Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Alonos Romanovienės ir Laimutės Jokubauskaitės, sekretoriaujant Nataljai Švec, dalyvaujant pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui Laimonui Straukai, atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Mariui Trakšeliui teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB (duomenys neskelbtini) skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „Lietuvos geležinkeliai“ dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) skundu (b.l. 4-6) prašo panaikinti 2009 08 04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktą Nr. 45 ir 2009 08 04 statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 45. Skunde nurodo, kad ginčijami administraciniai aktai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškėja nesutinka, kad ginčijamuose administraciniuose aktuose ji yra įvardinama savavališką statybą vykdančiu asmeniu, nes jų surašymo metu jokių statybos darbų nevykdė. Jos nuomone, atsakovas nepagrįstai jos atliktus kelio remonto darbus prilygino rekonstrukcijai, aktuose nenurodyta, kokios statybos techninio reglamento normos numato būtiną projekto ir statybos leidimo buvimą, nebuvo įvertinta kelio būklė, buvusi iki remonto pradžios.

Atsakovės atsiliepime į skundą (b.l. 37,38) nurodoma, kad ginčijami administraciniai aktai buvo surašyti nustačius, kad pareiškėja ginčo kelią išplatino, pakeitė kelio trasą, privežė smėlio, skaldos ir grunto mišinio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes buvo konstatuota, kad pareiškėjos atlikti kelio statybos darbai atitiko kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ I priedo 3.1-3.3 įtvirtintą rekonstrukcijos sąvoką, todėl prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ su reikalavimu dėl administracinių akų panaikinimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodo, kad ankstesnė pareiškėjos žemės sklypų savininkė J.B. į sklypus patekdavo per šalia esantį UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Šiai įmonei uždarius kelią, į savo sklypus ji pradėjo važinėti per AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomą žemės sklypą, kuriame yra „Draugystės“ geležinkelio stotis, savavališkai prasikasusi po tuo metu išilgai vidinio stoties kelio einančia šilumine trasa ir tokiu būdu sujungusi savo žemės sklypus su stoties vidiniu keliu. 2009 metais pareiškėja savo sklypuose pradėjo statybos darbus ir tiesti kelią ant provėžų, jungiančių jos žemės sklypus su „Draugystės“ geležinkelio stoties vidiniu keliu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ inciatyva 2009 05 27 antstolis A. Zenkevičius surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad pareiškėja AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype pievą su provėžomis pavertė nauju keliu, supylė didelis kiekius skaldos, išrovė ten augusius medžius. 2009 05 29 AB „Lietuvos geležinkeliai“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą ir informavo, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype nelegaliai statomas kelias, vedantis į UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypą. Atsiliepime nurodoma, jog iki šiol iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymas dėl nelegalaus kelio statybos negautas. Nurodoma, jog teismui pateikiamas VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo Statinių kadastrinių matavimų bylos L-7 lapas patvirtina, kad AB „Lietuvos geležinkeliai“ žemės sklype yra kelias, pažymėtas K1 ir kelio, vedančio į pareiškėjos žemės sklypus, nėra ir niekada nebuvo. Nurodoma, jog 2010 03 26 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus rašte pažymėta, kad į UAB (duomenys neskelbtini) valdomus žemės sklypus patenkama nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomo žemės sklypo, esančio Kairių g. 1, Klaipėdoje, esamu neįteisintu keliu. 2009 05 22 pareiškėjos raštas įrodo, kad pareiškėja ėmėsi kelio tiesimo darbų, neturėdama reikalingų leidimų ir dokumentų, ir tik jį pastačiusi, planavo juos gauti. Nurodoma, kad 2009 08 04 savavališkos statybos sustabdymo aktas Nr. 45 ir 2009 08 04 savavališkos statybos aktas Nr. 45 surašyti pagrįstai, nes kelias, jungiantis pareiškėjos žemės sklypus ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomame žemės sklype esantį vidinį kelią, yra buvusios savininkės J. B. ir pareiškėjos savavališkų veiksmų padarinys, kadangi toje vietoje niekada nebuvo ir nėra teisėto kelio. Atsiliepime pažymėta, kad pagal 2009 10 29 sudarytą rangos sutartį Nr. SP-469, geležinkelio stoties teritoriją numatyta aptverti tvora.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėja ginčija Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2009 08 04 savavališkos statybos aktą Nr. 45 ir 2009 08 04 statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 45, kuriuo iš pareiškėjos buvo pareikalauta sustabdyti kelio rekonstravimo darbus. Pareiškėja mano, kad jos atliktiems kelio tiesimo darbams statybos leidimas buvo neprivalomas, nes buvo atliktas nesudėtingo statinio paprastasis remontas. Kelio atkarpą nuo Kairių g. 1, Klaipėdoje, iki UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja laiko nuovaža.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statybos įstatymas ir Aplinkos ministro 2002 04 30 įsakymu Nr. 216 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (teisės aktų redakcijos, galiojusios 2009 08 04 savavališkos statybos akto Nr. 45 surašymo metu).

