėje, kuo dešiniau kelkraštyje, o jeigu jo nėra, – važiuojamosios dalies pakraštyje. Transporto priemonės vairuotojas, įvažiuodamas (išvažiuodamas) į (iš) kelkraštį (-io), neturi sukelti pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jeigu važiuojamosios dalies dešinėje yra įrengta dviračių juosta, sustoti ir stovėti leidžiama greta dviračių juostos.
Pagal KET važiuojamoji kelio dalis (toliau – važiuojamoji dalis) – kelio dalis transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje. Transporto priemonių stovėjimo aikštelė (toliau – stovėjimo aikštelė) – teritorija, skirta ar pritaikyta transporto priemonėms stovėti. Kaip matyti iš teismui pateikto vaizdo įrašo, pareiškėjas atvyksta prie teritorijos esančios Gamyklų g. 5, Marijampolėje ir sustoja važiuojamojoje kelio dalyje, kairėje važiuojamosios dalies pusėje, t. y. ne automobilių stovėjimo aikštelėje, kuri buvo šalia, o važiuojamojoje kelio dalyje. Nors pareiškėjas nurodo, jog atvyko į saugomą objektą pagal iškvietimą, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, jog jo vairuojamas automobilis sustoja ne prie įvažiavimo į saugomo objekto teritoriją, o šone nuo vartų, kairėje pusėje, važiuojamojoje kelio dalyje, šalia pažymėtų vietų automobiliams stovėti. Vaizdo įraše matyti, jog šalia yra kita automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje pareiškėjas galėjo pastatyti savo vairuojamą automobilį, ką ir padarė vėliau, jau įspėtas policijos pareigūnų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, nes šalia tos vietos kur jis sustojo, buvo sužymėtos automobiliams stovėti skirtos vietos, kurio buvo užimtos. Pareiškėjo sustojimo vieta, negali būti traktuojama kaip kelio pakraštys, kadangi jo pastatytas automobilis buvo pastatytas užstatant kitus automobilius, kurie buvo pastatyti tam skirtose vietose- automobilių stovėjimo aikštelėje, tokiu būdu užstatė ten stovinčias transporto priemones ir pats pasišalino. Automobilių stovėjimo vietos buvo įrengtos ir sužymėtos kelio pakraštyje. Toks pareiškėjo elgesys pažeidė KET reikalavimus.
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas yra UAB „Apsaugos komanda“ Marijampolė filialo vadovas. Vadovaujantis asmens ir turto apsaugos įstatymo 2 straipsnio 2 punktu apsaugos darbuotojas – asmenį ir turtą saugantis fizinis asmuo, įdarbintas apsaugininko arba apsaugos tarnybos. To paties straipsnio 5 punkte numatyta, kad apsaugos vadovas – fizinis asmuo, atsakingas už apsaugos tarnybos licencijuojamos veiklos sąlygų laikymąsi. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, daryti išvada, jog pats pareiškėjas apsaugos darbuotojo funkcijų nevykdo, todėl teismo nuomone, pareiškėjas sustojo kelio važiuojamojoje dalyje ne dėl savo atliekamų darbo funkcijų (tarnybinių pareigų), kadangi jokių tiesioginių funkcijų saugomame objekte, įvykio vietoje, apsaugos padalinio vadovas (pareiškėjas) negalėjo atlikti. Pareiškėjas aiškino, kad taip sustojo dėl būtino reikalingumo, tai yra pareigų atlikimo. Iš vaizdo įrašo matyti, kad į iškvietimą atvyko du budintys ekipažai , o jo automobilis buvo trečias. Tačiau į iškvietimą atvykę apsaugos darbuotojai visai į objektą nėjo, o sau ramiai vaikštinėjo prie vartų, po važiuojamąją dalį. Iš to sektų, kad būtino reikalingumo, sustoti kelio važiuojamojoje dalyje, o ne automobilių stovėjimo aikštelėje nebuvo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad policijos pareigūnai pažeidimo padarymo metu, pareiškėjo veiksmų nevertino kaip administracinio nusižengimo padarymo, kadangi nesiėmė priemonių nutraukti daromam administraciniam nusižengimui. Pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas įspėjo visus įvykio vietoje buvusius asmenis apie kilsiančią administracinę atsakomybę už stovėjimą kelio važiuojamojoje dalyje. Be to vaizdo įraše matyti, kaip stambesniu planu pavaizduojami automobilių, kurie stovėjo kelio važiuojamojoje dalyje, valstybiniai numeriai. Skundžiamas įvykis buvo 2019 m. gegužės 22 d., administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui surašytas 2019 m. birželio 7 d. ANK 39 straipsnyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Terminas patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn nepraleistas.
Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
Teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 12 straipsnis numato galimybę asmens veiką pripažinti mažai pavojinga ir administracinio nusižengimo teisenos nepradėti dėl ANK 428 straipsnio 6 dalyje numatyto administracinio nusižengimo. Tačiau Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 5-V-1102 patvirtinti Kriterijai, kuriais vadovaujantis administracinis nusižengimas laikomas mažai pavojingu. Pagal juos administracinis nusižengimas laikytinas mažai pavojingu jeigu: kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti (1.1.1 punktas); administraciniu nusižengimu nėra padaryta turtinė žala arba, jei ji padaryta, kaltininkas iš karto po nusižengimo atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą, nėra ANK 36 straipsnyje nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (1.1.3 punktas). Pažymėtina, kad vertinant visą įvykio situaciją, A. P. buvimo įvykio vietoje tikslus, veika akivaizdžiai yra labai mažo pavojingumo, tačiau šiuo atveju apsiriboti žodine pastaba nebuvo pagrindo, kadangi asmuo nepripažino padaręs nusižengimą.
Tikslai kuriuos šiuo konkrečiu atveju siekė įgyvendinti A. P. kaip apsaugą vykdančios bendrovės atstovas, galėjo būti pasiekti ir neatliekant protokole bei nutarime nurodytų veiksmų bei nedarant inkriminuoto nusižengimo, todėl jokių kitų aplinkybių numatytų ANK IV skyriuje, kurios šalintu atsakomybę, nėra.
Įvertinus administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, išklausius pareiškėjo A. P. ir Marijampolės AVPK atstovo M. M. paaiškinimus nustatyta, kad surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. P. veikoje yra visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 8 dalyje, sudėties požymiai, kad A. P. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 141 punkto reikalavimus. Teismas konstatuoja, kad skundžiamu nutarimu A. P. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, todėl skundas netenkinamas ,o eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2778-2019 yra teisėtas ir pagrįstas .
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
A. P. skundą atmesti ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės vyresniosios specialistės R. S. 2019 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 64-ANR_N-2778-2019, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.