- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-17
- Bylos Nr.
- 2-575/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Kreditorius
- akcinės bendrovės „Swedbank“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Ektonas“, DKV Euro
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Derema“
- Pareiškėjas
- AB "Swedbank" "Lukoil Baltija" DKV Euro Service Gmbh+Co.KG "Derema" "Ektonas"
- Trečiasis asmuo
- "Rokvita"
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutarties, kuria skundas atmestas, civilinėje byloje Nr. B2-171-278/2010 pagal ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Ektonas“, DKV Euro Service GMBH+Co.KG, uždarosios akcinės bendrovės „Lukoil Baltija“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Derema“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 23 d. nutartimi UAB „Derema“ iškelta bankroto byla (nutartis įsiteisėjo 2009 m. liepos 30 d.), o 2009 m. spalio 2 d. nutartimi patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas (T. 1., b. l. 232-234, 244-246; T. 2., b. l. 105-107). 2009 m. lapkričio 23 d. įvyko bendrovės kreditorių susirinkimas, kuris nutarė išrinkti kreditorių komitetą ir perdavė jam visas kreditorių susirinkimo teises, kurias numato Įmonių bankroto įstatymas (T. 2., b. l. 128-140, ĮBĮ 23 str. 2 p., 25 str. 1, 3 d.). Kreditorių komiteto pirmininku buvo išrinktas kreditorius AB Swedbank“ atstovas (protokolo 4 p.). 2010 m. gegužės 14 d. įvyko bankrutavusios UAB „Derema“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame, be kitų klausimų, dienotvarkėje buvo numatytas bei posėdyje svarstomas klausimas „Dėl lėšų sumos patvirtinimo įkeisto turto administravimo išlaidoms apmokėti“ (T 3, b. l. 113-121, 7 dienotvarkės klausimas). Šio komiteto posėdžiui pirmininkavo AB „Swedbank“ atstovas R. T.. Balsų dauguma priimtas nutarimas, kuriuo nutarta jog administravimo išlaidos apmokamos proporcingai nuo gautų lėšų iš įkeisto turto ir iš neįkeisto turto, skaičiuojant įkeisto turto pardavimo dienai. Nutarta, kad patvirtinta administravimo išlaidų sąmata bus skaičiuojama iki įkeisto turto pardavimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė atnaujinti praleistą terminą bankrutavusios UAB „Derema“ kreditorių komiteto 2010 m. gegužės 14 d. nutarimui apskųsti, jeigu, teismo nuomone, jis yra praleistas; pripažinti negaliojančiu kreditorių komiteto 2010 m. gegužės 14 d. nutarimą 7 dienotvarkės klausimu ir jį pakeisti išdėstant jog „Swedbank“ AB apmoka visas tiesiogines įkeisto turto administravimo išlaidas jo pardavimo dienai bei papildomai dengia 19,55 proc. likusių administravimo išlaidų, faktiškai patirtų įkeisto turto pardavimo dienai“. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas, apie kurį „Swedbank“ AB sužinojo tik galutinai suderinus kreditorių komiteto narių poziciją ir 2010 m. birželio 2 d. pasirašius posėdžio protokolą, pažeidžia „Swedbank“ AB teises.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi „Swedbank“ AB skundą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas praleido terminą ginčijamam kreditorių komiteto nutarimui skųsti, nes apie priimtą nutarimą administravimo išlaidų klausimu pareiškėjui buvo žinoma posėdžio, kuriame jis dalyvavo dieną. Be to, kreditorių komiteto posėdžio protokolas pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. gegužės 21 d. (T. 5, b. l. 42) ir jokių pakeitimų nebuvo daroma. Tuo tarpu dėl praleisto termino atnaujinimo teismas nurodė, kad šis klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į ieškovo interesus. Be to, teismas nurodė, jog terminą skundui paduoti kreditorius yra praleidęs 30 dienų, o „Swedbank“ AB yra juridinis asmuo, yra verslu užsiimantis asmuo, kuriam taikytini padidinti reikalavimai dėl teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo, turintis darbuotojus, atstovaujančius jį kreditorių susirinkimuose bei kreditorių komiteto posėdžiuose, tačiau pats buvo aplaidus ir nesiėmė priemonių nedelsiant ginti teises, manydamas jog ginčijamu nutarimu jos yra pažeistos. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad AB „Swedbank“ terminą kreditorių komiteto posėdžio nutarimui apskųsti praleido be svarbių priežasčių ir jį atnaujinti nėra pagrindo.
