Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-12-05 · Civilinė byla Nr. 2S-1968-640/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-05
Bylos Nr.
2S-1968-640/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32456-2013-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Pareiškėjas
UAB DK „PZU Lietuva“
Kreditorius
UAB DK „PZU Lietuva“
Skolininkas
P. T.
Kategorijos
  • 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1968-640/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32456-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 125.11.1.; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą skolininkui P. T. dėl žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

kreditorius UAB DK „PZU Lietuva“ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš skolininko P. T. 559 726,17 Lt žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 2 399 Lt žyminio mokesčio (b.l. 1-2).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-02 nutartimi (b.l. 6-8) atsisakė priimti kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą skolininkui P. T. dėl žalos priteisimo. Nurodė, kad bylų nagrinėjimas supaprastinto proceso tvarka, būtent dėl teismo įsakymo išdavimo, pasižymi tuo, kad jo išdavimo metu nėra numatyta galimybė nustatinėti faktų, kurie turi būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje, šiuo atveju deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo negalima nustatyti supaprastinto proceso tvarka teismui pateikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nes tokiu atveju turi būti teikiamas ieškinys, kuris nagrinėtinas pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Atsižvelgdamas į teismo įsakymo išdavimo specifiką ir į tai, kad teismas, spręsdamas teismo įsakymo priėmimo klausimą, neturi galimybės nustatyti deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo, teismas kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti, kaip aiškiai nepagrįstą (CPK 435 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atskiruoju skundu (b.l. 11-13) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-39609-811/2013 ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad nesuprantama, kodėl, nepaisant kreditoriaus pareiškime aiškiai išdėstytų faktinių aplinkybių bei pacituotos teisės normos, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nagrinėja kreditoriaus teisės atgauti sumokėtos draudimo išmokos dalį iš atsakingo transporto priemonės valdytojo už TPVCAPD įstatymo 12 str. pažeidimą atsiradimo pagrindus, nors kreditorius reiškia reikalavimą ne apdraustos transporto priemonės valdytojui už įstatymo pažeidimą, o TPVCAPD sutarties draudėjui už draudimo sutarties sąlygų nesilaikymą. Taip pat nurodo, kad teismo įsakymo institutas pasižymi ir tuo, kad kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.). Be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Nurodo, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimais supaprastinto proceso tvarka yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant skolą. Tačiau, gavęs teismo įsakymą, skolininkas turi teisę LR CPK nustatyta tvarka pareikšti prieštaravimus ir tokiu būdu gintis nuo kreditoriaus pareikštų reikalavimų priteisti skolą ar ginčyti jos dydį. Taigi, LR CPK leidžia kreditoriui pasirinkti jo pažeistų teisių gynybos būdą. Nurodo, kad kreditoriaus teisė reikalauti draudėjo atlyginti išmokėtos draudimo išmokos dalį kyla iš TPVCAPD sutarties (t.y. jos standartinių sąlygų 38 p.), TPVCAPD įstatymo 22 str. 2 d. ir Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 62.2 punkto, todėl laikytinas atitinkančiu materialines teisės normas. Maža to, tokio pobūdžio reikalavimų pagrįstumą analogiškoje byloje dėl draudiko išmokėtos draudimo išmokos dalies grąžinimo yra patvirtinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2013.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo pagal kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą skolininkui P. T. dėl žalos priteisimo. Teismas atsisakymą priimti pareiškimą argumentavo kreditoriaus prašoma priteisti aiškiai neįrodyta žalos suma, todėl atsisakė priimti pareiškimą kaip aiškiai nepagrįstą.

LR CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. LR CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami LR Civilinio proceso kodekse įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (LR CPK 433 str. 3 d.). Teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (LR CPK 435 str. 3 d.). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (LR CPK 435 str. 2 d.). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra absurdiškas arba materialiosios teisės normos vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad kreditoriaus reikalaujamas priteisti patirtos žalos dydis ar pagrįstumas, sprendžiant klausimą dėl teismo įsakymo priėmimo, negalėjo būti vertinamas. Šis klausimas galėtų būti spendžiamas tik nagrinėjant bylą iš esmės, t.y. skolininkui pareiškus prieštaravimus ir teismui toliau bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka (LR CPK 439 str.). Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą (LR CPK 435 str. 2 d. 4 p.), teismas turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas yra iš esmės neįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą. Kreditorius reikalavimą dėl 559 726,17 Lt žalos priteisimo iš skolininko grindė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS 01 7783018 38 p., todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kreditoriaus pareikštas reikalavimas žalos priteisimo iš skolininko nėra iš esmės neįmanomas. Pažymėtina, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju – supaprastinto proceso tvarka) yra vienas iš teisėtų jo pažeistų teisių gynybos būdų skolininkui laiku negrąžinant piniginių sumų.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimą (LR CPK 435 str.), kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 2 d. nutarti panaikinti ir kreditoriaus UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimo dėl žalos priteisimo iš skolininko P. T. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė