Kauno apylinkės teismo nutarimas

2017-06-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-162-946/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-06-12
Bylos Nr.
A2.-162-946/2017
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00061-2017-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Pažeidėjas
V. N.
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2-162-946/2017Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00061-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.2; 21.3.3; 21.9.10
KAIŠIADORIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. birželio 12 d.Kaišiadorys
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjas Arūnas Purvainis,sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. N.,

nedalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą - Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK, atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur V. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. N. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas nepilnametės M. N., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvu, nepanaudojo tėvų valdžios vaiko interesais jos auklėti, dėl ko 2016 m. gruodžio 24 d., apie 17.30 val., policijos pareigūnams apsilankius jo namuose, nepilnametė dukra M. N. rasta surišta, visais apsilankymo jo namuose atvejais dukra rasta surišta, nors M. N. būnant (duomenys neskelbtini) mokykloje, mergaitė savarankiškai valgydavo, nusinešdavo indus, padedant atlikdavo užduotis ir nebūdavo fiksuojama jokiais diržais. Protokole nurodyta, kad V. N. nesiėmė priemonių dukrai prižiūrėti, todėl ji būdavo surišta ir jo veiksmai kvalifikuoti pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį.

Teismo posėdžio metu apklaustas V. N. dėl nusižengimo kaltės nepripažino, paaiškino, kad dukra yra agresyvi, nuolat save žaloja – spardosi, trina smakrą į pažastį, kandžiojasi. Mergaitė yra pastoviai stebima vietinių psichiatrų, kas mėnesį yra išrašomi receptiniai vaistai, tačiau teigiamo rezultato nėra, buvo nuvežta ir į Naująją Vilnią. Siekiant apsaugoti dukrą nuo susižalojimų, gydytojai rekomenduoja ją fiksuoti ortopediniais diržais prie lovos. Dukrą fiksuoja jau apie 10 metų, anksčiau užteko surišti raišteliais, tačiau šiuo metu ji yra stipresnė, reikalingi ortopediniai diržai. Nerištų dukros, jei tai nebūtų būtina dėl jos pačios saugumo. Jo šeima yra nuolat stebima socialinių darbuotojų, kurie mato, kad dukra yra nuolat fiksuojama.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. N. paaiškino, kad yra mergaitės senelis, dirba gydytoju neurologu ir vaiką stebi nuo pat gimimo. Mergaitė gimė neišnešiota, nuo gimimo serga giliu protiniu atsilikimu su ryškiais dėmesio sutrikimais, yra neįgali fiziškai ir protiškai, nekalba, nesiorientuoja aplinkoje, jai yra būdingas nuolatinis savęs žalojimas – ji pešioja sau plaukus, žnaibo save, spardo vieną koją į kitą, trina smakrą. Anūkė 2012 metais buvo gydyta Respublikinėje Vilniaus ligoninėje, medikamentinis gydymas neduoda jokio rezultato. Mergaitė nuo gimimo stebimo psichikos sveikatos centro gydytojos, kuri nurodė, kad vaiką reikia rišti. Mokykloje mergaitė taip pat yra fiksuojama, po mokyklos ji vežama specialiu autobusiuku, tuomet jos rankos yra fiksuojamos. Ligoninėse anūkė taip pat yra fiksuojama, siekiant apsaugoti nuo susižalojimo.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. V., M. N. motina, paaiškino, kad mergaitė turi būti rišama, kadangi ji nuolat daužosi. Vaiką fiksuodavo nuo dvejų metų, tačiau tik formaliai, o šiuo metu dukra auga ir stiprėja, todėl nuolat turi būti fiksuojama. Mergaitė gydytojų yra nuolat stebima, gauna reikalingus medikamentus, gydytojų nuomone, vaiko fiksavimas yra būtinas. Dukra gyvena pas tėvą, ji ateina padėti prižiūrėti vaiką.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta pavojinga veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 str. 1 d.).

Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį, veikoje yra šio administracinio nusižengimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos „tėvų valdžia“ turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio, apibrėžiančio tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai tėvai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad norint patraukti V. N. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo sudėties požymius, o nesant bent vieno iš jų, administracinių nusižengimų teisena negalima. Vienas iš teisės pažeidimo sudėties elementų objektyviosios pusės rodo, kaip, kokiais konkrečiais veiksmais (neveikimu), būdais ir priemonėmis, kokiomis aplinkybės padaromas administracinis nusižengimas. Objektyviosios pusės požymiai: teisei priešinga veika (veikimas arba neveikimas); žalingi padariniai; priežastinės veikos ir jos padarinių ryšys; veikos padarymo būdas. Tačiau pagrindinis objektyviosios pusės požymis yra tai, kad veika yra priešinga teisei.