Iš kitos pusės, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas yra teisėtas, o kreditorių komitetas, vadovaudamasis CK 1.5 nuostatomis, teisingai išsprendė administravimo išlaidų apmokėjimo klausimą, nes ginčijamo nutarimo priėmimo metu AB „Swedbank“ įkeisto turto vertė sudarė 82,1 procentą bankrutavusios įmonės turto vertės ir, priešingu atveju, būtų pažeisti kitų įmonės kreditorių interesai bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius „Swedbank“ AB prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl BUAB „Derema“ 2010 m. gegužės 14 d. kreditorių komiteto nutarimo 7 darbotvarkės klausimu neteisėtumo išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
1. Kreditorių komiteto nutarimams yra privaloma rašytinė forma, o nutarimo priėmimas sietinas su kreditorių komiteto posėdžio protokolo surašymu. Nagrinėjamu atveju 2010 m. gegužės 14 d. vykusio kreditorių komiteto posėdžio protokolas galutinai surašytas ir atsakingų asmenų pasirašytas 2010 m. birželio 2 d., o iki 2010 m. gegužės 28 d. skundo dalykas apskritai neegzistavo.
2. Pardavus visų rūšių turtą, gauta 336 085,58 Lt lėšų suma, iš kurių 218 467,50 Lt (65 proc. gautų lėšų) yra lėšos, gautos pardavus įkeistą turtą, todėl vadovaujantis skundžiamu nutarimu, 68 623,98 Lt administravimo išlaidų (iš viso jos sudaro 105 575,35 Lt) dalis tektų „Swedbank“ AB.
Žemesnės instancijos teismas
3. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi patvirtinti bankrutavusios UAB „Derema“ kreditorių reikalavimai iš viso sudaro 2 776 644,40 Lt, iš jų hipotekos ir įkeitimo kreditoriaus „Swedbank“ AB reikalavimas sudaro 542 927,74 Lt, kas sudaro 19,55 procentus nuo visos patvirtintos BUAB „Derema“ kreditorių reikalavimų sumos, o ginčijamu kreditorių komiteto nutarimu patvirtintas administravimo išlaidų naštos paskirstymas (65 proc. apeliantui) prieštarauja įstatymų saugomai ir ĮBĮ specialiai išskiriamai įkeisto turto turėtojo interesų apsaugai. Apelianto įsitikinimu, iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų pirmiausia turi būti tenkinami įkaito turėtojo finansiniai interesai, o ne kitų atsakovo kreditorių interesai kreditoriaus „Swedbank“ AB sąskaita.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Derema“ ir kreditorė (kreditorių komiteto narė) K. L. prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skundžiamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas BUAB „Derema“ kreditorių komiteto narių dauguma, o apeliantas nesilaikė termino nutarimui skųsti ir dėl to privalo prisiimti kilusias pasekmes. Visgi pažymima, kad ieškovo prašymas pakeisti administravimo išlaidų paskirstymą iš esmės prieštarauja Įmonių bankroto įstatymui (toliau – ĮBĮ), nes administravimo išlaidų sąmatą tvirtina, keičia ir disponavimo administravimo išlaidomis tvarką nustato kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 36 str. 2 d.), o ne teismas.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad senaties terminas kreditorių komiteto nutarimui apskųsti prasideda nuo sužinojimo apie pažeistą teisę arba nuo tos dienos, kai asmuo turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Atitinkamai apeliantas pats dalyvavo 2010 m. gegužės 14 d. vykusiame kreditorių komiteto susirinkime. Tuo tarpu įstatymas neatleidžia hipotekos kreditoriaus nuo pareigos apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą administravimo išlaidoms apmokėti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „Turto bankas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad administravimo išlaidas dengia ne įmonės kreditoriai, o jos dengiamos iš lėšų, kurias išieškojo bankrutuojanti įmonė.
