- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-14
- Bylos Nr.
- T-XX-36-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-30-2012-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Česlovas Jokūbauskas, Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- O.B. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 94.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Anatolijaus Baranovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo Česlovo Jokūbausko ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,
išnagrinėjusi Kauno apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos O.B. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus rūšinio teismingumo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimą, išreikštą 2011 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 53-5-3013; 2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją 2011 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu patikslinti 2004 m. lapkričio 16 d. valstybės garantiją Nr. 1073, išduodant valstybės garantiją pareiškėjai į 77 512,5 Lt sumą.
Pareiškėja nurodė, kad jos sesuo R. V. gyveno nuomotame bute Kauno mieste, kuris atkuriant nuosavybės teises natūra grąžintas iki nacionalizacijos buvusio savininko įpėdiniams. R. V. 2004 m. lapkričio 16 d. buvo išduota valstybės garantija Nr. 1073, pagal kurią jai išnuomotas kitas savivaldybės butas, į nuompinigius įskaičiuojant prieš tai nuomotų patalpų vertę, t. y. 80 000 Lt. R. V. 2011 metais mirė, o iki jos mirties į nuompinigius buvo įskaityta 2 487,5 Lt iš minėtos valstybės garantijoje nurodytos sumos. Pareiškėja nurodė, kad paveldėjo savo sesers R. V. turtą, kurio dalis yra reikalavimo teisė į minėtą valstybės garantiją. Pareiškėja nepageidavo toliau nuomoti sesers nuomotą butą, todėl kreipėsi į atsakovą, prašydama patikslinti valstybės garantiją, likusią sesers nepanaudotą 77 512,5 Lt sumą išmokant pareiškėjai, tačiau atsakovas ginčijamu raštu nepagrįstai atsisakė tenkinti šį prašymą. Vadovaujantis Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, kol garantija neįvykdyta, reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, yra paveldima, todėl atsakovas, remdamasis pareiškėjos pateiktu 2011 m. lapkričio 10 d. paveldėjimo teisės liudijimu, privalo patikslinti jos seseriai išduotą valstybės garantiją.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos skundžiamame rašte yra tik pateikiama informacija dėl atsisakymo atlikti veiksmus. Šiuo raštu pareiškėjai teisės ar pareigos nenustatomos, todėl reikalavimas dėl rašto panaikinimo atmestinas. Atsakovas nurodė, kad taip pat atmestinas skundo reikalavimas dėl įpareigojimo, nes pareiškėja reikalauja daugiau teisių nei paveldėjo iš mirusios sesers. Pareiškėjos seseriai buvo suteikta Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punkte, o ne šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta valstybės garantija, t. y. R. V. buvo ne kompensuota nuomotų patalpų rinkos vertė pinigais, bet išnuomotos kitos gyvenamosios patalpos, į nuompinigius įskaičiuojant nuomotų patalpų vertę. R. V. turėjo teisę tik į nuompinigių padengimą iš depozitinės sąskaitos, kurioje saugomos valstybės lėšos garantijų vykdymui, o ne į išduotoje valstybės garantijoje nurodytos sumos išmokėjimą pinigais. Kadangi R. V. išduotoje valstybės garantijoje nurodyta suma buvo susijusi su kitos suteiktos gyvenamosios patalpos nuoma ir ji neturėjo teisės į tiesioginį pinigų išmokėjimą, todėl pinigų išmokėjimo negali reikalauti ir pareiškėja, būdama įpėdine (Civilinio kodekso 5.1 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Kauno apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas bylą, kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Kauno apygardos administracinis teismas nurodo, kad nors pareiškėja ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą bei prašo įpareigoti šį subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau jos reikalavimo teisė kyla iš paveldėjimo teisinių santykių, kuriuos reglamentuoja civilinės teisės normos. Ginčas yra dėl to, ar, pareiškėjai paveldėjus teisę į seseriai suteiktą valstybės garantiją, ji turi teisę į seseriai išduotos valstybės garantijos patikslinimą, išmokant atitinkamą garantijos sumą. Esant tokios aplinkybėms, kyla abejonių dėl bylos rūšinio teismingumo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Pareiškėja aptariamoje byloje kelia ginčą dėl valstybės garantijos, išduotos buvusiam savininkui grąžintame bute gyvenusiam nuomininkui, patikslinimo ir tolesnio vykdymo. Tuo tarpu teisiniai santykiai dėl tokio pobūdžio valstybės garantijų yra reguliuojami Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo, Kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo bei kitų specialių, nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių, teisės aktų ir patenka į viešojo administravimo sritį (Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, ginčas šiuo atveju kyla viešojo administravimo srityje, todėl turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tai, kad byloje reikės vertinti paveldėjimo faktą, ginčo pobūdžio ir rūšinio teismingumo nekeičia. Sprendžiant klausimą, kokias teises, susijusias su valstybės garantija, pareiškėja paveldėjo iš savo sesers, turės būti taikomi prieš tai nurodyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojantys teisės aktai, nes būtent jie apibrėžia šių teisių pobūdį, turinį bei apimtį. Tuo tarpu nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo klausimai yra susiję su viešojo administravimo sritimi ir patenka į administracinio teismo kompetenciją.
Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 21 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Byla teisminga administraciniam teismui.
Bylą pagal pareiškėjos O. B. R. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus grąžinti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.
Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus pirmininkėLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasSigita RudėnaitėAnatolijus BaranovasLietuvos Aukščiausiojo TeismoCivilinių bylų skyriaus teisėjasČeslovas JokūbauskasLietuvos vyriausiojo administracinio teismoteisėjasDainius Raižys