Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

2018-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1531-1009/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-05
Bylos Nr.
1-1531-1009/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39839-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Kaltinamasis
G. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1531-1009/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39839-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.11.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.26.2.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.12.1.4.; 2.12.1.5 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 5 d.Raseiniai

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė, išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Raimondos Mackevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-39839-18, kurioje

G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" pagalbiniu darbuotoju, teistas:

2017-05-05 Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnį paskiriant galutinę subendrintą 10 MGL (376,60 Eur) baudą;2018-06-22 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnį, paskiriant galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje;2018-07-09 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskiriant 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų, per tris mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; 2018-08‑09 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2018-06-22 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta subendrinta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei per visą bausmės atlikimo laiką nevartoti alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis G. P. 2018-08-18, apie 20.30 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), ties kaimo bendruomenės namais, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,67 prom.), įžūliu elgesiu, iš chuliganiškų paskatų, vieną kartą ranka sudavė R. Š. į veidą, dėl ko jam nugriuvus ant žemės, vieną kartą kumščiu sudavė šalia stovėjusiai N. Š. į dešiniąją akį ir priėjęs prie gulinčio ant žemės R. Š. sudavė rankomis ne mažiau kaip penkis kartus jam į galvą, spyrė ne mažiau kaip du kartus jam į krūtinę, taip nukentėjusiesiems R. Š. ir N. Š. sukėlė fizinį skausmą ir tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamasis G. P. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino pilnai ir parodė, kad 2018-08-18 nuo 14.00 val. gėrė degtinę. Jis neprisimena, dėl kokios priežasties konfliktavo su kaimynu R. Š.. Jis neprisimena, kaip nuėjo prie pieno supirkimo punkto, tačiau pripažįsta, kad vieną kartą sudavė ranka kaimynui į veidą, kumščiu vieną kartą N. Š. į dešinę akį. Taip pat pripažįsta, kad gulinčiam R. Š. ant žemės sudavė rankomis į galvos sritį ne mažiau kaip penkis kartus, spyrė koja į krūtinę ne mažiau kaip du kartus. kad sukėlė nukentėjusiesiems fizinį skausmą. Jis po įvykio kaimynų atsiprašė, jie jam pretenzijų neturi, susitaikė. Jis dėl šio įvykio labai gailisi. Pripažįsta savo kaltę pilnai dėl padaryto nusikaltimo (b. l. 61-62).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo G. P. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusioji N. Š. parodė, kad 2018-08-18, apie 20.30 val., prie pieno supirkimo punkto sutiko buvusį vyrą R. Š.. Jis buvo neblaivus. Ji ėjo su savo motina D. L.. Jie trise šnekėjosi ir pamatė, kaip link jų ateina girtas G. P.. Jis kažką šaukė, buvo nusiteikęs labai agresyviai, keikėsi ir puolė prie jos buvusio sutuoktinio. R. trenkė ranka į veidą vieną kartą ir iš karto jai, stovėjusiai šalia, kumščiu trenkė į dešinę akį. Po pirmo smūgio buvęs vyras nuvirto ant žolės. Sudavęs jai G. P. puolė mušti gulintį R. Š., jį mušė rankomis ir sudavė gal penkis smūgius į galvą, po to gal du kartus į krūtinę. Ji paskambino numeriu 112, o jos mama nustūmė G. P., tuomet šis nuėjo. Jai nuo smūgio ištino ir pamėlo dešinė akis, buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 11).

Nukentėjusysis R. Š. parodė, kad 2018-08-18 nuo ryto gėrė alkoholį. Tos pačios dienos vakare, tiksliai valandų neprisimena, nusprendė nueiti pas kaimyną G. P. atsigerti dar alaus. Einant pas kaimyną prisėdo prie pieno supirkimo punkto. Daugiau nelabai ką prisimena, nes buvo labai girtas. Dėl išgerto alkoholio kiekio jis neprisimena, nei kaip jis buvo sumuštas, nei kiek jam buvo suduota smūgių. Jis nežino, kada atėjo jo buvusi žmona ar G. P. ir kaip jie su juo pradėjo konfliktuoti. Iš buvusios žmonos pasakojimo žino, kad jį sumušė kaimynas G. P. prie pieno supirkimo punkto. Jam buvo praskeltas dešinės akies antakis. G. P. jokių pretenzijų neturi, jie nesusipykę, jis po įvykio atsiprašė (b. l. 33-34).

