Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, užsiimantis darbine veikla pataisos įstaigoje, iki bausmės atlikimo gyvenęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - paskirta galutinė 1 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

2) Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 d., 178 straipsnio 2 dalį - paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

3) Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (du epizodai) - paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais;

5) Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 26 d. baudžiamuoju įsakymu ir paskirta galutinė 8 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

6) Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį (du epizodai), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - paskirtos bausmės subendrintos su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nuosprendžiu, iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė 2 metų 5 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė;

7) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 2 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį - paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 20 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta 60 parų arešto bausmė, pagal 214 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės paliktos nepakeistos, iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė palikta nepakeista;

10) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - paskirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė sumažinta ir paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198-1 straipsnio 1 dalį - paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 11 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 3 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

14) Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė;

15) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. sausio 26 d. nuosprendžiu, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. sausio 30 d. nuosprendžiu, Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

16) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 7 d. nuosprendžio nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalies, perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 4 dalį ir paskirta galutinė 60 parų arešto bausmė;

17) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį - paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, nusikalstama veika, už kurią buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2023 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalies (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.), paskirta bausmė sumažinta, ji subendrinta su paskirtomis bausmėmis, iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 241 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A.K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime pusiau atviro tipo sąlygomis, adresu Pašulių g. 20, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav., 2024 m. spalio 14 d. apie 8.00 val. pabėgo iš jo laikymo vietos, po ko pareigūnams vykdant jo paiešką, jis 2024 m. spalio 14 d. apie 17.45 val., šalia gyvenamojo pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų.

Be to, jis 2024 m. spalio 14 d. apie 8.30 val., būdamas Kaune, tarp Savanorių pr. ir Partizanų g., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rankomis sulaužė, nusiėmė ir išmetė 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarytu susitarimu Nr. SV-22-18494 „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo“ jam patikėtą elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. D23T1R9T, D26D1Z4V, kurio vertė 1250 eurų, taip sunaikino Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1250 eurų vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialistės J. M. 2024 m. spalio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. SV-22-19942, kuriame nurodyta, kad 2024 m. spalio 14 d. 8.10 val. rytinio patikrinimo metu, pasigesta pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos 21-o būrio nuteistojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie 8.15 val. minėtam nuteistajam skambinta į jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) , tačiau telefonas išjungtas. Patikrintos įstaigos prieigos, tačiau nuteistasis nerastas. Nuteistajam taikoma elektroninė stebėjimo priemonė apykojė (t. 1, b. l. 6-9).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialistės J. M. tarnybinio pranešimo Nr. SV-22-19942 matyti, kad 2024 m. spalio 14 d. 8.10 val. rytinio patikrinimo metu pasigesta pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos nuteistojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., 21 br. Apie 8.15 val. minėtam nuteistajam skambinta į jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas išjungtas. Patikrintos įstaigos prieigos, tačiau nuteistasis nerastas. Paskelbta nuteistojo A. K. paieška. Apie įvykį informuotas atsakingas KŽS pareigūnas bei kiti atsakingi pareigūnai (t. 1, b. l. 10-11).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriuje gautas Lietuvos kalėjimų tarnybos teisės skyriaus vedėjos E. Ž. pareiškimas, kuriuo prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje. Pareiškime nurodyta, kad 2024 m. rugsėjo 25 d. su Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistuoju A. K. buvo pasirašytas susitarimas dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jos naudojimo Nr. SV-22-18494. 2024 m. spalio 14 d. buvo paskelbta nuteistojo A. K. paieška dėl to, kad 2024 m. spalio 14 d. rytinio nuteistųjų patikrinimo metu nuteistasis A. K. buvo nerastas įkalinimo įstaigoje. 2024 m. spalio 14 d. nuteistasis A. K. buvo sulaikytas, sulaikymo metu pas nuteistąjį A. K. elektroninės stebėjimo priemonės - apykojės nebuvo. Dėl patirtos turtinės žalos Lietuvos kalėjimų tarnyba teikia 1250 eurų civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 12-15).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos teisės skyriaus pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Nr. LV-58062 matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnyba pareiškimu prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 16-29).