Privalomojo pobūdžio patvarkymas sustabdyti savavališką statybą gali būti surašytas tik tokiu atveju, kai yra nustatoma bent viena iš aplinkybių, nurodytų Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, ar Statybos techninio reglamento 9 punkto papunkčiuose. Siekiant nustatyti, ar pareiškėjos skundžiamas statinio statybos sustabdymo aktas buvo teisėtas ir pagrįstas, būtina konstatuoti nors vieną iš Satatybos įstatyme ar Statybos techniniame reglamente įvardintų pagrindų, lemiančių statinio savavališkos statybos akto surašymą (statinio statybos darbų sustabdymą) bei įvertinti, ar konkreti taisyklė, sąlygojanti statinio statybos sustabdymą, atitinka faktines aplinkybes.

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį: statinys – visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme“ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną). Pagal šio straipsnio 11 dalį: susisiekimo komunikacijos – visų rūšių transporto (biotransporto, geležinkelio, automobilių, jūrų, vidaus vandenų, oro, miestų elektrinio transporto) bei pėsčiųjų judėjimo vietos (keliai, gatvės). Kelių įstatymo 2 straipsnio 3 punkte nurodyta, kad keliu laikytinas inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelią sudaro sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdynai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eimo apskaitos, apšvietimo bei kiti įrenginiai su šių objektų užimama žeme.

Kelių įstatymo 2-asis skirsnis numato reikalavimus kelių tiesimui ir priežiūrai. Įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių techninis reglamento KTR 1.01:2008 5 punktas). Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka. Kelių įstatymo 13 straipsnis numato, jog darbus vykdyti keliuose ir jų apsaugos zonose galima tik su kelio savininko sutikimu suderinus su policija. Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo 15 straipsnis numato, kad Kelių priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Kelių techninis reglamentas KTR 1.01:2008 nustato, kad kelio tiesimo, rekonstravimo ir remonto darbai bei jų kokybės kontrolė vykdomi pagal atitinkamus normatyvinius dokumentus. Kelių tiesimas, rekonstravimas ir remontas atliekamas pagal techninius, techninius darbo ir darbo projektus, parengtus vadovaujantis statybos techniniais reglamentais STR 1.05.06:2005, STR 1.05.05:2000 bei kitus teisės aktus ir norminius dokumentus numatytus reglamento II skyriuje. Įvertinus šias teisės aktų normas, darytina išvada, kad kelias yra susisiekimo komunikacija, kuriai projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti reikalingi: projektavimo sąlygos, projektas ir leidimas. Kelius projektuoti, tiesti, statyti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti privalu vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Nutiesti, rekonstruoti, sutaisyti (suremontuoti) keliai pripažįstami tinkamais naudoti Statybos įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 5 ir 6 skirsniai, Kelių įstatymo 1 ir 2 skirsniai, STR 1.05.06:2005, STR 1.05.05:2000). Kelio, kaip inžinierinio statinio, rekonstrukcijos projektas turi būti paruoštas vadovaujantis Statybos įstatymo normomis ir dėl statinio statybos ir rekonstrukcijos turi būti gautas leidimas. Be leidimo, pagal paruoštą techninį projektą, galima tik nesudėtingų statinių statyba ar paprastas remontas (Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 1 ir 2 p.). Nesudėtingų statinių sąrašas yra patvirtintas Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.07:2002. Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 1 priedo 2 lentelėje pažymėta, kad nesudėtingų statinių kategorijai priskirtinos susisiekimo komunikacijos namų valdos ribose.

