- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-27
- Bylos Nr.
- A15.-127-971/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Kristina Sušinskaitė
- Pažeidėjas
- M. R.
- Kategorijos
- 16.9.1Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas (ANK 415 str.)
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
- 16.9.11Pakartotinis transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 427 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, administracine tvarka baustas, teistas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 4 dalį, 426 straipsnio 5 dalį, 427 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. R. 2019 m. sausio 30 d. 15 val. 2 min., rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), 0,5 km vairavo keturratį motociklą „Yamaha Grizzly YFM 700“ būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,83 promilių girtumas, tai darydamas pakartotinai, t. y. turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus (2018 m. liepos 10 d. Telšių apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 281 straipsnio 7 dalį), neturėdamas šios teisės, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo, išreikšto įjungiant tarnybinio policijos automobilio, nudažyto spec. spalvomis ir pažymėto spec. simboliais bei užrašais „POLICIJA“, specialiuosius šviesos ir garso signalus, sustabdyti transporto priemonę bei padidinęs greitį bandė pasišalinti, kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Vairuotas keturratis motociklas neįregistruotas įstatymo nustatyta tvarka, neapdraustas transporto priemonių savininkų ir valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16, 226 punktus, 3 priedo I skyriaus 1.1 papunktį.
M. R. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini). Nusprendė grįžti namo į (duomenys neskelbtini), todėl nuėjo į tėvų namus ir iš garažo pasiėmė keturratį. Tėvų namuose nebuvo, todėl apie tai, kad jis pasiėmė keturratį tėvas nežinojo. Planavo važiuoti bekele, mišku. Iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, bet jautėsi blaivus, galintis vairuoti. Važiavo su šalmu, buvo diena, todėl negirdėjo ir nematė pareigūnų įjungtų garso ir šviesos signalų. Ketino kirsti pagrindinį kelią, tada pamatė policijos pareigūnus. Išsigando, padidino greitį, sukosi ir įvažiavo į sniego pusnį. Mano, kad tokio tipo transporto priemonei registracija bei privalomasis civilinės atsakomybės draudimas nereikalingas, taip pat nereikia ir specialios teisės vairuoti keturratį. Dėl savo poelgio gailisi. Nurodė, kad turi du vaikus, niekur nedirba, todėl prašė skirti viešuosius darbus.
Į posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas, apie posėdį pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta institucijos atstovui nedalyvaujant.
Turto, kuris gali būti konfiskuojamas, savininkas Š. R., apklaustas kaip liudytojas, parodė, kad apie įvykį nieko nežinojo, buvo išvykęs ir kitą dieną jam apie tai pranešė žmona. Po įvykio tris dienas su sūnumi negalėjo telefonu susisiekti. Keturratis buvo jo namuose, garaže. Teritoriją saugo šuo, todėl garažas neužrakintas. Minėta transporto priemonė skirta pramogai, važiuoti bekele. Ji tarsi mažas traktoriukas, žoliapjovė, nepritaikyta dalyvauti eisme, neturi posūkio signalų. Nusipirko keturratį su defektais turėdamas tikslą jį perparduoti. Jau yra sudaręs pirkimo – pardavimo sutartį, bet transporto priemonės neperdavė, nes turėjo sutaisyti defektus.
Liudytojas E. S., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis, parodė, kad tikslios datos neatsimena, su kolega A. G. patruliavo (duomenys neskelbtini). Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) likus maždaug 1-1,5 km pastebėjo ta pačia kryptimi važiuojantį keturratį be valstybinių numerių ženklo, todėl nusprendė jį patikrinti. Rajoniniu keliu keturratis važiavo maždaug 300-400 m. Įjungė specialiuosius šviesos ir garso signalus, tačiau keturračio vairuotojas nemažino greičio ir važiavo toliau. Vairuotojas du ar tris kartus atsisuko, bet važiavo toliau po truputį lėtindamas greitį. Pamanė, kad vairuotojas ketina sustoti, tačiau jis staiga apsisuko, pakeitė važiavimo kryptį. Tada jis tarnybiniu automobiliu užtvėrė jam kelią, kad nepravažiuotų. Keturračio vairuotojas vengdamas sustabdymo nuvažiavo nuo kelio į sankasą ir užklimpo sniege. Bandė išvažiuoti, bet nesėkmingai. Su kolega pribėgo prie asmens ir jį nulaipino nuo transporto priemonės. Patikrinus M. R. blaivumą, nustatyta, kad jis neblaivus. Keturratis buvo nuvežtas į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę.
