Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-28 · Administracinė byla Nr. eI-3539-189/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-28
Bylos Nr.
eI-3539-189/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01476-2016-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
K. T.
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-3539-189/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 12.18., 55.1.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro skundą atsakovui K. T. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos pritesimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu prašydamas priteisti iš atsakovo 130,98 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.

Pareiškėjas nurodė, kad Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo nuostatus (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Varėnos savivaldybės teritorijoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 12 ir 13 punktus pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 34 punktas nustato, kad nesumokėtą vietinę rinkliavą iš mokėtojų paslaugos teikėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, įskaitant neteisminį ir teisminį skolų išieškojimą, naudojantis skolų išieškojimo įmonių paslaugomis.

Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolę mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą jiems nustato norminiai teisės aktai. Atsakovas privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, nes naudojasi nekilnojamuoju turtu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad atsakovui neregistruotu laišku buvo siųsti įspėjimai dėl skolos, kuri susidarė dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos, tačiau atsakovas skolos nesumokėjo, todėl prašė priteisti nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį 130,98 Eur.

Atsakovas K. T. atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 79 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. priteisimo iš K. T..

Vietinių rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis šią rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės tarybos teisė nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte, taip pat Vietos savivaldos įstatymu, kurio 6 straipsnio 31 punkte reglamentuota, kad prie savarankiškų savivaldybės funkcijų priskiriamas ir komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas.

Atliekų tvarkymo sistemų organizavimo ir planavimo principus nustato Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, kurio 25 straipsnyje numatyta, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą.

Vadovaujantis Rinkliavų įstatymo 3 straipsniu pareiga mokėti savivaldybės tarybos nustatytą ir jos teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą, kurios dydis ir mokėjimo tvarka nustatomi rinkliavos nuostatuose (Rinkliavų įstatymo 12 straipsnis, 13 straipsnio 1 dalis) tenka visiems šiuose nuostatuose nurodytiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus Lietuvos banką.

Varėnos rajono savivaldybės taryba 2008 m. balandžio 15 d. sprendimu Nr. T-VI-290 patvirtino Nuostatus, kuriuose numatyta, kad vietinė rinkliava – tai Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 3 punktas). Pagal Nuostatų 4 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje. Vietinės rinkliavos mokėtojų registrą organizuoja ir tvarko UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 10 punktas). Vietinės rinkliavos dydžius tvirtina Varėnos rajono savivaldybės taryba pagal savivaldybės administracijos nustatyta tvarka pateiktą vietinės rinkliavos dydžių nustatymo projektą, kurį parengia UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras (Nuostatų 22 punktas). Vietinė rinkliava sumokama į UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro sąskaitą, nurodytą mokėjimo pranešime (Nuostatų 27 punktas) (b. l. 67–84).

Byloje pateiktas VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2016 m. rugsėjo 22 d. išrašas patvirtina, kad atsakovui nuo 2001 m. gegužės 30 d. (pagrindas – Paveldėjimo teisės liudijimas) priklauso ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ pastato Nr. (duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ginčo laikotarpiu atsakovo komunalinės atliekos buvo tvarkomos Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro ir atsakovas Nuostatų 3 ir 4 punktų prasme turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą.

Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma (2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-2346/2012). Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (2015 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-746-556/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje laikosi pozicijos, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis; 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-485/2005).

Pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma – už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. Pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2017 m. gegužės 8 d. Taigi, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2017 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus nuo 2012 m. gegužės 1 d.

Pareiškėjas 130,98 Eur skolą prašo priteisti už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d., tačiau iš UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2017 m. balandžio 3 d. pažymos Nr. 17-R-00000704 pastebėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti 130,98 Eur skola yra apskaičiuota už laikotarpį nuo 2009 m. IV ketv. iki 2017 m. I ketv. (b. l. 6–7). Iš teismui pateikto Varėnos rajono saivaldybės tarybos 2012 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. T-VII-440 matyti, kad atsakovas K. T. nuo vietinės rinkliavos mokesčio atleistas už 2009 m. IV, 2010 m. I, IV ir 2011 m. I,IV ketvirčius už gyvenamosios paskirsties objektą (bendrasis plotas – 41,48 kv.m.), (duomenys neskelbtini) (b. l. 13–16). Šis Varėnos rajono savivaldybės tarybos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2012 m. liepos 2 d. raštu Nr. PSD-2928-(24.4) (b. l. 12).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-334/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2004 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-7-60/2004, Administracinių teismų praktika Nr. 5, p. 33–42).

Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytu nekilnojamuoju turtu, adresu (duomenys neskelbtini), ginčo laikotarpiu nebuvo atliekų turėtojas (pareiškėjo teiginiai dėl nesinaudojimo nepagrįsti įrodymais, taip pat tinkamai vykdė pareigą mokėti vietinę rinkliavą nustatytu laiku, skundo reikalavimas iš atsakovo pareiškėjui priteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tenkintinas iš dalies, pareiškėjui iš atsakovo priteisiant 125,21 Eur (už laikotarpį nuo 2012 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d. , t. y. nuo 2012 m. II ketvirčio iki 2017 m. I ketvirčio imtinai), t. y. už penkerius praėjusius kalendorinius metus (MAĮ 68 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėjas taip pat prašė iš atsakovo priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Pagal šio straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.

Pareiškėjas pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, jog pareiškėjas patyrė 38,12 Eur prašymo teismui surašymo išlaidų už advokato teikiamas paslaugas. Išlaidų dydis, teismo vertinimu, protingas ir racionalus, atitinka bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 str. 2 p., 132 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. T. 125,21 Eur (vieną šimtą dvidešimt penkis eurus ir 21 euro centų) nesumokėtos vietinės rinkliavos ir 38,12 Eur (trisdešimt aštuonis eurus ir 12 euro centų) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Bronius Januška