2024 m. spalio 14 d. paskelbta nuteistojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), paieška (t. 1, b. l. 30-32).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus vyriausiojo tyrėjo J. D. tarnybinio pranešimo dėl A. K. buvimo vietos nustatymo ir sulaikymo matyti, kad Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdyboje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-0-00683-24 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje. Tyrimas pradėtas dėl to, kad 2024 m. spalio 14 d. 8.10 val. rytinio patikrinimo metu, pasigesta pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos 21-o būrio nuteistojo A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. Apie 8.15 val. minėtam nuteistajam skambinta į jam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau telefonas išjungtas. Patikrintos įstaigos prieigos, tačiau nuteistasis nerastas. Nuteistajam taikoma elektroninė stebėjimo priemonė apykojė. Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai paieškos priemonėmis nustatę iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo savavališkai pasišalinusio atviros bausmės atlikimo vietos (besargybos) 21-o būrio nuteistojo A. K. galimą buvimo vietą 2024 m. spalio 14 d. apie 17.45 val. Kaune, šalia gyvenamojo pastato, adresu P(duomenys neskelbtini), sulaikė nuteistąjį A. K.. Sulaikymo metu pas A. K. elektroninės stebėjimo priemonės - apykojės nebuvo. Nuteistasis 2024 m. spalio 14 d. apie 18.15 val. grąžintas į 1-ąjį kalėjimą (t. 1, b. l. 42-43).

2024 m. spalio 15 d. nuteistojo A. K. paieška nutraukta 2024 m. spalio 14 d. jį sulaikius ir grąžinus į laisvės atėmimo vietų įstaigą (t. 1, b. l. 44-47).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sprendimo „Dėl leidimo nuteistajam A. K. savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje ir gyventi bausmės atlikimo vietos gyvenamosiose patalpose, esančiose už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų“ Nr. NĮ-22-4932 matyti, kad leidžiama nuteistajam A. K., gim. (duomenys neskelbtini)., savarankiškai dirbti ne bausmės atlikimo vietoje. Nurodo nuteistojo A. K. priežiūrą, nuo perkėlimo į gyvenamąsias patalpas, esančias už bausmės atlikimo vietos teritorijos ribų, tris mėnesius vykdyti elektroninio stebėjimo priemonėmis (t. 1, b. l. 134-135).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus specialisto Ž. K. tarnybinio pranešimo dėl apykojės paieškos Nr. SV-22-19979 matyti, kad 2024 m. spalio 14 d. budėjimo metu, kartu su SVS jaunesniuoju specialistu G. B., apie 14.20 val. patikrino teritoriją ir jos prieigas prie Kauno m. Birželio 23-iosios g. namo Nr. 17, kurioje galimai nuteistasis A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., nusiėmė nuo kojos apykoję ir ją išmetė. Minėtos teritorijos ribose ir aplink ją, apykojė surasta nebuvo (t. 1, b. l. 136-137).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SV-22-21989 matyti, kad nuteistajam A. K. paskirtas belaidis kroviklis ir laidas jam pakrauti buvo rasti nuteistajam A. K. paskirtoje patalpoje. Minėti daiktai tinka ir kitoms elektroninio stebėjimo priemonėms - apykojėms, todėl nėra saugomi, o yra ir toliau naudojami (t. 1, b. l. 140-141).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo saugumo valdymo skyriaus vyresniosios specialistės A. K. rašto „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SV-22-23577 matyti, kad „Geosatis“ sistemoje nebuvo gautas pranešimas apie laužomą ar gadinamą apykoję (t. 1, b. l. 144-145).

Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos A. P. tarnybinio pranešimo dėl informacijos pateikimo matyti, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apklaustas įtariamasis A. K., kuris apklausos metu nurodė, kad 2024 m. spalio 14 d. taksi automobiliu nuvyko į „Rimi“ parduotuvę esančią Savanorių pr., Kaune. Tikslinant šią įtariamojo A. K. pateiktą informaciją matyti, kad Savanorių pr. yra dvi „Rimi“ parduotuvės - Savanorių pr. 346 ir Savanorių pr. 321. Tikslu apskaičiuoti nuvykimo atstumą ir laiką, t. y. per kiek laiko įtariamasis A. K. iš Pravieniškių 1-ojo pusiau atviro tipo kalėjimo, esančio Pašulių g. 20, Pravieniškių km. nuvyko iki „Rimi“ parduotuvės esančios Savanorių pr. 346, pasinaudojant „Google maps“ interneto žemėlapių svetaine matyti, kad atstumas tarp Pravieniškių 1-ojo pusiau atviro tipo kalėjimo ir „Rimi“ parduotuvės esančios Savanorių pr. 346 yra 25,4 km, numatytas nuvykimo laikas yra 27 min. Išvykstant iš Pravieniškių 1-ojo pusiau atviro tipo kalėjimo, esančio Pašulių g. 20, Pravieniškių km. ir vykstant iki Savanorių pr. 321 esančios „Rimi“ parduotuvės, numatytas atstumas yra 26,1 km, numatytas nuvykimo laikas yra 28 min. (t. 1, b. l. 146-148).

Iš Pravieniškių 1-jo kalėjimo nuteistųjų laikomų atviros kolonijos sąlygomis išvedimo į darbą papildomos paskyros matyti, kad nuo 2024 m. spalio 14 iki spalio 31 d. A. K., darbininko valytojo darbo vieta Administracinis, AK, 1-mo kalėjimo teritorija. Sporto salė. Laikas nuo-iki I-V 6:00 - 20:50 val. (t. 1, b. l. 152-154).

Dėl veikos numatytos BK 241 straipsnio 1 dalyje

Pagal BK 241 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pabėgo iš jo laikymo vietos. Komentuojamo nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia aktyviais veiksmais. Kaltininkas, neturėdamas teisėto pagrindo ir leidimo, savavališkai palieka sulaikymo, suėmimo ar laisvės atėmimo vietą, kurioje jis laikomas izoliuotas nuo visuomenės. Savavališkai, be leidimo palikus šių įstaigų teritoriją, t. y. atsidūrus už tvoros ar sienos ar už nustatytos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ribos, iš esmės realizuojama pagrindinės kalinio pabėgimo sudėties objektyvioji pusė. Pabėgimo būdai gali būti įvairūs: pasinaudojant laisvės atėmimo įstaigų administracijos pareigūnų ir darbuotojų, apsaugos, konvojaus aplaidumu arba juos paperkant, apgaunant ir pan. Pagrindinė kalinio pabėgimo nusikaltimo sudėtis – formalioji. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai asmuo, kuriam buvo oficialiai pranešta apie jo sulaikymą, suėmimą, areštą, laisvės atėmimą, savavališkai palieka laisvės atėmimo vietą ir įgyja realių galimybių veikti savo nuožiūra (netrukdomai bendrauti su kitais žmonėmis, vykti ten, kur nori, būti nekontroliuojamam ir pan.).

Paties kaltinamojo A. K. prisipažinimas, liudytojų G. L. ir J. M. parodymai bei baudžiamojoje byloje esantys rašytinai įrodymai patvirtina, kad A. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-jame kalėjime pusiau atviro tipo sąlygomis, adresu Pašulių g. 20, Pravieniškių k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r. sav., 2024 m. spalio 14 d. apie 8.00 val. pabėgo iš jo laikymo vietos, po ko pareigūnams vykdant jo paiešką, jis 2024 m. spalio 14 d. apie 17.45 val., šalia gyvenamojo pastato, adresu P(duomenys neskelbtini), Kaune, buvo sulaikytas Lietuvos kalėjimų tarnybos kriminalinės žvalgybos valdybos kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnų, t. y. pabėgo iš pataisos įstaigos. Kaltinamojo A. K. padaryta nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu yra teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 241 straipsnio 1 dalyje.

