Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Donato Vansevičiaus ir Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovams Gintarei Urbikaitei, Ingai Didžiulei ir Rokui Didžiapetriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Dinaka“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūrai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, dėl įsakymų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB ,,Dinaka“ (toliau – ir Pareiškėja) pateikė skundą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-01-04 įsakymą Nr.4-4 „Dėl lėšų, išmokėtų projekto Nr.VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 vykdytojai UAB „Dinaka“, susigrąžinimo“; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2016-01-04 įsakymą Nr.4-5 „Dėl LR ūkio ministro 2009-09-09 įsakymo Nr.4-450 „Dėl finansavimo projektams, siekiantiems gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansinę paramą pagal Lietuvos 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ekonomikos augimo veiksnių programą skyrimo“ pakeitimo“.

Pareiškėja skunde (b. l. 1-4) nurodo, kad vadovaujantis Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26¹.2 papunkčiu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti.

Pareiškėja savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (projekto rodiklių (eksporto bei apyvartos) rodiklių nepasiekimą), grindžia visuotinai žinoma aplinkybe – Pasaulinės ekonomikos krizės situacija (force majeeure institutas). Paaiškina, kad rengiant paraišką 2009 metais nebuvo galima numatyti ilgalaikio ekonominio nuosmukio įtakos projekto rezultatams ir tokio stipraus poveikio pervežimo sektoriui. Pervežimo rinkai susitraukus iki 2010 metų lygio, dėl objektyvių priežasčių nebuvo protinga tęsti pervežimo veiklos. Pasaulinės ekonominės krizės nebuvo galima sukontroliuoti bei UAB „Dinaka“ nebuvo prisiėmusi tokių aplinkybių ir jų padarinių atsiradimo rizikos.

Pareiškėja teigia, kad siekiant išvengti įmonės bankroto, UAB „Dinaka“ nuo 2010 metų pabaigos mažino nuostolingą tarptautinių pervežimų veiklą (2010 metais tarptautinių pervežimų rinka buvo visiškai susitraukusi) iki iš viso ją nutraukė. Nutraukus visiškai nuostolingą tarptautinių pervežimų veiklą, bendrovė savo veiklą tęsė apgyvendinimo, maitinimo bei nekilnojamojo turto srityse. Pažymi, kad būtent šios UAB „Dinaka“ permainos ir neleido UAB „Dinaka“, kaip numatyta paraiškoje, ženkliai padidinti gaunamų pajamų tiek iš vietos, tiek ir iš užsienio klientų. UAB „Dinaka“ darytos pertvarkos 2010 metais pasiteisino, bendrovė neužsidarė, toliau tęsia veiklą bei gauna pelną.

