Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-01-29 · Administracinė byla Nr. A-438-1561-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-01-29
Bylos Nr.
A-438-1561-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Birutė Janavičiūtė, Romanas Klišauskas (pran.)
Pareiškėjas
M.J.
Atsakovas
Muitinės kriminalinės tarnybos
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-438-1561/2008Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 16.6
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. sausio 29 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Romano Klišausko (pranešėjas)

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiškėjui M.J.,pareiškėjo atstovui Edmundui Rusinui,atsakovo atstovui Žydrūnui Butkevičiui,

apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M.J. skundą atsakovui Muitinės kriminalinės tarnybai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I

Pareiškėjas M.J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1P-06 „Dėl M.J. atleidimo iš pareigų“ ir paskirti jam švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamas įsakymas buvo priimtas 2006 m. sausio 27 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. 4R-30 pagrindu. Išvadoje buvo nustatyta, kad jis 2005 m. gruodžio 1 d. 20 val. 05 min. ne tarnybos metu, neuniformuotas, būdamas neblaivus (lengvas girtumo laipsnis), vairuodamas Muitinės kriminalinei tarnybai priklausantį automobilį „Ford Focus“, Kudirkos Naumiestyje, Vilkaviškio g. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, padarė eismo įvykį, kurio metu apgadino vairuojamą automobilį bei dar dvi transporto priemones. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo pat tarnybinio tyrimo pradžios jis neginčijo įvykdyto pažeidimo, pripažino kaltę, atlygino padarytą žalą, tačiau ši aplinkybė tarnybinio patikrinimo išvadą surašiusios komisijos nebuvo įvertinta. Teigė, kad Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto (toliau – Statutas) 37 straipsnio 2 dalyje išvardintas atvejų, kai gali būti skiriama nuobauda – atleidimas iš užimamų pareigų, baigtinis sąrašas. Jo padaryti veiksmai Statute nėra numatyti kaip pagrindas taikyti nuobaudą – atleidimą iš pareigų, dėl to griežčiausia nuobauda paskirta neteisėtai. Pareiškėjas nesutiko ir su Muitinės pareigūnų etikos kodekso 34 punkto bei Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto taikymu, nes muitinės pareigūnui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – gali būti skiriama tik Statuto 37 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais. Pareiškėjo nuomone, dėl teisės aktų neteisingo taikymo tarnybinio tyrimo išvados yra nepagrįstos ir neteisėtos. Be to, skiriant nuobaudą buvo nukrypta nuo jos skyrimo principų, nes neatsižvelgta į padaryto pažeidimo sunkumą, kaltės laipsnį, asmenybę (buvo skatintas), neįvertinta, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo. Pareiškėjas teigė, kad būtina vadovautis teisingumo ir teisinės valstybės principais, kad pažeistas proporcingumo principas. Tarnybinio tyrimo išvadose nepagrįstai teigiama, jog padarė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų, nes KET nėra įtvirtintas tokių pažeidimų institutas. Be to, eismo įvykis, kurio metu kitiems asmenims buvo padaryta minimali 250 Lt žala, negalėjo būti vertinamas kaip vienas iš pavojingiausių ir sunkiausių. Pareiškėjas nurodė, kad alkoholio nevartojo, o gėrė vaistus, kurių sudėtyje buvo alkoholio. Informuodamas tarnybos direktorių, jog eismo įvykis buvo „operacijos metu“, nenorėjo nieko suklaidinti, kadangi pati operacija dar nebuvo pasibaigusi. Iš tiesų apie eismo įvykį neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko, tačiau vien toks neinformavimas nėra ir negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti. Apie eismo įvykį nedelsiant informavo Kelių policiją, savo tiesioginį viršininką ir draudimo bendrovę, o kitą dieną ir tarnybos direktorių. Pastebėjo, kad neinformavo Infrastruktūros ir ūkio skyriaus viršininko ir todėl, kad tai padaryti ir spręsti klausimą dėl transporto priemonės remonto žadėjo viršininko pavaduotojas.

II

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino. Teismas panaikino Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1P-06 ir grąžino pareiškėją į Muitinės kriminalinės tarnybos Marijampolės skyriaus Nusikaltimų tyrimo poskyrio vyriausiojo inspektoriaus pareigas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo atleistas iš užimamų pareigų vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, t. y. už tai, jog akivaizdžiai diskreditavo muitinės pareigūno vardą. Kadangi pareiškėjas skundžiamu įsakymu buvo atleistas vadovaujantis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu – kai pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą, teismas padarė išvadą, kad esminis elementas, leidžiantis taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, kuris turi atitikti Statuto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą sąvoką. Statuto 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas – su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Nustačius, kad buvo atitinkami pareigūno veiksmai, jų akivaizdumo kriterijus vertintinas atsižvelgiant į visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių tikimasi iš pareigūnų, požiūriu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A11-129/2004 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 5, psl. 82-87) nurodyta kiekvienoje konkrečioje byloje išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindas, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo. Nurodyta, kad atleidimas už pareigūno vardo pažeminimą (pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, o tai atitinka Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatas) gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą. Todėl teismas padarė išvadą, kad ne visais atvejais, kai buvo nustatytos faktinės aplinkybės, jog pareigūnas neblaivus vairavo transporto priemonę, laikytina, kad pareigūnas akivaizdžiai diskreditavo pareigūno vardą. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš tarnybinio tyrimo medžiagos bei administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pažeidimo padarymo metu tarnybinių pareigų nevykdė, buvo neuniformuotas, netrukdė išaiškinti pažeidimą, atlygino padarytą žalą. Kiti eismo įvykio dalyviai paaiškinimuose bei policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nenurodė, kad pareiškėjas pažeidimo tyrimo metu būtų bandęs išvengti atsakomybės ar kitaip pasielgęs netinkamai, kiti eismo įvykio dalyviai taip pat nenurodė, kad pareiškėjas galėjo būti neblaivus, alkotesteriu įvykio vietoje pareiškėjui buvo nustatytas girtumo laipsnis 0,55 promilės, t. y. artimas normai, todėl jis turėjo teisę siekti, kad neblaivumo laipsnis būtų patikslintas, ir tai nelaikytina atsakomybės vengimu. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš tarnybinio patikrinimo išvados bei skundžiamo įsakymo matyti, jog pats administracinio teisės pažeidimo padarymas, kuris iš tiesų priskiriamas prie pavojingų ir sunkių, pripažintas akivaizdžiu muitinės pareigūno vardo diskreditavimu, už kurį pritaikyta iš esmės pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas. Tačiau nei tarnybinio patikrinimo išvadoje, nei įsakyme neįvertintos minėtos pažeidimo padarymo aplinkybės bei pažeidėjo asmenybė, kuri pagal pareiškėjo pateiktas ir atsakovo neginčytas dokumentų kopijas turėjo būti apibūdinta teigiamai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje neanalizuoti pareiškėjo asmenybę apibūdinantys duomenys, nors Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės (toliau – Taisyklės) įpareigoja ištirti tokius duomenis. Nors pareiškėjas atleistas iš tarnybos savarankišku pagrindu, tačiau ir šiuo atveju taikytinos paminėtos taisyklės, kuriose nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skiriamos laikantis principo, jog būtina atsižvelgti į padaryto tarnybinio nusižengimo sunkumą, jo padarymo aplinkybes, priežastis ir pasekmes, taip pat į nusižengimą padariusio pareigūno kaltę bei asmenybę, kad už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė nuobauda negu už nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (5 p.). Taisyklėse įstaigos vadovui suteikta teisė atsižvelgti į tarnybinio patikrinimo išvadoje bei pareigūno paaiškinime išdėstytas aplinkybes (26 p.). Taigi teismas nusprendė, kad atleidimas, kaip priemonė, taikoma už pareigūno vardo diskreditavimą, negali būti taikomas neįvertinant pareigūno asmenybės, kitų minėtų aplinkybių, t. y. automatiškai, kai pareigūnas patraukiamas administracinėn atsakomybėn už atitinkamą administracinį teisės pažeidimą. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė veiką, kuri vertinama kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Teismas nurodė, kad nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nėra vieno iš paminėto pagrindo esminių kriterijų – akivaizdumo, todėl skundžiamas įsakymas naikintinas. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skundu prašė skirti jam švelnesnę nuobaudą. Tačiau kadangi tarnybinė nuobauda pareiškėjui skundžiamu įsakymu iš viso nebuvo skirta, tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat nėra siūlymo skirti jam tarnybinę nuobaudą (yra tik siūlymas atleisti iš tarnybos savarankišku pagrindu), tarnybinės nuobaudos skyrimas, jos parinkimas yra įstaigos vadovo kompetencija, teismas, neturėdamas konkretaus įstaigos vadovo sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, negali paskirti pareiškėjui tarnybinės nuobaudos.

