- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-20
- Bylos Nr.
- eI2-2858-1047/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00969-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Beata Martišienė (pirm.), Iveta Pelienė, Ina Kirkutienė
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Pareiškėjas
- A. M.
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Ilona Ivašauskaitė
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Janinai Brovko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
A. M. (A. M.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti 2020 m. vasario 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – ir VSAT) sprendimą Nr. 177 URC-10 „Dėl Baltarusijos piliečio A. M. (A. M.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką“ (toliau – ir Sprendimas), 2) įpareigoti VSAT priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas paaiškina, jog VSAT skundžiamu Sprendimu yra išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo Pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Pareiškėjas pažymi, jog atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjo teisinę padėtį. Vienareikšmiškai nėra aišku, ar pareiškėjas yra asmuo be pilietybės, ar Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjo nuomone, jis turi teisę kreiptis dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvoje išdavimo. Išsiuntimas sutrukdytų tai padaryti. Pareiškėjas Lietuvoje gyvena nuo 1989 m., kai jo motina dar jį nepilnametį atsivežė gyventi į Lietuvą. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pareiškėjas ir toliau gyveno Lietuvoje, tačiau per visą laikotarpį taip ir nesusitvarkė dokumentų pagrindžiančių jo statusą. Nors pareiškėjas ne kartą bandė legalizuoti savo teisinę padėtį Lietuvoje, bet nepavykdavo to padaryti, nes neturėdavo teisinio atstovo. Šiuo metu Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos iniciatyva jam yra teikiama nemokama teisinė pagalba, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2YT-15697-931/2020) dėl juridinio fakto nustatymo.
Ankstesni pareiškėjo išsiuntimai į Baltarusijos Respubliką buvo visiškai nepagrįsti, kadangi nebuvo tinkamai įvertintos pareiškėjo susiklosčiusios aplinkybės, neįvertinti pareiškėjo socialiniai, ekonominiai, kultūriniai ryšiai su Lietuva. Pareiškėjas, neturėdamas teisinės pagalbos, negalėjo ginčyti išsiuntimo sprendimų.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad jis nėra kreipęsis dėl Baltarusijos pilietybės įgijimo, todėl nežino, kodėl yra vertinamas, kaip Baltarusijos Respublikos pilietis ir kodėl Baltarusija laiko jį savo piliečiu. Atitinkamai Lietuvos teismų sprendimuose pareiškėjas buvo vertinamas, kaip asmuo be pilietybės.
Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvoje yra jo šeimos nariai bei giminės (sūnus, brolis, sesė). Su Baltarusijos Respublika pareiškėjas jokių socialinių, ekonominių ar kitokių ryšių neturi. Atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą neįvertino šių pareiškėjo ryšių. Neatsižvelgta, kad jau viename administraciniame teisme yra duoti parodymai patvirtinantys pareiškėjo aplinkybes, nėra įvertintas ilgalaikis pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje, turimi jo socialiniai, kultūriniai, ekonominiai ryšiai. Taip pat neįvertinta ir tai, kad Baltarusijoje pareiškėjas neturi jokių ryšių, kur gyventi, darbo, o pareiškėjo išsiuntimas į Baltarusiją reikštų, kad asmuo faktiškai taptu benamiu.
Pareiškėjo nuomone, nebuvo iš esmės visapusiškai ir tinkamai įvertinta jo grėsmė, kadangi Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 128 straipsnyje nustatyta, kad priimant sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Atsakovas turėjo individualiai įvertinti ne tik pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenei ir ją pagrįsti, bet ir, atsižvelgti į pareiškėjo socialinius, kultūrinius, ekonominius ryšius ir ar išsiuntimas nepažeistų pareiškėjo teisę į asmeninį gyvenimą bei proporcingumo principą, kaip yra vystoma teismų praktikoje.
Pareiškėjo išsiuntimas neatitiktų taip pat proporcingumo principo, kadangi, kaip buvo minėta, išsiuntus pareiškėją į Baltarusiją, pareiškėjas taptu benamiu, neturinčiu jokių ryšių. Be to, pridedamuose administracinių teismų sprendimuose buvo įvertinta ir pareiškėjo grėsmė viešajai tvarkai, kurios nebuvo nustatyta.