Atsakovė Ūkio ministerija nesutinka su Pareiškėjos skundu (b. l. 33-37) ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – LVPA), nustačiusi Europos Sąjungos (toliau - ES) finansinės paramos naudojimo pažeidimą, 2015 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. R4-7239(13.3.14-129) „Dėl atnaujinto pažeidimo R1828/LVPA/VP2-2.1-ŪM-02-K/0076 tyrimo rezultatų, projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167“ pateikė Ūkio ministerijai priimtą sprendimą - 2015 m. lapkričio 26 d. pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03 (toliau - LVPA sprendimas dėl pažeidimo) ir siūlymą susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį - 1 796,86 Eur. Ūkio ministerija, išnagrinėjusi LVPA sprendimą dėl pažeidimo nenustatė jokių neatitikimų tarp LVPA nustatytų pažeidimų ir LVPA sprendimo dėl pažeidimo 7.1 papunktyje nurodytų pažeistų teisės aktų. Be to, Ūkio ministerija visiškai sutiko su LVPA sprendimo dėl pažeidimo 7.3 papunktyje išsamiai nurodytomis faktinėmis pažeidimo aplinkybėmis, todėl nekeitė nustatyto pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, ir atsižvelgdama į sprendime dėl pažeidimo LVPA pateiktą pasiūlymą, priėmė Taisyklių 188¹ punkte ir 198.2 papunktyje numatytą sprendimą. Vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika pažymi, kad verslo paramos agentūros pažeidimo tyrimo išvada. kuria Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai teikiamas siūlymas priimti sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, laikytina šalutinio sprendimo dėl Sutarties nutraukimo sudėtine dalimi. Tokiais atvejais papildomai pagrįsti priimamą sprendimą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio prasme nėra būtina. Atsakovė, priimdama sprendimą dėl Sutarties nutraukimo, sutiko su LVPA pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytomis aplinkybėmis, todėl ginčijamas sprendimas tinkamai pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau – ir LVPA) atsiliepimu (b. l. 42-49) Pareiškėjos skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad Pareiškėjos įgyvendintam projektui finansavimas buvo skirtas pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ VP2-2.1-ŪM-02-K priemonę „E-verslas LT“, kurios finansavimo sąlygų aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 4-577 „Dėl VP2-2.1-ŪM-02-K priemonės „E-verslas LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“. Priemonės tikslas - skatinti labai mažas, mažas ir vidutines įmones (toliau - MVD diegti informacines technologijas, tuo sudaryti palankias sąlygas įmonių darbo našumui ir eksportui didinti. Pareiškėja, pateikusi paraišką nurodė, kokio dydžio rodiklius (pavyzdžiui, eksporto apimties, apyvartos didėjimo) įsipareigoja pasiekti per 3 metus po projekto finansavimo pabaigos ir dėl to, pagal projektui skirtų balų skaičių, nustatytą naudos ir kokybės vertinimo metu, gavo finansavimą projektui įgyvendinti. LVPA, tikrindama ataskaitas po projekto užbaigimo turi įsitikinti, ar finansavimą gavę subjektai pasiekė numatytus rodiklius, dėl kurių jų projektas buvo finansuotas.

2010 m. vasario 8 d. tarp Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos (toliau - Ūkio ministerija), LVPA ir Pareiškėjos buvo sudaryta projekto „Tranzito centro šiuolaikinė valdymo sistema, jungianti transporto, viešbučio ir restorano valdymo paslaugas bei gamybą“ projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 (toliau -Sutartis). 2010 m. rugsėjo 6 d. projektas baigtas įgyvendinti (Projekto vykdytojas pateikė 2010 m. gegužės 7 d. mokėjimo prašymą Nr. 1 ir galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą). Po projekto veiklų pabaigos Projekto vykdytojas pateikė 5 ataskaitas.

Pagal 2014 m. spalio 23 d. patikslintos ataskaitos po projekto užbaigimo Nr. 4 duomenis, rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų. 2014 m. gruodžio 2 d. LVPA pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl projekto vykdytojo neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį, siekiant joje nustatytų stebėsenos rodiklių reikšmių. 2014 m. vasario 10 d. LVPA priėmė sprendimą (išdėstytą pažeidimo tyrimo išvadoje Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT02) ir teikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį - 1 796,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą.

2015 m. vasario 24 d. Projekto vykdytojas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau - Finansų ministerija) pateikė skundą dėl LVPA nustatyto pažeidimo. 2015 m. liepos 16 d. Finansų ministerija išnagrinėjusi Projekto vykdytojo skundą dėl LVPA 2015 m. vasario 10 d. priimto sprendimo raštu Nr. (24.16-02)-5K-1505107-5K-1507026-6K-1505368 LVPA nurodė atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą įvertinant Projekto vykdytojo pateiktą informaciją pagal Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų.

2015 m. spalio 29 d. raštu Nr. R4-6697(13.3.14-129) LVPA kreipėsi į Projekto vykdytoją, informuodama apie atnaujintą tyrimą, ir Projekto vykdytojo paprašė pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Projekto vykdytojas į raštą nereagavo, su LVPA nebendradarbiavo ir jokio atsakymo nepateikė.