III

Apeliaciniu skundu atsakovas Muitinės kriminalinė tarnyba prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. sausio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą paliko nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkte, skirtingai nei Statuto 37 straipsnio 2 dalyje, numatančioje atleidimą iš užimamų pareigų kaip griežčiausią tarnybinę nuobaudą, numatytas savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Todėl iš pirmosios instancijos teismo sprendimo šalintini motyvai dėl aplinkybių, kurias atsakovas, vadovaudamasis Taisyklėmis, turėjo įvertinti pareiškėjo atžvilgiu, kaip tai daroma, kai atleidžiama iš užimamų pareigų skiriant griežčiausią tarnybinę nuobaudą. Teismas, vadovaudamasis Statuto 55 straipsnio 1 dalies 19 punktu, 2 straipsnio 4 dalimi, padarė išvadą, kad tam, jog būtų pagrindas atleisti muitinės pareigūną iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, turi būti nustatyta, kad tas pareigūnas savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu, su tarnybinių pareigų atlikimu susijusiais ar nesusijusiais veiksmais arba neveikimu akivaizdžiai menkino muitinės autoritetą ir griovė pasitikėjimą ja. Esminiai elementai, leidžiantys taikyti šį savarankišką atleidimo pagrindą, yra pareigūno veikimas ar neveikimas ir kaip pasekmė atsiradusio muitinės autoriteto menkinimo bei pasitikėjimo ja griovimo akivaizdumas, t. y. būtina, kad visuomenė, atsižvelgiant į padidintus moralės normų laikymosi reikalavimus ir teisėtus lūkesčius, kurių tikimasi iš statutinių pareigūnų tiek jų tarnybos, tiek ir ne tarnybos metu, vienareikšmiškai neigiamai vertintų ir smerktų tokius muitinės pareigūno veiksmus ar neveikimą. Todėl sprendžiant dėl statutinio muitinės pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo būtina įvertinti visas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes (įvertinant paties pareigūno galėjimą ir privalėjimą suvokti neigiamų pasekmių tikimybę), priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus (neveikimą), jo elgesį po to, o taip pat atsiradusias neigiamas pasekmes. Teismas, įvertinęs visas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo padarytu eismo įvykiu (pareiškėjas eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu naudojosi tiesioginiam viršininkui leidus vykdamas pasiimti tarnybos metu paliktų asmeninių daiktų ir raktų nuo buto; apie eismo įvykį pareiškėjas nedelsdamas informavo kelių policiją, savo tiesioginį viršininką ir draudimo bendrovę, o kitą dieną – ir tarnybos direktorių; pareiškėjas atlygino eismo įvykiu padarytą žalą; pareiškėjui nustatytas tik lengvas girtumo laipsnis, o alkoholį, kaip jis nurodė, naudojo pas tėvus kaip naminių vaistų nuo sušalimo sudėtinę dalį, o ne kaip alkoholinį gėrimą, o tai tikėtina įvertinus, jog pareiškėjas visą dieną tarnybines pareigas buvo vykdęs dirbdamas fermoje šaltu metų sezonu; pareiškėjas nebandė, pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ar kitokiais būdais, išvengti atsakomybės už eismo įvykį), konstatavo, kad pareiškėjo veiksmais nebuvo akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas padarė veiką, kuri vertinama kaip pareigūno vardo diskreditavimas. Teismas pažymėjo, jog atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė asmenų lygybės principą, kadangi kitose bylose teismai konstatavo, kad vairuojant automobilį neblaiviam diskredituojamas pareigūno vardas, o šiuo atveju konstatavo, kad jis nediskredituojamas. Teismas pabrėžė, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertintos visos aplinkybės (girtumo laipsnis, priežastys, dėl kurių automobilį vairavo neblaivus, apsvaigimo alkoholiu aplinkybės ir pan.), susijusios su automobilio vairavimu esant neblaiviam, o šioje byloje, kaip jau buvo minėta, nustatytos pareiškėjui gana palankios aplinkybės, skirtingai nei daugelyje tokio pobūdžio administracinių bylų.

IV

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas 2007 m. lapkričio 16 d. padavė teikimą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A6-114/2007 vadovaujantis ABTĮ 153 str. 2 d. 12 p. (procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą).