Šalies argumentai
Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, kad 2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai pagal gautą iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sulaikė A. M. (A. M.) prisistačiusį asmenį, kuris slėpėsi spintoje. Užsienietis pareigūnams pateikė TSRS pasą, grįžimo į Baltarusijos Respubliką dokumentus, tačiau dokumentų, suteikiančių teisę jam būti Lietuvoje ar vykti per ją tranzitu, neturėjo. Užsienietis buvo pristatytas į komisariatą, patikrinus neblaivumą nustatytas 1,07 promilės girtumas. 2019 m. birželio 1 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114–117 straipsniais, 2019 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą sulaikyti pareiškėją VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. rugsėjo 2 d. 2019 birželio 5 d. VSAT Užsieniečių registracijos centras kreipėsi į Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinį skyrių su prašymu išduoti Baltarusijos Respublikos piliečiui A. M. (A. M.) grįžimo į kilmės šalį pažymėjimą. 2019 m. liepos 9 d. Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius informavo, kad pareiškėjas nėra Baltarusijos Respublikos pilietis. Patikrinus duomenis Užsieniečių registre nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. M. (A. M.), vykdant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/5-12)-lU-78, 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 1U-108, 2009 sausio 28 d. sprendimą Nr. (15/5-5)lU-10, 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą (15/5-5)10-143, 2015 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (15/5-3)lU-10 ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (15/5-5)lU-79, šešis kartus buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Jo duomenys buvo įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą iki 2023 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 2 d. sprendimą, ir skyrė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – kas antrą ketvirtadienį nuo 13.00 val. iki 16.00 val. atvykti į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių, iki 2019 m. gruodžio 2 d. Minėta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo pratęsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu, paskiriant terminą iki 2020 m. birželio 2 d. 2019 m. liepos 31 d. VSAT Užsieniečių registracijos centras perdavė Migracijos departamentui pareiškėjo asmens bylą klausimui dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje spręsti. Migracijos departamentas 2019 m. spalio 26 d. raštu informavo, kad, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, pagrindo išduoti jam leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę daugkartinę vizą nėra, kadangi jis neatitinka nė vieno iš Įstatyme nustatytų leidimo laikinai gyventi ar nacionalinės vizos išdavimo pagrindų, ir pasiūlė pakartotinai kreiptis į Baltarusijos Respublikos ambasadą pateikiant įrodymus apie tai, jog pareiškėjas negyveno Lietuvos Respublikoje nuo 1989 m. 2019 m. rugsėjo 19 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2019 m. vasario 21 d. VSAT priėmė skundžiamą sprendimą. 2019 m. gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius informavo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, grįžimo į Baltarusijos Respubliką pažymėjimas jam bus išduotas pateikus sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie savo gyvenimą Lietuvoje nuo 1989 m. Jo asmens byloje esantys įrodymai teigia priešingai. 2006 m. birželio 9 d. paaiškinime nurodyta, kad nuo gimimo iki 1992 m. pareiškėjas gyveno Baltarusijos Respublikoje, vaikų namuose, 1993 m. rugsėjo 28 d. buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini) nuo 1994 m. gyvena Lietuvoje be pastovios registracijos vietos. Pareiškėjo pase yra 1993 m. rugsėjo 4 d. spaudas apie jo nuolatinę registraciją (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad teismų sprendimuose nustatytas juridinis faktas dėl pareiškėjo gyvenimo Lietuvoje nuo 1989 m., nes teismas sprendė dėl kardomųjų priemonių skyrimo, o ne dėl juridinių faktų nustatymo.
Pareiškėjas laikomas Baltarusijos piliečiu, nes ambasada visuomet patvirtindavo šį faktą, jis gimęs Baltarusijos Respublikoje, jam buvo išduotas tapatybę bei pilietybę patvirtinantis dokumentas – pasas. Baltarusijos Respublikos ambasada paneigė jo pilietybę suklaidinta, vėliau klaidą ištaisius patvirtino, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis ir, pateikus sprendimą dėl jo išsiuntimo, jam bus išduotas grįžimo į Baltarusijos Respubliką grįžimo pažymėjimas. Nesutinka, kad pareiškėjas nežino, kodėl jis laikomas baltarusiu, nes Baltarusijos Respublikos ambasada 2017 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. 04-24/2073 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis Baltarusijos Respublikos 2002 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo „Dėl Baltarusijos Respublikos pilietybės“ 8 straipsniu, pareiškėjas laikomas Baltarusijos Respublikos piliečiu, dėl pilietybės ir paso išdavimo klausimų jis turi kreiptis į įstaigą, adresu (duomenys neskelbtini).
