Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Dalyvaujant pareiškėjai V. T., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,

Teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pagal pareiškėjos V. T. pareiškimą suinteresuotiems asmenims N. V., V. K. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos ir suinteresuotų asmenų tėvas J. T., mama E. B. T. jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Po J. T. mirties liko įpėdiniai: ji ir seserys N. V. ir V. K., kurios įtrauktos į bylą suinteresuotais asmenimis. Po tėvo mirties nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neliko, o liko tik baldai ir knygos, kurie buvo saugomi pas kaimynę. Praėjus maždaug 4-ioms savaitėms po tėvo mirties ji ir seserys susirinko, pasidalino tėvo palikimą ir surašė rašytinį dokumentą. Jokio ginčo tarp įpėdinių nebuvo. 2016 metais vasaros pabaigoje sužinojo, kad yra likę tėvo akcijų, todėl reikalinga gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Suinteresuoti asmenys neprieštarauja, kad būtų nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas.

Suinteresuoti asmenys į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą informuoti. Gautas suinteresuoto asmens V. K. atsiliepimas , kad su pareiškimu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir suinteresuoti asmenys yra J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir E. B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) vaikai ( b.l. 11, 20-22). Iš mirties liudijimų matyti, kad J. T. mirė (duomenys neskelbtini), o E. B. T.- (duomenys neskelbtini) (b. l. 7, 9). Iš 2005-08-20 Paveldimo turto pasidalijimo sutarties matyti, kad po J. T. mirties likusį turtą pasidalino įstatyminės įpėdinės: V. T., N. K., N. V. ( b.l. 10). Iš AB Šiaulių bankas pažymos ir Išrašų iš vertybinių popierių sąskaitos matyti, kad po J. T. mirties liko paveldėtinas turtas: dividendai ir vertybiniai popieriai (b. l. 14-19). Duomenų apie tai, kad palikėja būtų sudarę testamentą nėra, todėl turtas paveldėtinas pagal įstatymą.

Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu (CK 5.3 str.). Palikimas – tai mirusiam fiziniam asmeniui priklausęs turtas jo mirties momentu, t. y. materialūs daiktai ir nematerialūs dalykai ( CK 5.1 str.). Paveldėjimas yra galimas pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, o palikimas gali būti priimamas dviem būdais: 1) kai įpėdinis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti ir 2) padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str.). Taigi, tiek vienu tiek kitu palikimo priėmimo būdu turi būti aiškiai išreikšta įpėdinio valia priimti palikimą ir tai gali būti tik aktyviais įpėdinio veiksmais. Asmens valią dėl palikimo priėmimo ar nepriėmimo gali lemti įvairios priežastys, asmens ūkiniai, buitiniai ir kiti interesai. Savo esme palikimo priėmimas ar nepriėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikrus teisinius padarinius . Taigi palikimo priėmimas ar atsisakymas yra įpėdinio valios aktas, kuriuo sąmoningai siekiama tam tikro teisinio rezultato. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreikšta tam tikra įstatyme nustatyta forma ir tvarka.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą.

Šioje byloje nustatyta, kad po palikėjo J. T. mirties įstatymo nustatytu terminu dėl palikimo priėmimo pas notarą kreiptasi nebuvo, testamentų sudaryta nebuvo, Po J. T. mirties liko trys įstatyminiai įpėdiniai: pareiškėja ir suinteresuoti asmenys.

Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams. Iš pareiškėjos pareiškime nurodytų aplinkybių, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu, rašytinių bylos įrodymų matyti, kad trijų mėnesių terminu po palikėjo mirties J. T. įpėdiniai atliko aktyvius palikimo priėmimo veiksmus, t. y. pasidalino likusį turtą, surašė jo pasidalinimo aktą. Savo aktyvius palikimo priėmimo veiksmus pareiškėja tęsia iki dabar ir naudojasi paveldėtinu turtu kaip jo savininkė. CK 5.50 str. 1 d. draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, tai įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu būdu byloje surinktų rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų visuma, įvertinus įpėdinių faktinius veiksmus ir jų pobūdį, elgesio nuoseklumą, aktyvumą, tai , kad įpėdiniai su paveldėtinu turtu elgėsi kaip paveldimo turto savininkai ir tai trunka ilgą laiką , pretenzijų niekas nereiškia, suinteresuoti asmenys dėl pareiškimo neprieštarauja, darytina išvada, kad V. T. po J. T. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiniu valdymu, todėl pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 270, 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Tikslu įteisinti paveldėjimo teisinius santykius ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą pagal įstatymą priėmė faktiškai pradėdama atsiradusį palikimą valdyti nuo pat atsiradimo momento ir palikimą valdo nuosavybės teise iki šiol.

Sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.