Iš 2018-08-18 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo bei fotolentelės matyti, kad pareiškėja N. Š. prašo įstatymo nustatyta tvarka nubausti G. P., kuris 2018-08-18, apie 20.30 val., sumušė ją ir jos buvusį sutuoktinį R. Š. (b. l. 10-17).

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad R. Š. 2018‑08‑18 21.42 val. buvo atvežtas į Raseinių ligoninę, kur jam buvo nustatyta diagnozė – antakio žaizda (b. l. 21).

Iš 2018-08-18 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-08-18, 20.44 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie bendruomenės namų, apsistumdė vietiniai gyventojai, vienam vyrui praskėlė antakį, o pranešėjai kliudė akį, akis pamėlo. Vyksta konfliktas, smurtautojai šalinasi. Nuvykus nurodytu adresu buvo nukentėjusieji N. Š. (0,00 prom.), R. Š. (3,11 prom.) ir liudininkė D. L., kuri matė įvykį. N. Š. paaiškino, kad jai ir R. Š., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini) D. P. trenkė kumščiu į veidą. Ant N. Š. veido matėsi mėlynė po dešine akimi, R. Š. prakirstas dešinysis antakis. Nukentėjusieji paaiškino, kaip galima rasti D. P. ir nurodytu adresu jis buvo sulaikytas, 21.20 val. jam sustatytas 3,67 prom. girtumas (b. l. 26).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo G. P. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų yra pilnai įrodyta.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visais atvejais būtina nustatyti kaltininko veiksmais sukeltus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus kaltinimo ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Šio klausimo sprendimas priklauso nuo daugybės aplinkybių, pvz. ar kaltininko veiksmai buvo atlikti pašalinių asmenų akivaizdoje ir kokia buvo aplinkinių reakcija į juos, ar jie pasijuto nesaugiai, ar tarp jų buvo lengviau pažeidžiamų asmenų, kurioje vietoje ir kokiu metu buvo atlikti neteisėti veiksmais, kiek jie truko, ar dėl jų buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, visuomenės renginys, ar kaltininko veiksmai buvo demonstratyviai agresyvūs, ar buvo panaudoti daiktai, skirti kūnui sužaloti ar gyvybei atimti, ar veika padaryta vieno asmens ar jų grupės ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-416/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad veika buvo padaryta viešoje vietoje, kur nekliudomai gali patekti pašaliniai asmenys, taip pat įvykį matė liudininkė, todėl akivaizdu, jog buvo sukelti būtini BK 284 straipsnyje numatyti padariniai – sutrikdyta visuomenės rimtis. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog fizinio smurto panaudojimas laikytinas įžūliais veiksmais.

Kaltės turinys šio kategorijos bylose atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis G. P. veikė neapibrėžta tiesiogine tyčia, nes pagal savo asmenines savybes suprato, kad fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje sukels BK 284 straipsnyje numatytus padarinius.

Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausme ir jos dydžiu (b. l. 78-82).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, įstatymo ginamas vertybes, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Jis teistas (b. l. 68-71), pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis turi du neišnykusius teistumus už analogišką veiką, taip pat turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 75), dirba (b. l. 76).

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Siekiant BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtina bausmė – laisvės apribojimas, kuri šiuo atveju atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus. Kadangi baudžiamoji byla, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamajam G. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-66) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į G. P. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-08-18 21.20 val. (b. l. 43) iki 2018-08-20 11.25 val. (b. l. 47), t. y. 2 laikino sulaikymo dienos, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti 18 (aštuoniolikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuo 20.00 val. iki 7.00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į G. P. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018-08-18 21.20 val. iki 2018-08-20 11.25 val., t. y. 2 laikino sulaikymo dienas, jas prilyginant 4 laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19 straipsnio 1 dalimi laisvės apribojimo bausmę vykdo Šiaulių apygardos prokuratūros Probacijos skyrius (V. G. 33-2, Raseiniai). Probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybas per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Kaltinamajam G. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sigita Kazlauskienė