2015 m. gruodžio 2 d. LVPA pakartotinai konstatavo Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo pažeidimą ir teikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį - 1 796,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą. 2015 m. gruodžio 28 d. Projekto vykdytojas Ūkio ministerijai pateikė skundą dėl LVPA nustatyto pažeidimo. 2015 m. sausio 4 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministras priėmė skundžiamus įsakymus. 2016 m. sausio 22 d. Finansų ministerija atsakė raštu Nr. (24.16-02)-5K-l 527643-5K-160065-5K-1523137-6K-1600540.

Nurodo, kad projekto vykdytojas savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (projekto rezultatų stebėsenos rodiklių (eksporto bei apyvartos) reikšmių nepasiekimą grindžia iš esmės vieninteliu argumentu - ekonomine krize, kaip force majeure (nenugalima jėga) aplinkybe. Tačiau nei CK 6.212 str. įtvirtintas reglamentavimas, nei teismų praktikoje suformuluoti išaiškinimai nesuteikia pagrindo išvadai, kad ekonominės krizės situacija, dėl kurio visuotinai atleidžiama nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo ar sutarčių nevykdymo.

Pažymi, kad Sutartis buvo pasirašyta 2010 m. vasario 8 d. t. y. praėjus daugiau nei metams nuo Pasaulinės krizės pradžios, Projekto vykdytojas ataskaitose nepateikė informacijos, kad rodikliai gali būti nepasiekti (priešingai - nurodė, kad apyvartos ir eksporto rodikliai bus pasiekti), nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad buvo imtasi visų galimų priemonių projekto rezultatams pasiekti, neinicijavo Sutarties pakeitimo dėl sumažėjusių planuotų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių. Projekto vykdytojas neįrodė ekonominės krizės kaip force majeure situacijos, sąlygojusios projekto stebėsenos rezultatų rodiklių reikšmių nepasiekimą, todėl jo skundas yra nepagrįstas.

Pareiškėjo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens LR Finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai.

Trečiojo suinteresuoto asmens VŠĮ Lietuvos verslo paramos agentūros atstovai pareiškėjo skundą prašė atmesti, palaikydami atsiliepime išdėstytus argumentus.

Bylos įrodymais nustatyta, jog Agentūra ir Pareiškėjas 2010-02-08 sudarė projekto „Tranzito centro šiuolaikinė valdymo sistema, jungianti transporto, viešbučio ir restorano valdymo paslaugas bei gamybą“ projekto kodas Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. S-VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167 (toliau – Sutartis) (b.l. 145-164). 2010-09-06 projekto įgyvendinimas buvo baigtas, Pareiškėjas pateikė galutinę projekto įgyvendinimo ataskaitą (b.l. 138-124), vėliau teikė ataskaitas po projekto užbaigimo (b.l. 133-137, 122-123, 51-52, 53-57).

Agentūra nustatė, jog pagal 2014-10-23 patikslintos Ataskaitos po projekto užbaigimo Nr.4 duomenis, projekto rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų it pradėjo įtariamo pažeidimo tyrimą dėl projekto vykdytojo neįvykdytų įsipareigojimų pagal Sutartį. Agentūra 2014-02-10 surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT02) ir pateikė siūlymą Ūkio ministerijai pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti sumokėtų lėšų dalį - 1 796,86 Eur.

Pareiškėjas pateikė skundą (b.l. 143-144) dėl Agentūros nustatyto pažeidimo, kurį išnagrinėjusi ministerija 2015-07-16 raštu Nr. (24.16-02)-5K-1505107-5K-1507026-6K-1505368 (b.l.91-99) Agentūrai nurodė atnaujinti įtariamo pažeidimo tyrimą ir nustatyti kokių veiksnių Pareiškėjas ėmėsi siekdamas užtikrinti rodiklio reikšmės pasiekimą ir įvertinti šiuo veiksmus. Nurodydama pakartotinio tyrimo metu įvertinti Pareiškėjo pateiktą informaciją pagal Metodinių rekomendacijų 26¹.2 p.

Agentūra 2015-10-29 raštu Nr. R4-6697(13.3.14-129) (b.l. 100-101) kreipėsi į Pareiškėją, informuodama apie tyrimo atnaujinimą ir paprašė iki 2015-11-05 pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Bylos duomenimis Pareiškėjas atsakymo ir dokumentų nepateikė.