Teikimas buvo grindžiamas tuo, kad šioje byloje teismas konstatavo, jog sprendžiant muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, pasireiškusio tuo, kad pareigūnas neblaivus sukėlė eismo įvykį, teisėtumo klausimą, būtina įvertinti daugiau papildomų aplinkybių: pareigūno elgesį po eismo įvykio, girtumo laipsnį (lengvas ar sunkus), kokiu tikslu vartojo alkoholį, taip pat kitas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes, priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus, atsiradusias neigiamas pasekmes. Kitaip tariant, sprendžiant ginčą dėl statutinio muitinės pareigūno atleidimo iš užimamų pareigų dėl pareigūno vardo diskreditavimo, teismo manymu, būtina įvertinti visas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes (įvertinant paties pareigūno galėjimą ir privalėjimą suvokti neigiamų pasekmių tikimybę), priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus (neveikimą), jo elgesį po to, o taip pat atsiradusias neigiamas pasekmes. Tačiau tokia teismo išvada neatitinka ankstesnės Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos panašiuose ginčuose. Pavyzdžiui, Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-803/2005 konstatuota, kad faktas, jog statutinis pareigūnas vairavo automobilį būdamas neblaivus, nors tai įvyko ne pareiškėjui atliekant tarnybines pareigas, „Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties autoįvykio aplinkybių bei jo pasekmių“. Administracinėje byloje Nr. A-7-247/2004 priimtoje Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 24 d. nutartyje, sprendžiant ginčą dėl ne tarnybos metu automobilį vairavusio neblaivaus policijos pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo pažeminimo, be kita ko, konstatuota, kad „pareiškėjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietojo sąmoningai elgėsi priešingai teisei, o tai yra policijos pareigūno vardą žeminanti veika, už kurią Statute numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas (Statuto 53 str. l d. 7 p.)“. Teikime nurodoma, kad kyla abejonių dėl šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų atitikties administracinių teismų praktikai analogiškuose ginčuose.

V

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko teikimą tenkino ir procesą byloje atnaujino bei perdavė bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teismas konstatavo, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu procesas gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 13 str. 1 d. numatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dėl to teisėjų kolegija vertins įstatymo taikymo šioje byloje ir teikime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose atitikimą vienodos teismų praktikos aspektu. Šioje byloje pareiškėjas yra statutinis muitinės pareigūnas. Muitinės kriminalinės tarnybos direktoriaus 2006 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1P-06 „Dėl M.J. atleidimo iš pareigų“ pareiškėjas buvo atleistas iš pareigų, remiantis Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkto pagrindu. Minėto Statuto 55 straipsnio l dalies 19 punkte nurodyta, kad muitinės pareigūnas iš pareigų atleidžiamas, kai jis savo poelgiu tarnybos metu arba ne tarnybos metu diskredituoja muitinės pareigūno vardą. Teikime nurodytose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-11-803/2005 ir Nr. A-7-247/2004 („Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, P. 407-409) buvo sprendžiama dėl policijos pareigūno atleidimo iš tarnybos ir buvo aiškinamas ir taikomas kitas įstatymas - Vidaus tarnybos statutas ir šio statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktas. Šio Statuto 53 straipsnio l dalies 7 punkte nurodyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. nustatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 str. 4 d. nustatyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas - su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja. Taigi šiuose įstatymuose sąvokos „pažeminimas“ ir „diskreditavimas“ įstatymo leidėjo suprantamas iš esmės taip pat. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėtuose Statutuose yra numatytas statutinių valstybės pareigūnų atleidimas iš tarnybos iš esmės analogišku pagrindu. Teismo nuomone tarnyba valstybei statutiniais pagrindais turėtų būti grindžiama iš esmės tais pačiais principais, nepaisant to kokiame konkrečiame padalinyje tarnauja pareigūnas. Todėl pareigūnų teisinis statusas jų atsakomybė turėtų būti grindžiama irgi tais pačiais principais, kadangi byloje yra požymių, kad teisinis statusas tarp muitinės ir policijos pareigūnų nėra toks didelis, kad vieniems jų būtų suteikiamos išskirtinės privilegijos (ši aplinkybė teismo nebuvo tiriama šioje byloje).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje pabrėžė, kad šioje byloje teismas konstatavo, jog sprendžiant dėl muitinės pareigūno atleidimo iš tarnybos dėl pareigūno vardo diskreditavimo, pasireiškusio tuo, kad pareigūnas neblaivus sukėlė eismo įvykį, būtina įvertinti daugiau papildomų aplinkybių: pareigūno elgesį po eismo įvykio, girtumo laipsnį (lengvas ar sunkus), kokiu tikslu jis vartojo alkoholį, taip pat kitas pareigūno veikimą ar neveikimą sąlygojusias aplinkybes, priežastis, konkrečius netinkamus pareigūno veiksmus, atsiradusias neigiamas pasekmes. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. vasario 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-7-247/2004 analogišką aplinkybę - neblaivaus pareigūno sukeltą eismo įvykį - vertino kaip vienintelį ir pakankamą pagrindą konstatuoti, jog yra diskredituotas pareigūno vardas (Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. liepos 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-11-803/2005 nurodė, kad vien tas faktas, jog pareigūnas vairavo automobilį neblaivus yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų to paties įvykio aplinkybių (Vidaus tarnybos statuto 53 str. l d. 7 p.). Pažymėtina, kad teismo išvados pastarojoje byloje buvo paskelbtos Administracinių teismų praktikos 9 numeryje (psl. 408) ir sutinkamai su Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. tai yra teismo praktika, į kurią būtina atsižvelgti nagrinėjant panašias bylas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, teisėkūros procese nustatydamas konkrečią elgesio taisyklę, formuluodamas jos žodinę išraišką, sprendžia kokie yra teisiškai reikšmingi faktai, kad ta elgesio taisyklė būtų taikoma. Teisės normoje yra išreiškiama įstatymų leidėjo valia ir teisės norma atlieka tam tikro draudžiamo, privalomo ar galimo elgesio ribas, etalonus. Paminėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose buvo vertinama ta pati aplinkybė – šiurkštus administracinės teisės pažeidimas, t.y. pareigūno vairavimas esant neblaiviam. Tačiau vienu atveju buvo konstatuojama, kad šis teisinis faktas jau pakankamas pagrindas konstatuoti, kad įstaigos autoritetas pažemintas ir pasitikėjimas įstaiga sugriautas ir jokių kitų aplinkybių nustatyti nereikia, kitu atveju teismas konstatavo, kad būtina nustatyti dar ir kitokius teisinius faktus taikant teisės normą. Todėl teismai skirtingai vertino dėl iš esmės tokios pat teisės normos leistino elgesio ribų, o tuo pačiu ir dėl teisės normos turinio. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2007 m. gruodžio 13 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika yra skirtinga taikant teisės normas, nustatant pareigūnams skirtingus elgesio standartus ir siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, tikslinga atnaujinti šios administracinės bylos procesą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI.

