- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-23
- Bylos Nr.
- eI-4197-386/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02766-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras
- Atsakovas
- D. K.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė
2024 m. sausio 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą atsakovei D. K. dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Telšių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašo priteisti iš atsakovės D. K. (toliau – ir atsakovė) 253,50 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 25,06 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas prašymo reikalavimą grindžia tuo, jog atsakovė privalėjo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes rinkliava yra atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, ir ji nesiejama su konkrečios paslaugos suteikimu, o yra privaloma įmoka, reglamentuota viešosios teisės normomis. Pareiškėjas prašyme nurodė, jog prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsakovei paštu siųsti teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Ši byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje yra dėl 253,50 Eur vietinės rinkliavos pareiškėjui priteisimo iš atsakovės už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis).
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Telšių rajono savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. T1-236 patvirtino Telšių rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – Nuostatai), kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. galiojančiais Nuostatais, patvirtintais Telšių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. T1-41, o nuo 2020 m. sausio 1 d. galioja Telšių rajono savivaldybės tarybos 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu Nr. T1-430 patvirtinti Nuostatai. Pagal Nuostatų 4 punktą, pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas. Pagal Nuostatų 2 punktą, vietinė rinkliava nustatoma visiems Telšių rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos Nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pastoviąją Vietinės rinkliavos dalį moka visi Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys, kintamąją rinkliavos dedamąją moka Savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga (Nuostatų 32, 33 punktai).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog atsakovė yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke, todėl pagal Nuostatus ji yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų teikusi dokumentus apie nesinaudojimo nekilnojamuoju daiktu faktą ir būtų pagrindas atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovė tinkamai nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl pareiškėjas įgijo reikalavimo teisę į prievolės įvykdymą (Civilinio kodekso 6.38 straipsnis).
Dėl senaties taikymo
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą vietinę rinkliavą už minėtą turto objektą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra konstatavęs (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalis), kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Šiuo atveju taikytina MAĮ 68 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), kuria įtvirtinta: jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad šiuo atveju MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2023 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2023 m.
Įvertinus aukščiau išdėstytą, akivaizdu, kad yra suėjusi senatis išieškoti vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.; iš pareiškėjo pažymos matyti, jog už šį laikotarpį paskaičiuota vietinė rinkliava 56 Eur. Pareiškėjo prašymas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjui priteistina vietinė rinkliava 197,50 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato teisines paslaugas
Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 23 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už advokato teisines paslaugas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Sprendžiant, ar prašomos atlyginti išlaidos buvo būtinos, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 str. 3 d.). Be to, teismas turi atsižvelgti į tai, kad priteistinoms bylinėjimosi išlaidoms taikomi ir bendrieji teisės principai – jos turi atitikti teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, reikalaujančius, be kita ko, kad asmenys, prašantys jų atlyginimo, elgtųsi apdairiai, rūpestingai (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
Teismas, įvertinęs tai, kad ši byla yra šabloninė ir nesudėtinga (keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, ir prašoma priteisti pinigų suma), prašymo teismui paruošimas gali būti atliekamas pareiškėjo, atsakingo už vietinės rinkliavos administravimą, jėgomis.
Teismas, atsižvelgiant į minėtus kriterijus, konstatuoja, jog pareiškėjo prašymas dėl išlaidų atlyginimo advokato pagalbai apmokėti atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti ir 2,06 Eur išlaidų atlyginimą už nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko bei Gyventojų registrų išrašų suformavimą.
Pagal ABTĮ 39 straipsnio 1 dalį prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, vertėjams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms (1 p.); išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) (2 p.); kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (3 p.).
Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko bei gyventojų registro išrašai yra susiję su pareiškėjo inicijuoto ginčo dalyku bei buvo šios bylos vertinimo objektu, todėl šios išlaidos priteistinos (žr.: 2021 m. lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-908-624/2021).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centrui iš D. K. 197,50 Eur vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektą, adresu (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. ir 2,06 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjo UAB Telšių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atmesti kaip nepagrįstą.