Dėl pareiškėjo giminių pažymi, kad pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie brolį G. R. (G. R.), seserį M. S. ir sūnų A. J. (A. J.). Patikrinus registrus, jokių duomenų nerastas. Atsakovas įvertino faktą, kad Č. B. prisistatė esantis pareiškėjo patėvis.
Pabrėžia, kad pareiškėjas kelia grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Pareiškėjas 2012–2018 m. buvo nuteistas už du nesunkius nusikaltimus, vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei bei valdymo tvarkai ir vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Pareiškėjas yra pripažintas recidyvistu. Jo veikų visumą ir pakartotinumas rodo, kad tai ne atsitiktinumas, paskirtos bausmės tikslo nepasiekė, pagrįstai galima teigti, kad ateityje pareiškėjo elgesys nesikeis.
Atsiliepimas
Atsakovė mano, kad priimtas Sprendimas išsiųsti yra proporcingas. Taip pat proporcingas ir sprendimas uždrausti atvykti. Atsižvelgta į šeiminių ryšių nebuvimą, recidyvisto statusą, 6 ankstesnius išsiuntimus, Policijos departamento pateiktą informaciją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
Paaiškina, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą Policijos departamentui „Dėl asmens be pilietybės A. M. (A. M.) grėsmės viešajai tvarkai vertinimo“. Vadovaudamasis Įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi Policijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – LR BK) 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 182 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 2017 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 302 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, nuo 2016 m. gegužės 6 d. iki 2016 m. rugsėjo 15 d. buvo baustas penkis kartus už administracinius teisės pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pasikėsinimu į viešąją tvarką ir nustatytą valdymo tvarką. Policijos departamentas vadovaudamasis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-758 „Dėl duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ir – Aprašas) 12.2 ir 13.1 punktais padarė išvadą, kad A. M. (A. M.) kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei ir išvadą 2019 m. rugsėjo 19 d. pateikė Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, jam apie posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Prašė stabdyti bylą, kviesti liudytojus. Į teismo klausimą atsakė, kad liudytojai neatvyko, nes tikėjosi, kad byla bus sustabdyta. Paaiškino, kad būtent dėl to, kad visi pareiškėjo ryšiai yra Lietuvoje, jis vis grįždavo į Lietuvą. Pabrėžė, kad negalima išsiųsti į Baltarusijos Respubliką, nes jis ne Baltarusijos Respublikos pilietis. Švenčionių teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis privalu remtis, jos turi prejudicinę galią. Pareiškėjas pastoviai gyveno Lietuvoje, jo visi artimieji yra Lietuvoje. Paaiškino, kad turi brolį, su kuriuo artimi socialiniai ryšiai, turi draugų, pažįstamų – patėvį, sūnų, su kuriuo nebendrauja, ryšių nepalaiko, jis yra J. K.. Pareiškėjas Lietuvoje privačiai dirba nenuolatinius darbus, mokesčių nemoka, nes neturi dokumentų. Į teismo klausimą dėl sąskaitų už butą apmokėjimo atsakė, kad negali pateikti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė teismo posėdyje prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, kad atsižvelgė ir įvertino viską. Nebuvo nustatyta, kokie tie ryšiai yra. Pareiškėjui viskas buvo išaiškinta, pasiūlyta pateikti įrodymus. Draudimas atvykti buvo paliktas tokio termino, koks galiojo jau ankstesniais sprendimais, neilgesnis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas nedalyvavo, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Teismas,
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje remiantis rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Baltarusijos Respublikos pilietis A. M. (A. M.), vykdant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2006 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. (15/5-12)-lU-78, 2008 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (15/5-2) 1U-108, 2009 sausio 28 d. sprendimą Nr. (15/5-5)lU-10, 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimą (15/5-5)10-143, 2015 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. (15/5-3)lU-10 ir 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. (15/5-5)lU-79, buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką (Asmens byla b. l. 10–11). Jo duomenys buvo įrašyti į Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą iki 2023 m. rugsėjo 21 d. (Asmens byla b. l. 12–13).