Kelio taisymas (remontas)- statybos rūšis, kurios tikslas iš dalies arba visiškai atkurti statybos techninių reglamentų nustatytas kelio ar kitų jo statinių savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti, kelio tiesimas- naujo kelio ar jo ruožo statymas nauja trasa, miesto, kaimo gyvenamosios vietovės aplinkkelio su visais kelio statiniais tiesimas, tilto, viaduko ar kitokio statinio statyba, buvusio statinio rekonstravimas (Kelių įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 12, 13 punktai). Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 I priedo 3.1-3.3 punktuose nurodyta, kad kelio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai esamas kelias pertvarkomas pagal reglamentu nustatytus reikalavimus pertvarkant visus ar dalį kelio rekonstrukcinių elementų, kelio kompleksui priklausančius statinius ir įrenginius, daugiau kaip 30 procentų keičiant kelio trasą, didinant kelio horizontaliųjų kreivių spindulius (plane) ar atliekant jo ištiesinimo darbus papildomai skirtame žemės sklype. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 I priedo 5 punkte pažymėta, kad kelio paprastasis remontas- statybos rūšis, kai iš dalies ar visiškai pagal reglamentu nustatytus reikalavimus atstatomi nusidėvėję kelio konstrukciniai elementai. Ten pat nurodoma, kad paprastojo remonto statybos darbai atliekami nekeičiant kelio juostoje kelio trasos padėties plane.

Nustatyta, jog žemės sklypas, kuriame buvo vykdomi statinio statybos sustabdymo akte nurodyti kelio tiesimo darbai, nuosavybės teise priklauso valstybei, o jį patikėjimo teise valdo tretysis suinteresuotas asmuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ (b.l. 31,32, 98,99).

VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio banko duomenų išraše (b.l. 31,32) pažymėta, kad žemės sklype, patikėjimo teise valdomame AB „Lietuvos geležinkeliai“, yra įregistruoti kelio servitutai.

2009 08 04 savavališkos statybos akte (b.l. 13-16) pažymėta, kad kelio atkarpa, kurioje buvo vykdomi kelio rekonstrukcijos darbai, yra vietinės reikšmės kelias. 2009 07 22 žemės naudojimo patikrinimo akte (b.l. 98,99) nurodyta, kad statomas privažiavimo kelias į UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypus, kurių kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Lėbartų kadastinėje vietovėje, yra seniau buvusio kelio vietoje.

Iš byloje esančio 2010 02 03 Klaipėdos rajono savivaldybės rašto (b.l. 123) matyti, jog VĮ Transporto ir kelių tyrimo instituto parengtoje (inventorizuotų) Klaipėdos rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių (gatvių) duomenų bazėje apie kelią, einantį nuo Kairių g. 1, Klaipėdoje iki žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) Lėbartų k.v., duomenų nėra. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus rašte (b.l. 144) teigiama, kad Lėbartų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte nėra suprojektuoto kelio, einančio nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomo žemės sklypo Kairių g. 1, Klaipėdoje į UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypus kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius Laistų kaime, Klaipėdos rajono savivaldybėje. Ten pat pažymėta, jog šio žemėtvarkos projekto sprendiniais apskritai nebuvo apspręstas klausimas dėl privažiavimo į nurodytus žemės sklypus. Rašte nurodoma, kad Klaipėdos rajono Žemėtvarkos skyriaus žiniomis į UAB (duomenys neskelbtini) valdomus žemės sklypus buvo privažiuojama nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomo žemės sklypo esamu neįteisintu keliu. AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidaus audito tarnybos 2008 06 10 Krovinių vežimo direkcijos draugystės geležinkelio stoties veiklos audito ataskaitos Nr. LS-11-(11.1-VAT) (b.l. 126-129) III.9 dalies 2 punkte pažymėta, kad su MRC besiribojančio sklypo (Laistų km., Klaipėdos raj.) savininkė J.B. turi pasidariusi kelią, praeinantį po LG šilumine trasa ir sujungtą su stoties vidiniu keliu.

