Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. B. (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984-04-25 Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio su pramonės mechaniko specialybe išsimokslinimo, nevedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „Imstata“ pagalbiniu darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. mušdamas sukėlė žmonėms fizinį skausmą, o būtent:

jis, 2012-03-21 apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu: Žemoji g. 33 - 6, Vilniuje, žodinio konflikto metu įžeidinėjo tėvus J. B. ir Z. B. necenzūriniais žodžiais, sudavė tėvui J. B. tris smūgius kumščiu į veidą ir koja spyrė į kūną, tęsdamas savo nusikalstamą veiką motinai Z. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, tuo sukeldamas nukentėjusiesiems J. B. ir Z. B. fizinį skausmą. Šiais veiksmais V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis V. B. teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai bei parodė, jog palaiko savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-21 apie 17.00 val. parėjo į namus, adresu Žemoji g. 33 - 6, Vilniuje. Grįžęs nuėjo į savo kambarį valgyti, bet nerado buteliuko su kečupu, kurį buvo nusipirkęs. Nuėjo į tėvų kambarį ir paklausė, kas paėmė iš jo kambario kečupą. Tėvas Josifas atsakė, jog jis paėmė kečupą. Tuomet jis tėvui papriekaištavo, kodėl jis vaikšto po jo kambarį ir ima kas jam nepriklauso. Dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis supykęs sudavė tėvui Josifui tris kartus kumščiu į galvą, ar spyrė koja nepamena. Tuo metu kambaryje buvo jo motina Zofija ir kaimynė Danutė. Motina įsikišo į jo su tėvu konfliktą, todėl ir jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Prieš kaimynę jokio smurto nenaudojo. Po to išėjo į savo kambarį. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė ir išvežė į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą. Tą vakarą jo tėvai ir kaimynė taip pat buvo apsvaigę nuo alkoholio ir tai dar labiau paaštrino jų konfliktą. Supranta, kad dėl niekų sukėlė namuose konfliktą ir muštynes, kad pasielgė negerai, dėl to nuoširdžiai gailisi (b. l. 19).

Nukentėjusioji Z. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jos sūnus, su kuriuo gyvena kartu. Įvykio dieną sūnus buvo išgėręs, todėl tarp jų kilo konfliktas, kurio metu sūnus sumušė ją ir tėvą. Jai sūnus sudavė vieną kartą kumščiu į dešinės pusės žandikaulį. Su sūnumi susitaikė laisva valia, jam atleido. Į medikus nesikreipė.

Nukentėjusysis J. B. teisiamajame posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jo sūnus. Konfliktas su kaltinamuoju kilo dėl kečupo. Konflikto metu kaltinamasis jam vieną kartą stipriai su kumščiu smogė į nosį, paskui sudavė su delnu du kartus per veidą. Dar sūnus spyrė jam su koja į koją, bet nestipriai, todėl jam neskaudėjo, todėl pretenzijų dėl to neturi. Dėl sumušimo į medikus nesikreipė. Su sūnumi susitaikė, jam atleido. Policiją iškvietė, nes galvojo, kad sūnus dar daugiau jį muš.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis jų neneigia, o pateikto kaltinimo pagrįstumą, be kaltinamojo prisipažinimo bei nukentėjusiųjų Z. B. ir J. B. parodymų, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

- 2012-03-21 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato vyr. patrulio tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad atvykus pagal iškvietimą, buvo nustatyta, jog nukentėjusieji J. B. ir Z. B. patyrė smurtą nuo savo sūnaus V. B. (b. l. 3 - 5);

- liudytojos D. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-03-21 apie pietus atėjo pas kaimynus Zofiją ir J. B., gyvenančius adresu: Žemoji g. 33 - 6, Vilniuje. Su savimi atsinešė pavalgyti maisto produktų: dešros, makaronų, kečupo buteliuką. Apie 17.00 val. namo parėjo kaimynų sūnus V. B., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nuėjo į savo kambarį. Jie kitame kambaryje žiūrėjo televizorių. Tuo metu į tą kambarį atėjo Viktoras ir pradėjo reikšti pretenzijas dėl paimto kečupo buteliuko, įžeidinėti visus necenzūriniais žodžiais. Zofija pradėjo raminti savo sūnų, tačiau jis jos nesiklausė, o tik rėkė, keikėsi. Po to, Viktoras priėjo prie savo tėvo Josifo ir kumščiu tris kartus trenkė jam į veidą. Josifo veide prie nosies buvo prakirsta žaizdelė, pasirodė kraujas, ištino kairė akis. Zofija bandė užstoti savo vyrą, todėl sūnus Viktoras ir jai sudavė vieną kartą kumščiu į veidą. Ji taip pat bandė žodžiu nuraminti Viktorą, kad nesimuštų, bet jis nekreipė į tai dėmesio. Prieš ją V. B. smurto nenaudojo. Sumušęs savo tėvą ir motiną, Viktoras išėjo į savo kambarį. Josifas iškvietė policiją. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, kurie Viktorą sulaikė ir išvežė į Vilniaus miesto 4 policijos komisariatą (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo V. B. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta pačio kaltinamojo prisipažinimu, nukentėjusiųjų bei liudytojos parodymais bei rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo įvykdyta veika kvalifikuota teisingai kaip nusikaltimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose adresu: Žemoji g. 33 - 6, Vilniuje, artimoje aplinkoje, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, sudavė tėvui J. B. tris smūgius kumščiu į veidą ir koja spyrė į koją, o motinai Z. B. sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinės pusės žandikaulį, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiems Z. B. ir J. B. fizinį skausmą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p., b. l. 15 ).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, prisipažįsta kaltu ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiais, kurie jam atleido, dirba (b. l. 27), Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 29) , baustas administracine tvarka (b. l. 26), tačiau neteistas (b. l. 25) ir nebuvo ankščiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Vadovaujantis BK 38 straipsniu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusieji Z. B. ir J. B. pareiškė, kad su kaltinamuoju susitaikė ir šį savo pareiškimą įformino raštu, prašydami patvirtinti jų susitarimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos trys būtinosios V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis V. B. savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, nusikalstamos veikos padarymo metu žala nebuvo padaryta bei civiliniai ieškiniai nepareikšti, susitaikė su nukentėjusiais ir jie jam atleido bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes jis dirba, anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už aukščiau nurodytą nusikalstamą veiką BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą, kaltinamajam ir nukentėjusiems susitaikius, paskiriant kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę - įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str.).

Įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikintina kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 307 str. 1 d. 6 p.; b. l. 21, 22).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 313, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pripažinus V. B. (V. B.) kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiais J. B. ir Z. B..

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 6 MGL (šešių minimalių gyvenimo lygių) dydžio (780 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įmoka sumokant per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti V. B. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą.

1) jam per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jam per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

3) vengimas atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę sudaro baudžiamąjį nusižengimą ir užtraukia BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąją atsakomybę. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str.).