Byloje procesas atnaujintas, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, kuris numato proceso atnaujinimo pagrindą- kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria ir atnaujintas procesas nurodyta, kad šioje byloje priimta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis, kuria apeliacine tvarka buvo iš esmės išnagrinėtas atsakovo apeliacinis skundas, prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose Nr. A-11-803/2005 ir Nr. A-7-247/2004 priimtoms nutartims („Administracinių teismų praktika“ Nr. 9, P. 407-409).

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-803/2005 matyti, kad pilietis S. P. buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) už tai, jog 2004 m. gegužės 19 d., ne tarnybos metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį bei įvykdė autoavariją, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 61.3, 68, 172 punktų reikalavimus.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje nurodė, jog Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, jei savo poelgiu pažemino pareigūno vardą. Šis atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindas nurodytas tarp kitų atleidimo iš tarnybos pagrindų (tarp jų, ir kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos) kaip savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimo pagrindas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto turinį atskleidžia Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis, kurioje yra pateiktas sąvokos „Pareigūno vardo pažeminimas” išaiškinimas. Pagal šią materialinės teisės normą, pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Pagal bylos duomenis, pareiškėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus. Todėl šis faktas, nors tai įvyko kai pareiškėjas neatliko tarnybinių pareigų, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme yra pakankamas pagrindas pripažinti pareiškėjo veiksmus kaip pareigūno vardą pažeminančius, nepriklausomai nuo kitų paties eismo įvykio aplinkybių bei jo pasekmių, tarp jų ir pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-247/2004 matyti, kad pilietis A. L. buvo atleistas iš pareigų už pareigūno vardo pažeminimą (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas) už tai, jog A. L. 2003 m. rugpjūčio 3 d. apie 21 val. 35 min. Kaišiadorių rajone, Žaslių miestelyje, Kaišiadorių gatvėje ne tarnybos metu, neuniformuotas, vairavo automobilį būdamas neblaivus, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusią bei stabdžiusią transporto priemonę. Dėl to buvo apgadintos abi transporto priemonės. Po autoįvykio alkotesteriu pareiškėjui nustatytas 2,16 promilių girtumas.

Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, atmesdama pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikdama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nutartyje nurodė, kad faktai liudija, jog policijos pareigūnas, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnis, 18 straipsnis), vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai darė vieną iš pavojingiausių ir sunkiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Teisėjų kolegija padarė išvadą, jog tokie priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemina pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalis), todėl pareiškėjas teisėtai atleistas iš tarnybos vidaus reikalų sistemoje pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio l dalies 7 punktą. Nutartyje pažymėta, kad Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Konstatuota, jog pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, kad jį atleidžiant be pagrindo taikytas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas, o ne 14 punktas. Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktas taikomas tais atvejais, kai paskiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos (Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Šiuo atveju pareiškėjas savo veiksmais ne darbo metu ir ne darbo vietoje sąmoningai elgėsi priešingai teisei, žemindamas pareigūno vardą, o taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba. Už tokias veikas Vidaus tarnybos statute numatytas specialusis atleidimo iš tarnybos pagrindas (Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

Kolegijos nuomone, šiose bylose ir nagrinėjamoje byloje, teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra visiškai identiškos.

Iš paminėtų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylų Nr. A-11-803/2005 ir Nr. A-7-247/2004 matyti, kad jose buvo konstatuota, jog asmenys, būdami neblaivūs ir vairavę automobilius, tai darė sąmoningai, suvokdami savo veiksmų priešingumo teisei esmę.

Nagrinėjamoje byloje, pareiškėjas iš esmės teigia nežinojęs bei nesupratęs, kad vartojo alkoholinius gėrimus ir nesuvokė, jog automobilį vairuoja tokios būsenos, t. y. kad sąmoningai atlieka priešingus teisei veiksmus.

Byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams reikšmingas yra Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalyje pateiktos sąvokos - muitinės pareigūno vardo diskreditavimas, išaiškinimas. Šioje teisės normoje nurodyta, kad muitinės pareigūno vardo diskreditavimas - su tarnybinių pareigų atlikimu susijusi ar nesusijusi muitinės pareigūno veika, kuria akivaizdžiai menkinamas muitinės autoritetas ir griaunamas pasitikėjimas ja.

Kaip kad ir nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje, kuria ir atnaujintas procesas byloje, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 2 straipsnio 4 dalyje pateikta sąvoka - muitinės pareigūno vardo diskreditavimas ir Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. pateikta sąvoka - pareigūno vardo pažeminimas ( kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis ), savo turiniu iš esmės yra analogiškos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p. yra nurodęs, kad „pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos ( veikimo ar neveikimo ), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu, nekiekvienas kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti, akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą, yra vertinamojo pobūdžio bei sietinos su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A-11-129/2004 ir Nr. A-8-489/2007 ).

Pažymėtina, kad minėti nusižengimai, paprastai yra padaromi esant kaltės formai – tyčiai, nes asmuo darydamas šį nusižengimą supranta, jog transporto priemonę vairuoja neblaivus bei kad tuo pačiu diskredituoja valstybės pareigūno vardą ir šių pasekmių nori arba sąmoningai leidžia joms kilti.

Kaip minėta, pareiškėjas teigia nesupratęs, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. nesupratęs savo veikos priešingumo teisei. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės tinkamas nustatymas yra reikšmingas bylos teisingam išsprendimui.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalį įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas savo teiginiams dėl nesuvokimo, jog vartoja produktus, kurių sudėtyje yra alkoholis, pagrįsti, teismui nepateikė jokių įrodymų. Tokiu būdu tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdami šią aplinkybę, rėmėsi tik pareiškėjo teiginiais, kurie yra nepatvirtinami jokiais kitais įrodymais. Įrodymų pakankamumo prasme, šie pareiškėjo paaiškinimai yra nepakankami konstatuoti minėtai teisiškai reikšmingai aplinkybei, šiuos pareiškėjo paaiškinimus vertinant visumoje su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis – kad jis vairavo automobilį jo kraujyje esant 0,72 promilės etilo alkoholio ( b. l. 18; 16 ).

Tinkamas teisiškai reikšmingų aplinkybių byloje nustatymas yra teismo prerogatyva (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 6 dalis; 81 straipsnis; 86 straipsnio 2 dalis ), todėl teismui to nepadarius, jo priimti sprendimai negali būti pripažinti pagrįstais.

Ši aplinkybė sudaro vadą panaikinti šioje byloje priimtus teismo sprendimus, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo141 straipsnio 1 dalies 2 punktas ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartį ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 31 d. sprendimą, o bylą perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėBirutė JanavičiūtėRomanas Klišauskas