Dėl veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

BK 187 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.

Byloje esantys įrodymai atskleidžia, jog nuteistasis, o šioje byloje kaltinamasis A. K. 2024 m. spalio 14 d. pabėgęs iš jo laikymo vietos į Kauno miestą norėjo būti nekontroliuojamas, todėl kaip pats teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad rankomis nuėmė jam uždėtą elektroninio stebėjimo įrenginį ir išmetė daugiabučių namų kieme. Dėl elektroninio priemonės - apykojės sugadinimo ir išmetimo padarytą žalą patvirtina byloje esantis pareiškimas, kuriuo nustatyta, jog išmesto elektroninio stebėjimo įrenginio vertė 1250 eurų.

Taigi kaip matyti iš aptartų duomenų, A. K. pasirašytinai buvo perduotas Pravieniškių 1-ajam kalėjimui priklausantis turtas – elektroninio stebėjimo įrenginys, kurį A. K. 2024 m. spalio 14 d. apie 8.30 val., būdamas Kaune, tarp Savanorių pr. ir Partizanų g., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, rankomis sulaužė, nusiėmė ir išmetė 2024 m. rugsėjo 25 d. sudarytu susitarimu Nr. SV-22-18494 „Dėl elektroninio stebėjimo įrangos priskyrimo ir tinkamo jo naudojimo“ jam patikėtą elektroninio stebėjimo įrenginį Nr. D23T1R9T, D26D1Z4V, kurio vertė 1250 eurų, taip tyčia sunaikino Lietuvos kalėjimų tarnybai priklausantį 1250 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais kaltinamasis A. K. realizavo visus nusikalstamos veikos numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje požymius, dėl ko konstatuotina, kad kaltinimas A. K. pagal aptariamą straipsnį pasitvirtino.

Suteikus kaltinamajam A. K. paskutinį žodį jis prašė jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, BK 62 straipsnį ar BK 75 straipsnį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad bausmės skyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, bendrininkavimo formą, bendrininko rūšį, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, nukentėjusiojo elgesio ypatumus, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. Be to, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalyje numatytas bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Nors baudžiamajame kodekse nėra apibrėžta teisingumo principo sąvoka, tačiau teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą ir kuri atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Be to, teismų praktikoje nurodyta ir tai, kad turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, 2K-340-648/2017).

Vertindamas BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ar BK 75 straipsnio taikymo galimybę, teismas atkreipia dėmesį į ta, kad kaltinamasis A. K. teistas septyniolika kartų, nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių, padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Teismas nesutinka su kaltinamojo pozicija, kad jis išlaiko mažamečius vaikus ir todėl jo atžvilgiu gali būti galima skirti bausmes, nesusijusias su terminuotu laisvės atėmimu. Kaltinamasis A. K. nusikalstamas viekas padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, anksčiau yra ne kartą teistas, paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės nepadarė įtakos jo elgesiui. Todėl aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo A. K. atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ar BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis), atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų sunkumą (BK 11 straipsnis), į jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į asmens nusikalstamų veiksmų pasekmes, į kaltinamojo asmenybę, amžių, šeiminę padėtį bei kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Kaltinamasis A. K. veikdamas tiesiogine tyčia – suvokdamas savo priešingų teisei veiksmų pasekmes, ir norėdamas taip veikti, padarė du baigtus nesunkius nusikaltimus. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu davė išsamius parodymus ir gailėjosi dėl savo poelgio (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. K. yra ne kartą teistas už tyčinių turtinių nusikaltimų padarymą, po paskirtų bausmių jis daro įvairaus pobūdžio turtinius nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. K. pripažintinas recidyvistu. Įvertinama ir byloje pateikta kaltinamojo A. K. charakteristika, kurią pateikė Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija (t. 2 b. l. 70-71), kuria kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 167-169). Nei psichiatrinėje įskaitoje, nei priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 1 b. l. 159). Ne kartą teistas, pats pripažįsta, jog buvo linkęs nusikalsti, kas atskleidžia, jog nuteistojo nusikalstamų veikų modelis yra varijuojantis. Kartu teismas pažymi, kad A. K., tik šiuo metu tikėtina yra padaręs išvadas dėl savo nusikalstamo elgesio, kadangi teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jau nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir atliks jam skirtąją bausmę, tačiau kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos vis tik leidžia spręsti, jog savo nusikalstama elgesiui jis nėra kritiškas, nes atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nekeitė savo elgesio iš esmės teigiamai, o priešingai darė naujas, šiuo nuosprendžiu pripažintas, nusikalstamas veikas, siekdamas patenkinti savo poreikius