2019 m. gegužės 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės pareigūnai pagal gautą iškvietimą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir sulaikė A. M. (A. M.) prisistačiusį asmenį, kuris slėpėsi spintoje. Užsienietis pareigūnams pateikė TSRS pasą, grįžimo į Baltarusijos Respubliką dokumentus, tačiau dokumentų, suteikiančių teisę jam būti Lietuvoje ar vykti per ją tranzitu, neturėjo. Užsienietis buvo pristatytas į komisariatą, patikrinus neblaivumą nustatytas 1,07 promilės girtumas (Asmens byla b. l. 1–5).
2019 m. birželio 1 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato viršininko sprendimu pareiškėjas buvo sulaikytas 48 val. (Asmens byla b. l. 7), pareiškėjas buvo apklaustas (Asmens byla b. l. 8).
Vilniaus miesto apylinkės teismas, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 114–117 straipsniais, 2019 m. birželio 2 d. priėmė sprendimą sulaikyti pareiškėją VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2019 m. rugsėjo 2 d. (Asmens byla b. l. 43). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2019 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą, kuriuo pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 2 d. sprendimą, ir skyrė jam alternatyvią sulaikymui priemonę – kas antrą ketvirtadienį nuo 13.00 val. iki 16.00 val. atvykti į VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrių, iki 2019 m. gruodžio 2 d. (Asmens byla b. l. 64–65). Minėta alternatyvi sulaikymui priemonė buvo pratęsta Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu, paskiriant terminą iki 2020 m. birželio 2 d. (Asmens byla b. l. 87–89).
2019 m. rugsėjo 19 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Asmens byla b. l. 66–68).
2019 m. spalio 16 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu „Dėl A. M. (A. M.) teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“ Nr. (15-/5-5) 10K-44207 informavo VSAT, kad pagrindo pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi ar daugkartinę nacionalinę vizą nėra.
2019 m. gruodžio 3 d. VSAT kreipėsi į Baltarusijos Respublikos ambasadą su prašymu pakartotinai įvertinti pareiškėjo teisinę padėtį Baltarusijos Respublikoje (Asmens byla b. l. 90–93).
2019 m. gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius informavo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, grįžimo į Baltarusijos Respubliką pažymėjimas jam bus išduotas pateikus sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Asmens byla b. l. 93).
2019 m. vasario 21 d. VSAT priėmė skundžiamą sprendimą. 2019 m. gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinis skyrius informavo, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis, grįžimo į Baltarusijos Respubliką pažymėjimas jam bus išduotas pateikus sprendimą dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2020 m. vasario 21 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyba priėmė sprendimą Nr. 177 URC-10 „Dėl Baltarusijos piliečio A. M. (A. M.) išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką“, kuriuo pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos, įvedamas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1, 2, 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Byloje kilo ginčas tarp šalių dėl pareiškėjo teisinio statuso: pareiškėjas teigia, kad jis yra asmuo be pilietybės, o atsakovas teigia, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės, ratifikuotos 1999 m. gruodžio 14 d. įstatymu dėl Konvencijos dėl pilietybės neturinčių asmenų statuso ratifikavimo (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Konvencijoje sąvoka „asmuo be pilietybės“ reiškia asmenį, kurio jokia valstybė pagal savo galiojančius įstatymus nelaiko piliečiu. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo asmens dokumentai, Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus grįžimo į Baltarusijos Respubliką pažymėjimai ir 2019 m. gruodžio 19 d. Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje Konsulinio skyriaus raštas (Asmens byla b. l. 93) patvirtina, kad pareiškėjas yra Baltarusijos Respublikos pilietis. Pareiškėjui ši informacija buvo žinoma ir į bylą pateikti to įrodymai (Asmens byla b. l. 82, 83). Taigi teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad jis yra asmuo be pilietybės.
Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įstatymo 23 straipsnis nustato, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina (6 punktas); yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką (8 punktas). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas neturi vizos, neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką. Taigi pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai.
Įstatymo 126 straipsnio 1 dalis nustato, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra ir nėra šio Įstatymo 125 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių užsienietis įpareigojamas išvykti iš Lietuvos Respublikos arba priimamas sprendimas grąžinti jį į užsienio valstybę (2 punktas); jo buvimas Lietuvos Respublikoje gresia valstybės saugumui arba viešajai tvarkai (3 punktas).