Liudytojas A. G., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad patruliavo su kolega E. S., tikslios datos ir laiko nurodyti negali. Važiuojant keliu (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) likus maždaug 1 km pastebėjo keturratį be valstybinių numerių ženklo. Tarnybinį automobilį vairavęs kolega įjungė garso ir šviesos signalus, tačiau vairuotojas nesustojo, bet po truputį lėtėjo. Vairuotojas keletą kartų buvo atsisukęs, matė, kad yra stabdomas policijos pareigūnų. Jiems privažiavus prie keturračio, vairuotojas bandė apsisukti, todėl kolega užtvėrė kelią ir transporto priemonė nuvažiavo į kelio sankasą. Vairuotojas vis bandė išvažiuoti, kol jis su kolega pribėgo prie jo ir nulaipino nuo keturračio. Buvo nustatytas girtumas. Keturratis priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę. Keturratis dalyvavo viešame eisme, todėl turėjo būti registruotas įstatymų nustatyta tvarka bei apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nors M. R. savo kaltę pripažino tik iš dalies, sutiko, kad vairavo transporto priemonę neblaivus bei nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo sustoti, tačiau teigė, kad tokio tipo transporto priemonei speciali teisė vairuoti nereikalinga, taip pat nereikalinga transporto priemonės registracija, techninė apžiūra bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas, visgi šiuos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginius teismas vertina kritiškai. Byloje nėra ginčo, kad keturratis motociklas „Yamaha Grizzly YFM 700“ nėra įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka bei apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, jam neatlikta valstybinė techninė apžiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 19 punkte nurodyta, kad galingasis keturratis yra keturratė motorinė transporto priemonė, kuri negali būti klasifikuojama kaip lengvasis keturratis ar keturratis ir kurios didžiausioji naudingoji galia didesnė kaip 15 kW, bet ne didesnė kaip 100 kW, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 1 000 cm³. Prie galingųjų keturračių taip pat priskiriamos daugiau kaip 4 ratus turinčios motorinės transporto priemonės, atitinkančios galingiesiems keturračiams taikomus techninius reikalavimus. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad keturračio motociklo „Yamaha Grizzly YFM 700“ variklio galia – 39 kW, variklio darbinis tūris – 686 cm³, maksimalus greitis – iki 95 km/h. Pagal šiuos techninius parametrus transporto priemonė yra priskirtina prie galingųjų keturračių motociklų (b. l. 16, 44). Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 4 dalies 8 punktą galinguosius keturračius turi teisę vairuoti A ir B kategorijas turintys asmenys. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo norėdamas vairuoti keturratį motociklą „Yamaha Grizzly YFM 700“ turėjo būti įgijęs teisę vairuoti. M. R. teisės vairuoti nėra įgijęs, be to, iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. liepos 10 d. nuosprendžiu M. R. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam paskirta bauda bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 m. (b. l. 28-29). Taigi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti bei nepasibaigus baudžiamojo poveikio priemonės galiojimui, turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė neblaivus.
Pagal Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) XXX skyriaus „Transporto priemonių reikalavimai“ 226 punktą, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalį dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiūra atlikta ir galioja ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Iš liudytojų A. S. ir A. G., paties M. R. parodymų nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo keturratį motociklą „Yamaha Grizzly YFM 700“. Nors M. R. neigė dalyvavęs viešame eisme, teigė tik norėjęs kirsti kelią, tačiau iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b. l. 6-9), jų parodymų teisme nustatyta, kad M. R. važiavo rajoniniu keliu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kryptimi apie 300-400 m., taigi dalyvavo viešajame eisme. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad policijos pareigūnai administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto nusižengimo padarymu, todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymais ir manyti, jog jie elgėsi tendencingai ar siekė pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nustačius, kad M. R. vairavo transporto priemonę rajoniniame kelyje (duomenys neskelbtini), viešajame eisme, darytina išvada, kad keturratis motociklas turėjo būti įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, atlikta jo privalomoji techninė apžiūra bei apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teismas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. teiginius, kad tokio tipo keturračiam motociklui nereikalinga registracija, techninė apžiūra bei transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas ištirtų įrodymų visumos kontekste vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
M. R. kaltė padarius jam inkriminuotus nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais: administracinio nusižengimo protokolu (b. l. 2-3), alkotesterio parodymais (b. l. 10), nuotraukomis (b. l. 17-21), priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu (b. l. 11) bei kita bylos medžiaga.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes ir aptartus įrodymus, darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. R. veiksmai visiškai atitinka ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtį, kadangi jis vairavo transporto priemonę neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisės vairuoti nėra įgijęs, taip pat turėdamas neišnykusį teistumą už nusikalstamą veiką, kurią padarė būdamas neblaivus vairuodamas transporto priemonę. Be to, vairavo transporto priemonę, neapdraustą transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, be valstybinės techninės apžiūros ir neįregistruotą, nepakluso policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę bei bandė pasišalinti kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pažymėtina, kad ANK 415 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį sudaro alternatyvūs veiksmai – nustatyta tvarka neįregistruotų arba be privalomosios techninės apžiūros transporto priemonių vairavimas. Nagrinėjamu atveju M. R. vairavo keturratį motociklą, kuris buvo ir neįregistruotas, ir be techninės apžiūros, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai kvalifikuotini kaip vienas administracinis nusižengimas pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį.
Susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje M. R. prisipažino padaręs administracinius nusižengimus iš dalies, teismo vertinimu, jis savo elgesio pakankami kritiškai nevertina ir atitinkamų išvadų nepadarė, todėl, nesant nuoširdaus apgailestavimo dėl savo priešingo teisei elgesio, nėra pagrindo jo dalinį prisipažinimą vertinti kaip ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Dėl aptartų priežasčių darytina išvada, kad nagrinėjamoje byloje nėra M. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – ne kartą baustas administracine tvarka už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nors ir nurodė, kad gailisi, visgi, teismo vertinimu, savo elgesio pakankamai kritiškai nevertina, taip pat į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, M. R. už padarytus nusižengimus skirtinos artimos vidurkiui baudos, numatytos ANK 415 straipsnio 1, 2 dalių, 417 straipsnio 1 dalies, 424 straipsnio 4 dalies, 426 straipsnio 5 dalies ir 427 straipsnio 1 dalies sankcijose.
M. R. vienu metu padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl galutinė nuobauda jam skirtina pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).
ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o ANK 427 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki ketverių metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Sistemiškai aiškinant ANK ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-719/2018). Atsižvelgiant į išdėstytą, į M. R. charakterizuojančią medžiagą, vadovaujantis ANK 28 straipsniu, 426 straipsnio 7 dalimi, 427 straipsnio 2 dalimi, jam skirtina administracinio poveikio priemonė už ANK 426 straipsnio 5 dalyje ir 427 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, ANK 427 straipsnio 3 dalis numato, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. ANK 29 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vairuotas keturratis motociklas buvo administracinių nusižengimų padarymo įrankis, todėl jis galėtų būti konfiskuotinas. Tačiau ANK 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Bylos duomenimis nustatyta, kad keturratį motociklą „Yamaha Grizzly YFM 700“ įsigijo Š. R. (b. l. 22-23). Atsižvelgiant į tai, kad Š. R. nežinojo, kad sūnus M. R. paėmė ir vairavo keturratį motociklą neblaivus, be to, Š. R. sudaręs šios transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, nenustačius ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatytų atvejų, transporto priemonė „Yamaha Grizzly YFM 700“, nekonfiskuotina.
Teismo posėdžio metu M. R. prašė jam skirti viešuosius darbus. ANK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad visa asmeniui paskirta bauda ar jos dalis šio kodekso 675 ir 676 straipsniuose nustatyta tvarka gali būti keičiama viešaisiais darbais atsižvelgiant į asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į tai, ar bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis. Visgi pažymėtina, kad baudos keitimas viešaisiais darbais ANK 675 straipsnio 4 dalyje numatytas kaip alternatyvi sankcija, dėl kurios skyrimo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas aplinkybes, sprendžia administracinę nuobaudą skirianti institucija. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. R. yra bedarbis, anksčiau paskirtų baudų nesumokėjęs, turi du nepilnamečius vaikus (kitų duomenų apie savo turtinę padėtį nepateikė), tačiau, kaip minėta, ANK 37 straipsnyje yra numatyta išimtis, kuri nėra taikoma visais atvejais, kai nustatoma, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinė padėtis yra sunki. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, tai, kad jis ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistas už nusikalstamą veiką, kurią padarė neblaivus vairuodamas transporto priemonę, tačiau savo elgesio kritiškai nevertina, toliau daro nusižengimus, be to, yra jaunas ir darbingas, darytina išvada, kad baudos pakeitimas viešaisiais darbais prieštarautų teisingumo ir protingumo principams bei nuobaudos tikslai nebūtų pasiekti. Atsižvelgiant į išdėstytą, M. R. prašymas dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2, 4 dalimis, 636, 637, 646 straipsniais, teismas
nutaria:
M. R. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 4 dalyje, 426 straipsnio 5 dalyje, 427 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:
pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį – 70 Eur baudą;
pagal ANK 415 straipsnio 2 dalį – 32 Eur baudą;
pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį – 55 Eur baudą;
pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį –1200 Eur baudą;
pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį –1250 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį –1500 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir M. R. skirti galutinę nuobaudą – 1500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) dydžio baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
M. R. prašymo dėl baudos pakeitimo viešaisiais darbais netenkinti.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo asmeniui dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, pvz., Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtinai nurodant ROIK numerį 19096992094. Taip pat išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Transporto priemonę – keturratį motociklą „Yamaha Grizzly YFM 700“ grąžinti Š. R..
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.