Atskirasis skundas netenkinamas.
ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Šiuos nuostatos taikytinos ir kreditorių komiteto nutarimų apskundimo tvarkai. Atitinkamai ginčijamas kreditorių komiteto nutarimas buvo priimtas 2010 m. gegužės 14 d., o pats apelianto atstovas (kreditorių komiteto pirmininkas) dalyvavo minėtame posėdyje (balsavo „prieš“ ginčijamo nutarimo projektą (T. 3, b. l. 120 – 121), todėl teigti, kad kreditorius „Swedbank“ AB apie ginčijamą nutarimą sužinojo vėliau, nėra pagrindo. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ginčijamo nutarimo apskundimo terminą apeliantas praleido ir skaičiuojant jį nuo 2010 m. gegužės 21 d., kai „Swedbank“ AB buvo išsiųstas pasirašyti kreditorių komiteto protokolas. Tuo tarpu, priešingai nei atskirajame skunde nurodo apeliantas, nagrinėjamu atveju pačiam apeliantui dalyvavus priimant ginčijamą nutarimą, sieti nutarimo priėmimą su kreditorių komiteto posėdžio protokolo pasirašymo momentu nėra jokio pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad „Swedbank“ AB praleido terminą ginčijamam kreditorių komiteto nutarimui skųsti, tačiau skundžiama 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi ieškovo reikalavimą atmetė dar ir dėl to, kad nustatė, jog ginčijamas BUAB „Derema“ 2010 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 7 dėl administravimo išlaidų paskirstymo yra teisėtas. Tuo tarpu apeliantas nesutinka, kad administravimo išlaidos būtų apmokamos proporcingai nuo gautų pajamų iš įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo, nes, ieškovo nuomone, jam tektų per didelė administravimo išlaidų dalis, neproporcinga įkaito turėtojo kreditoriniam reikalavimui. Tačiau pažymėtina, kad nors hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, tenkinami anksčiau už kitų kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 34 str.), tačiau, visų pirma, pardavus bankrutavusios įmonės turtą (įskaitant ir turtą, kuriuo buvo užtikrinti įkaito turėtojo reikalavimai) hipotekos ar įkaito turėtojo reikalavimai tenkinami tik apmokėjus administravimo išlaidas (ĮBĮ 33 str. 5 d., 36 str. 1 d.). Atitinkamai administravimo išlaidos apmokamos ne iš pačių bankrutavusios įmonės kreditorių lėšų, o iš lėšų, gautų pardavus bankrutavusios įmonės turtą. Priešingu atveju, administravimo išlaidas atlyginus bendrai iš lėšų, gautų pardavus visą bankrutavusios įmonės turtą, įkaito turėtojui nagrinėjamu atveju atitektų visa už parduotą įkeistą turtą gauta pinigų suma, t. y. apeliantui iš viso neprisidedant prie administravimo išlaidų atlyginimo, kas neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.), nors dalis administravimo išlaidų tiesiogiai susijusi būtent su įkeisto turto administravimu (T. 3, b. l. 119). Tuo tarpu ginčijamu nutarimu nustatyta administravimo išlaidų paskirstymo tvarka, teisėjų kolegijos nuomone, atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus bendruosius teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus, todėl naikinti ginčijamo 2010 m. gegužės 14 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nutarta administravimo išlaidas apmokėti proporcingai nuo gautų lėšų iš įkeisto turto ir iš neįkeisto turto, skaičiuojant įkeisto turto pardavimo dienai, nėra pagrindo. Atitinkamai administravimo išlaidų mokėjimo tvarką nustato būtent kreditorių komitetas (ĮBĮ 23 str. 5 p., 25 str.), o keisti administravimo išlaidų paskirstymą taip, kaip dar 2010 m. gegužės 14 d. vykusio kreditorių komiteto susirinkimo metu siūlė pats apeliantas (T. 3, b. l. 119), teismas neturi teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d, nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti ją dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį nepakeistą.