Pareiškėjas teigia, kad nekelia grėsmės Lietuvos viešajai tvarkai ir visuomenei. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. 2019 m. rugsėjo 19 d. trečiasis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas pateikė išvadą, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei (Asmens byla b. l. 66–68). Policijos departamentas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 12.2 papunkčiu, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme, ir 13.1 papunkčiu, kad užsienietis gali būti vertinamas kaip keliantis grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad: jis buvo nuteistas už neatsargų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą, nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 6 d. Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio „Sukčiavimas“ 3 dalį (apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę) ir 302 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ 1 dalį (neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo kitam asmeniui išduotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę ir panaudojo ją siekdamas apgaule, savo naudai įgyti svetimą turtą – prisistatydamas svetimu vardu ir pavarde sudarė abonento įjungimo sutartį su viena iš Lietuvos mobiliojo ryšio bendrovių, neketindamas jos vykdyti ir apgaule įgijo du mobiliojo ryšio telefonus), 2017 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 302 straipsnio „Antspaudo, spaudo ar dokumento pagrobimas arba pagrobtojo panaudojimas“ 1 dalį, 291 straipsnio „Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“ 1 dalį ir 178 straipsnio „Vagystė“ 1 dalį (pareiškėjas įgijo ir laikė kito asmens Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę, neteisėtai perėjo Lietuvos Respublikos valstybės sieną neturėdamas dokumentų, suteikiančių teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje, taip pat atrakinęs svetimą namą pagrobė ten buvusius daiktus (mobiliojo ryšio telefoną, planšetinį kompiuterį ir fotoaparatą), kurių vertė – 852 eurai), jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė), 2018 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi 2017 m. birželio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrino su 2017 m., vasario 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskyrė galutinę 1 metų 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmę, 2018 m. rugpjūčio 3 d. paskirta bausmė atlikta.
2016 m. gegužės 9 d. nutarimu pareiškėjui paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas – pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 178 straipsnio „Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba girto pasirodymas viešosiose vietose“ 1 dalį, 2016 m. birželio 26 d. pareiškėjas Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. ) 127 straipsnio „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ 2 dalį ir 130 straipsnio „Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos“ 1 dalį (2015 m. rugsėjo 2 d. vairuodamas automobilį sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos. Jam paskirta 1 158 eurų bauda. Informacijos apie šios baudos sumokėjimą registre nėra). 2016 m. rugsėjo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojo iki 2016 m. gruodžio 31 d. ) 187 straipsnio „Pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas“ 1 ir 2 dalis (būdamas girtas viešojoje vietoje nevykdė teisėtų policijos pareigūnų nurodymų, įžeidė jų garbę ir orumą necenzūriniais žodžiais, sulaikomas pasipriešino aktyviais veiksmais. Jam paskirta 150 eurų bauda. Informacijos apie šios baudos sumokėjimą registre nėra).
Teismas pritaria Policijos departamento ir atsakovo išvadai, kad tiek pagal teisės aktus, tiek išsamiai iš esmės įvertinus situaciją pareiškėjas kelia grėsmę Lietuvos viešajai tvarkai ir visuomenei. Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis sistemingu nusikaltimų ir administracinių teisės pažeidimų darymu, neigiamai apibūdina jo asmenybę, yra socialiai žalingas, rodo, kad asmuo akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas ir nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjas buvo nuteistas už du nesunkius nusikaltimus ir vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei ir valdymo tvarkai bei vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Atsižvelgiant į gausius teisės aktų pažeidimus, pareiškėjo sistemingą elgesį, galima daryti išvadą, kad jo elgesys ir ateityje nesikeis ir jis gali daryti naujus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikia jokių savo teiginių įrodymų, tiesiog nesutinka su vertinimu. Toks nesutikimas laikytinas subjektyviu, nepagrįstu įrodymais. Jis nedaro skundžiamo Sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Taigi atsakovo Sprendime buvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, jos taip pat buvo tinkamai įvertintos Įstatymo bei Tvarkos aprašo nuostatų kontekste.
Pareiškėjas teigia, kad atsakovas netinkamai įvertino jo ryšius su Lietuvos Respublika ir sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką yra neproporcingas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad pareiškėjas gyvena Lietuvoje nuo 1989 m., jo šeimos nariai bei giminės (sūnus, brolis, sesė), draugai, patėvis yra Lietuvoje. Su Baltarusijos Respublika, pareiškėjo teigimu, nėra jokių ryšių. Atsakovas atsiliepime teigia, kad pareiškėjas nepateikė jokių minimų ryšių įrodymų, o teismo posėdyje atsakovo atstovė pažymėjo, kad viskas buvo įvertinta.
Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimant įpareigojimą išvykti iš Lietuvos Respublikos, sprendimą grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, atsižvelgiama į jo: 1) buvimo Lietuvos Respublikoje laiką; 2) šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje; 3) esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar jis turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas); 4) padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas nedėjo aktyvių pastangų teikti įrodymus į bylą dėl jo turimų ryšių su Lietuvos Respublika (pareiškėjas ir liudytojai į teismo posėdį neatvyko, nes galvojo, kad byla bus sustabdyta, teismo posėdžio metu paklausus apie mokamus už butą mokesčius ir jų kvitus, buvo atsakyta, kad tokių įrodymų pareiškėjas neturi ir t. t.). Iš informacinės duomenų sistemos Liteko nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. M., gimęs 1974 m. kovo 6 d., gyveno Lietuvos Respublikoje iki 1993 m. liepos 1 d. ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas apklausė pareiškėjo liudytojus A. V. (teigia, kad yra buvusios pareiškėjo sugyventinės pusbrolis), Č. B. (teigia, kad yra patėvis), G. R. (G. R.) (teigia, kad yra brolis), T. T. (teigia, kad yra buvęs bendradarbis). Vilniaus miesto apylinkės teismas pareiškėjo pareiškimą atmetė, šis sprendimas apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui. Teismas susipažino su minėtų liudytojų parodymais, užfiksuotais Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-15697-931/2020. Teismas nenustatė tokių pareiškėjo ryšių, kurie būtų reikšmingi nagrinėjamai bylai. Asmuo, kuris anot pareiškėjo yra jo sūnus, gyvena J. K., su juo jokių ryšių pareiškėjas nepalaiko (tą patvirtino pareiškėjo atstovė teismo posėdyje). Č. B., kuris anot pareiškėjo yra jo patėvis, nurodė, kad nežino, kur dabar gyvena pareiškėjas, kur jis dirba. G. R. (G. R.), kuris anot pareiškėjo, yra jo brolis, nurodė, kad pareiškėjas važinėdavo į Baltarusijos Respubliką ir būdavo tai Lietuvoje, tai Baltarusijoje, kartais susiskambina su broliu. Taigi teismas nenustatė neginčijamais įrodymais giminystės ryšių, tačiau tam tikrus socialinius ryšius konstatuoja. Vis dėlto įvertinus jų pobūdį (nebendrauja, bendrauja retai, kartais susiskambina) šie socialiniai ryšiai nevertintini kaip lemiantys negalimumą išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką. Taip pat teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad su Baltarusijos Respublika jokių ryšių jis neturi, nes tą paneigė G. R. (G. R.) minėtoje civilinėje byloje (nurodė, kad visą laiką važiavo į Baltarusiją) ir pareiškėjo atstovės paaiškinimai nagrinėjamoje byloje teismo posėdžio metu, kad pareiškėjas seniau vykdavo į Baltarusijos Respubliką (pas tetą, kuri dabar yra mirusi).
Sprendimu pareiškėjas išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, uždraudžiama pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos, įvedamas perspėjimas į C.SIS II dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1, 2, 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.
Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Įstatymo 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Kriterijus, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).
Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 punktas). Nagrinėjamu atveju VSAT, atsižvelgdama į pareiškėjo neteisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, aptartas įstatymo ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti, o nustatytas tokios priemonės terminas (5 metai) yra proporcingas veikai, dėl kurios tokia priemonė taikyta.
Pagal Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Sąrašo taisyklės)12 punktą jeigu Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima sprendimą išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, sprendimą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima kartu su sprendimu išsiųsti užsienietį iš Lietuvos Respublikos, jeigu nėra įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Sąrašo taisyklių 15 punktas nustato, kad Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Sprendimą įtraukti į C.SIS įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal SIS II reglamento 24 arba 25 straipsnį Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba priima kartu su sprendimu uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką. Duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas dėl draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas skundžiamame Sprendime plačiai ir išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą Sprendimą ir skundo argumentus, nenustatė, kad jis neatitiktų Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Įstatymo 140¹ straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.