Agentūra 2015-11-26 surašė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03), kurioje pakartotinai konstatavo Europos Sąjungos fondų lėšų panaudojimo pažeidimą, atsižvelgdama į tai, jog nustatyto pažeidimo ištaisyti neįmanoma, projekto vykdytojas yra pateikęs galutinį mokėjimo prašymą, vadovaudamasi Taisyklių 197 p. priėmė sprendimą pripažinti 8408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir, vadovaudamasi Taisyklių 197.2 p. ir 197¹ p. pateikė siūlymą Ūkio ministerijai susigrąžinti Pareiškėjui sumokėtų lėšų dalį, t.y. 1 796,86 Eur, taikant lėšų pervedimo būdą.

Dėl pastarosios tyrimo išvados Pareiškėjas pateikė skundą Finansų ir Ūkio ministerijoms (b.l. 114-116). Ūkio ministras 2016-01-06 rašte Pareiškėjui (b.l. 117-118) nurodė, jog skundo padavimo terminas yra praleistas, o skundo nagrinėjimas nepriklauso ministerijos kompetencijai, ir Pareiškėją informavo apie 2016-01-04 priimtus skundžiamus įsakymus Nr.4-4 ir Nr.4-5.

Finansų ministerija 2016-01-22 raštu Nr. (24.16-02)-5K-l 527643-5K-160065-5K-1523137-6K-1600540 informavo, jog skundo nenagrinės dėl praleisto termino ir atkreipė dėmesį, jog Agentūra atliko ministerijos 2015-07-16 sprendime nurodytus veiksmus tiriant pažeidimą, kreipėsi į Projekto vykdytoją dėl papildomų argumentų ir juos pagrindžiančių dokumentų pateikimo, bei įvertino viešoje erdvėje pateikiamą informaciją dėl visuotinai pripažintų metodikų dėl ekonominių bei finansinių prognozių įtakos prognozių tikslumui (b.l. 119-121).

Ginčas byloje kilęs dėl Ūkio ministro 2016-01-04 priimtų įsakymų Nr.4-4 ir Nr.4-5 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar sprendimai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d., redakcija galiojusi iki 2016-07-01). Sprendžiant Pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamų sprendimų pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 89 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami sprendimai turėtų būti panaikinti.

Ūkio ministro 2016-01-04 įsakymas Nr. 4-4, kuriuo nustatyta, jog projekto vykdytojas iki 2016-02-25 į atsakovo sąskaitą privalo grąžinti 1796,86 Eur Europos Sąjungos fondų lėšų, priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų LR vyriausybės 2005-05-30 nutarimu Nr.590, 5.2.3 ir 8.1 p., Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007-12-19 nutarimu Nr. 1443, 188¹ ir 198.2 p., atsižvelgiant į Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.17, 2.1.18 ir 9.1 p., Agentūros 2015-12-03 pateiktą sprendimą – 2015-11-26 pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP2-2.1-ŪM-02-K-01-167/IT03), Pažeidimo tyrimo išvados 7.1 papunktyje nurodytus pažeistus teisės aktus, 7.3 papunktyje nurodytas faktines pažeidimo aplinkybes, ir į tai, kad Agentūra dėl nustatyto pažeidimo pripažino netinkamomis finansuoti išlaidomis 8408,48 Eur, iš jų 4204,24 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų ir 4204,24 UAB „Dinaka“ lėšų.