Atsižvelgiant į aptartų duomenų visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti tik paskiriant griežčiausią BK 241 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje nurodytos galimos bausmės vidurkis, taip pat ir už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina laisvės atėmimo bausmė, kadangi nors ši veika, nagrinėjamos bylos kontekste, ir nėra itin pavojinga, tačiau tai, kokiu tikslu buvo siekiama ją įgyvendinant, tai yra, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, siekė būti nestebimas tam, kad galėtų laisvai įgyvendinti BK 241 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, jau buvo tapę atviru iššūkių visuomenės intereso į teisingumą atžvilgiu, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju švelnesnės bausmės, nei laisvės atėmimas, skirti nėra pagrindo.

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamasis nulupdamas elektroninio stebėjimo įrenginį siekė tapti nekontroliuojamas ir galėtų įgyvendinti pabėgimo iš jo laikymo vietos sumanymą, ką ir padarė, teismas sprendžia, jog nusikalstamos veikos buvo įgyvendintos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, tai yra nusikalstama veika numatyta BK 241 straipsnio 1 dalyje buvo įgyvendinama atliekant BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tuo pagrindu vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu už veikas paskirtos bausmės yra bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam A. K. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Paskirta laisvės atėmimo bausmė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio pagrindu turėtų būti subendrintina su 2023 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pareiškė, kad kreipsis į teismą dėl ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtų bausmių sušvelninimo pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusį įstatymą. Todėl subendrinus šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę su 2023 m. gegužės 8 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme, būtų taikytas dvigubas bausmių subendrinimas. Todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nebendrintina su aukščiau nurodytu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir jos bendrinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas vykdymo procese.

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimo tarnybos pareikštas civilinis ieškinys dėl 1250 Eur, turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, kadangi byloje surinkti įrodymai, kurie jau buvo aptarti analizuojant kaltinamajam inkriminuotos turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos įrodytumą, patvirtina tai, kad turtinė žala civiliniam ieškovui buvo padaryta ir ji tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo neteisėtais veiksmais.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 1 dalimi, kai kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, jog gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylas, kai įtariamasis ar kaltinamasis yra suimtas. Tai imperatyvi įstatymo nuostata, reiškianti, kad valstybė garantuoja suimtam kaltinamajam gynėją nagrinėjant jo bylą teisme. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam A. K. buvo paskirtas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo baudžiamosios bylose koordinatoriaus parinktas gynėjas teismui pripažinus, jog šioje baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, yra būtinas. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. K. atliko laisvės atėmimo bausmę, duomenų apie nuteistojo turimą turtą byloje nėra, valstybės garantuojama teisinė pagalba, šiuo atveju, kaltinamajam buvo suteikta imperatyviai laikantis BPK nuostatų, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Dėl to, teismas sprendžia, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo A. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus numatytus BK 241 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmes:

- už BK 241 straipsnio 1 dalį paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- už BK 187 straipsnio 1 dalį paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtas bausmes vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinti apėmimo būdų, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. K. recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Civilinio ieškovo Lietuvos kalėjimų tarnybos pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš A. K. civiliniam ieškovui 1250 Eur (tūkstantį du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti

Netenkinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinavimo ir parinkimo baudžiamosiose bylose paslaugų administravimo skyriaus prašymo dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš A. K..

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam A. K. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).