- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-08-30
- Bylos Nr.
- 1A-810-303-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audronė Kartanienė (pirm.), Linas Žukauskas, Daiva Pranytė-Zalieckienė
- Nuteistasis
- D. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Audronės Kartanienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nuteistas už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, t.y., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2007 m. birželio 8 d., apie 01.00 val., įsibrovė į rakinamas patalpas – R. L. priklausantį sandėliuką, esantį Trakų g. 7-19, Vilniuje, iš kur pasikėsino pagrobti R. L. priklausantį turtą, t.y. išnešė iš sandėliuko patalpos metalinę keptuvę, metalinį padėkliuką ir metalinį vandens maišytuvą su žarna ir dušo galvute, neturinčius materialinės vertės, bei pasiruošė išnešti aliuminį neįgaliojo vežimėlį 350 Lt vertės bei metalinę keptuvę 25 Lt vertės, viso turto už 375 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas sandėliuko šeimininko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. K. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad pilnai prisipažino ir labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
Nuteistojo D. K. gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti. Prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. K. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas skirdamas D. K. bausmę nepažeidė LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, LR BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų bei LR BK 56 str. nuostatų, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei kitas reikšmingas aplinkybes.
Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad D. K. praeityje penkis kartus teistas už nusikaltimų nuosavybei padarymą, naują nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistasis pasikėsino padaryti neišnykus teistumui, tik pasibaigus lygtinio paleidimo terminui, niekur nedirbo ( b.l. 34-45 ). Šios aplinkybės rodo, jog D. K. jokių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, yra linkęs toliau nusikalsti. Taigi jam, kaip recidyvistui, teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kas leis įgyvendinti LR BK 41 str. įtvirtintus bausmės tikslus.
Nustatydamas D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas įvertino ne tik aukščiau paminėtas aplinkybes, bet gi atsižvelgė ir į skunde minimą kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikaltimą, įvertino padarytos veikos pobūdį ir pavojingumą visuomenei, jos stadiją, tai, kad šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta turtinė žala ir paskyrė bausmę, vos kiek didesnę už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą. Ši bausmė nei savo rūšimi nei dydžiu negali būti vertinama kaip per griežta ir dar labiau švelninama apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo D. K. apeliacinį skundą.