Taisyklių 198 p. nustatyta, kad Ūkio ministerija, gavusi įgyvendinančios institucijos (Agentūros) sprendimą dėl pažeidimo, nedelsdamos, bet ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo jo gavimo dienos, išnagrinėja jį ir nekeisdamos nustatyto dydžio pažeidimo apimties, turinio ir su juo susijusios netinkamos finansuoti išlaidų sumos, atsižvelgdamos į sprendime dėl pažeidimo įgyvendinančios institucijos pateiktą pasiūlymą, priima vieną iš Taisyklių 198 p. nurodytų sprendimų. Sutiktina su Ūkio ministerijos pozicija taikant šią teisės akto nuostatą, kad Ūkio ministerija pilnai sutikdama su Agentūros sprendimu dėl pažeidimo, šiuos motyvus nebūtinai turi perkelti į savo priimamus individualius administracinius aktus. Agentūros priimta pažeidimo tyrimo išvada ir ginčijami Ūkio ministerijos įsakymai vertintini kaip vientisas dokumentas.

Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas neginčija nei Agentūros, nei atsakovo įgaliojimų atlikti patikrinimo veiksmus bei priimti skundžiamus teisės aktus. Taigi skundžiami teisės aktai priimti kompetentingo administravimo subjekto jam suteiktos kompetencijos ribose. Byloje taip pat nėra ginčo dėl Agentūros nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog projekto rodikliai nebuvo pasiekti 100 procentų. Šių aplinkybių Pareiškėjas neginčija, tačiau skunde teismui nurodo, jog sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą (projekto rodiklių (eksporto bei apyvartos) rodiklių nepasiekimą), sąlygojo Pasaulinės ekonomikos krizė, kaip nenugalimos jėgos (force majeeure) aplinkybė. Rengiant paraišką 2009 metais nebuvo galima numatyti ilgalaikio ekonominio nuosmukio įtakos projekto rezultatams.

Pareiškėjas nesutinkamas su Agentūros ir atsakovo sprendimais nurodo, jog nebuvo atsižvelgta į Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26¹.2 p. nuostatą. Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau- Pažeidimo tyrimų ir nustatymų rekomendacijos), patvirtintų 2009-05-29 LR finansų ministro įsakymu Nr.1K-173, 26¹.2 p. numato, jog įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos veiksnių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Taigi, įvertinus minėto punkto nuostatas, nustatant pažeidimą atsižvelgtina į tai, ar: 1) veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir sutarties pasirašymo metu; 2) projekto vykdytojas, nesulaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos apie galimą riziką nesiekti rodiklių informavo įgyvendinančią instituciją; 3) projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šio rodiklio pasiekimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog rodikliai nebuvo pasiekti dėl 2009 m. prasidėjusio ženklaus ekonominio nuosmukio, kurio pasekmių jis negalėjo numatyti. Siekiant išvengti bankroto įmonei teko atsisakyti tarptautinių pervežimų veiklos, o savo veiklą pakeisti į apgyvendinimo ir tranzito centro.

Teismas nesutinka su Pareiškėjo pozicija, kad minėtos aplinkybės yra objektyvios ir nepriklausė nuo jo valios. Pažymėtina, jog Sutartį pareiškėjas ir Agentūra sudarė 2010-02-08, t.y. praėjus daugiau nei metams nuo Pasaulinės krizės pradžios, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su Pareiškėjo teiginiais, jog teikiant paraišką ir juo labiau pasirašant Sutartį nebuvo galima numatyti dėl krizės kilsiančio ekonomikos nuosmukio. Be to, Sutartis buvo vykdoma keletą metų, Agentūrai periodiškai buvo teikiamos projekto vykdytojo ataskaitos, kuriose Pareiškėjas nurodydavo, jog apyvartos ir eksporto rodikliai bus pasiekti. Pažymėtina, kad UAB „Dinaka“ yra verslo subjektas, vykdantis konkrečią veiklą. Teisės doktrinoje nustatyta, kad verslininkai veikia savo rizika, todėl nuostoliai dėl normalios ūkinės gamybinės rizikos tenka pačiam verslininkui. Bendrovė, vykdydama verslą, turi elgtis apdairiai ir rūpestingai bei įvertinti verslo riziką ir privalo prisiimti numatomos verslo rizikos valdymo pasekmes.