Kadangi AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomas žemės sklypas neatitinka namų valdos statuso, jo ribose esančios susisiekimo komunikacijos nepriskirtinos nesudėtingų statinių kategorijai, todėl vykdant kelio tiesimo darbus, yra būtinas statybos leidimas.

2009 m. rugpjūčio 4 d. statinio statybos sustabdymo akte Nr. 45 (b.l. 10-12) nurodyta, kad pareiškėja UAB (duomenys neskelbtini) rekonstravo vietinės reikšmės kelio atkarpą nuo Kairių gatvės Klaipėdoje iki UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. buvęs apie 3 metrų pločio kelias išplatintas (kelio plotis apie 8 metrai, ilgis apie 300 metrų), pakeista kelio trasa, užpiltas smėlio, skaldos ir grunto mišinys. Ten pat nurodoma, kad rekonstruoto kelio plotis- apie 8 metrai, ilgis- apie 300 metrų. Akte nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nėra.

Kadangi nustatyta, jog kelio atkarpa, kuria nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ vidaus kelio privažiuojama iki UAB (duomenys neskelbtini) valdomų žemės sklypų yra neįteisinta, pareiškėjos atlikti kelio tiesimo darbai negali būti vertintintini kaip kelio paprastasis remontas.

Pagal Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 8.6 punktą nuovaža – nuvažiavimo nuo kelio į šalia esančias teritorijas ar objektus vieta. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 II skirsnio 162 punkte pažymėta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus. Reglamento 168 punkte pažymėta, kad nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius.

Kadangi byloje neginčijamai nustatyta, jog per AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomą valstybinės žemės sklypą einantis kelias yra ne valstybinės reikšmės, o vietinės reikšmės vidaus kelias, nepagrįstu laikytinas teiginys, kad kelio atkarpa nuo AB „Lietuvos geležinkeliai“ patikėjimo teise valdomo valstybinės žemės sklypo iki UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių žemės sklypų Nr. v ir Nr. (duomenys neskelbtini), galėtų būti laikoma nuovaža.

Esant nustatytai aplinkybei, jog pareiškėjo atlikti kelio tiesimo darbai negali būti laikytini nesudėtingo statinio statyba ar statinio paprastuoju remontu, jiems vykdyti buvo privalomas leidimas. Kadangi kelio tiesimo darbai buvo atlikti jo neturint, t.y. savavališkai, privalomojo pobūdžio patvarkymas dėl savavališkos statybos sustabdymo laikytinas pagrįstu.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A(14)-261/2007, Nr. AS(146)-669/2009), administraciniam teismui nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo. 2010 03 29 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(525)-511/2010), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad reikalavimas, kuriuo nesiekiama išspręsti administracinio ginčo, ir kurio patenkinimas nereikštų pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimo, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Kadangi matyti, jog ginčijamu 2009 08 04 savavališkos statybos aktu Nr. 45, pareiškėjai nenustatyti jokie įpareigojimai, byla dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 dalies punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR ABTĮ 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 105,106 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

skundą dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2009 08 04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus statinio statybos sustabdymo aktą Nr. 45 atmesti kaip nepagrįstą.

Administracinė byla dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2009 08 04 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus savavališkos statybos aktą Nr. 45 nutrauktina.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniams teismui.