Pažymėtina, jog 2014-12-05 raštu Agentūra Pareiškėjo prašė pateikti papildomus paaiškinimus ir dokumentus, kokių konkrečių veiksmų buvo imtasis siekiant užtikrinti, kad projekto rezultatai būtų pasiekti nustatyta apimtimi. Pakartotinio pažeidimo tyrimo metu, Agentūra 2015-10-29 raštu dar kartą kreipėsi į Pareiškėją, prašydama iki 2015-11-05 pateikti papildomus argumentus bei juos pagrindžiančią dokumentaciją dėl įtariamo pažeidimo aplinkybių. Bylos duomenimis Pareiškėjas atsakymų ir dokumentų nepateikė. Pažymėtina, kad nors Pareiškėjas ir teigia, jog Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26¹.2 p. nuostatos buvo pritaikytos netinkamai, tačiau nenurodė veiksmų ir nepateikė dokumentų, kuriuos Agentūra galėtų vertinti siekiant nustatyti, kokių veiksmų rodikliams pasiekti buvo imtasi. Vertindama Pareiškėjo nurodomą jo vykdytos veiklos diversfikavimą, Agentūra tyrimo metu nustatė, jog tai buvo iš anksto suplanuotas įmonės raidos etapas, kuris buvo numatytas iki paraiškos pateikimo ir Sutarties pasirašymo (Pažeidimo tyrimo išvados 7 p., b.l. 14). Skunde Pareiškėjas nenurodė jokių argumentų paneigiančių šias Agentūros nustatytas aplinkybes.

Vertinant Pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų 26¹.2 p. nuostatą dėl Pareiškėjo pareigos informuoti Agentūrą apie galimą riziką nepasiekti įsipareigotų rodiklių, nėra pagrindo teigti, jog Pareiškėjas šią pareigą vykdė ir teikė informaciją apie riziką nepasiekti Sutartyje nustatyto apyvartos ir eksporto pokyčio. Bylos duomenimis, Pareiškėjas Taisyklių 167 p. nustatyta tvarka bei Sutarties bendrųjų sąlygų 10.1 p. nustatyta tvarka neinformavo Agentūros apie nukrypimus nuo rodiklių, taip pat sumažėjus planuotų projekto stebėsenos rodiklių reikšmėms nesikreipė į Agentūrą dėl Sutarties pakeitimų inicijavimo.

Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte nustatyta, kad siekdamas šios sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, Projekto vykdytojas privalo įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Finansavimo ir administravimo sutartyje. Pagal tų pačių sąlygų 2.1.2 punktą, jis taip pat privalo skirti žmogiškuosius, techninius, intelektinius, materialinius ir kitokio pobūdžio išteklius, reikalingus ir leidžiančius deramai vykdyti Finansavimo ir administravimo sutarties sąlygas bei užtikrinti tinkamą Projekto įgyvendinimą. Taisyklių 171 p. numato, jog šių Taisyklių 170 punkte nurodytoms aplinkybėms (mažėja planuotos projekto stebėsenos rodiklių reikšmės, 170.3 p.) projekto vykdytojas privalo raštu pateikti įgyvendinančiajai institucijai prašymą pakeisti sutartį ir kartu su prašymu – visus prašymą pagrindžiančius įrodymus. Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja minėtų Administravimo taisyklių ir Sutarties nuostatų nesilaikė, o projekto rezultatai yra sąlygoti veiksnių, kurių įtaką rodiklių nepasiekimui Pareiškėjas galėjo sumažinti.

Atsižvelgiant į teismo byloje nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Agentūra pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja neįvykdė prisiimtų įsipareigojimų ir padarytų pažeidimų neįmanoma ištaisyti, todėl pagrįstai Ūkio ministerijai pateikė siūlymą pripažinti 8 408,48 Eur projekto išlaidų netinkamomis finansuoti ir susigrąžinti Pareiškėjui sumokėtų lėšų dalį - 1 796,86 Eur Europos Sąjungos fondo lėšų. Pareiškėjo ginčijami Ūkio ministro 2016-01-04 įsakymai Nr. 4-4 bei 4-5 yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti UAB „Dinaka“ reikalavimų juos panaikinti pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas, redakcija galiojusi iki 2016-07-01).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjo UAB „Dinaka“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.