Nagrinėjamu atveju, administracinio nusižengimo protokole suformuluotas V. N. kaltinimas, jog, policijos pareigūnams apsilankius pas jį namuose, jo nepilnametė dukra M. N. buvo rasta surišta, visais apsilankymo pas V. N. namuose atvejais jo dukra buvo rasta surišta, dėl to jis nepanaudojo savo tėvo valdžios vaiko interesais jai auklėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą nustatyta, kad V. N. nesutinka su jam siekiamu inkriminuoti teisės pažeidimu, apklausiamas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dukra yra neįgali nuo vaikystės, agresyvi ir, siekiant ją apsaugoti nuo susižalojimo, dukrą yra būtina fiksuoti ortopediniais diržais. Šiuos V. N. paaiškinimus teismo posėdžio metu taip pat patvirtino M. N. senelis, dirbantis gydytoju neurologu ir stebintis anūkę nuo pat gimimo, nurodęs, jog mergaitei yra būdingas nuolatinis savęs žalojimas, ją nuo gimimo stebinčios psichikos sveikatos centro gydytojos nurodymu, vaikas yra rišamas tiek namuose, tiek mokykloje, taip pat vaiko motina R. V., kuri paaiškino, kad dukra yra agresyvi, nuolat „daužosi“, todėl vaiką, vykdydami gydytojų nurodymus, fiksuoja. Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad J. S., Kaišiadorių psichikos sveikatos centro psichiatrė, apklausiama kaip liudytoja atliekant ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dėl nežymaus nepilnametės M. N. sveikatos surikdymo, parodė, jog jos pacientė M. N., nuo gimimo serga labai sunkiu protinių atsilikimu – nekalba, nesiorientuoja aplinkoje, neapsitarnauja, jai būdingi labai ryškūs elgesio sutrikimai, pati save nuolat žaloja, daužo, drasko, todėl ją nuolat reikia fiksuoti, t. y. rišti, specialių priemonių fiksavimui nėra, tačiau mergaitei reikia rišti rankas ir kojas, nes ji daužo rankomis sau galvą, trina koją į koją, mokykloje mergaitę taip pat fiksuoja. 2012 m. gegužės mėnesį M. N. buvo gydoma Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, kur gydytojai rekomendavo toliau švelniai ją fiksuoti. Prieš tai M. N. taip pat būdavo fiksuojama, jai yra taikomas ir medikamentinis gydymas, tačiau jis tik šiek tiek veiksmingas (b. l. 7, antra pusė).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta M. N. tikybos mokytoja taip pat parodė, jog mergaitei nustatytas labai didelis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis, jai reikalinga nuolatinė priežiūra ir globa <...> emocijas mergaitė išreiškia riksmais, šūkavimu, savęs žalojimu, verkimu ar juoku <...>, M. pastebimi autizmo bruožai, autoagresija, ji žaloja save: kandžiojasi rankas, žnaibo kur pasiekia savo kūną, pešioja plaukus, daužo kumščiais galvą, daužo galvą į palangę, kėdės atlošą, spardo vieną koją į kitą arba į kėdės ar stalo koją<...> mokykloje M. pamokų ir užsiėmimų metu nėra rišama, ji fiksuojama tik afekto būsenos metu, kai kažko užsinori ir negauna, bet dažnai be priežasties, lengvai fiksuojama M. būna tik atvykstant į mokyklą ir vykstant namo, nes priešingu atveju ji žaloja save (b. l. 7, antra pusė). VĮ (duomenys neskelbtini) direktorius pažymoje nurodoma, kad M. N. dėl išreikštos autoagresijos dažnai reikalinga fiksacija bei medikamentinis gydymas (b. l. 9). Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2017 m. balandžio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nepilnametę M. N. kai kuriais atvejais būtina fiksuoti, kad ji nežalotų savęs <...> (b. l. 9).

Išanalizavus byloje surinktą medžiagą, teismo vertinimu, laikantis specialistų, nuo gimimo prižiūrinčių bei stebinčių neįgalų vaiką, nurodymų ir fiksuojant sunkų protinį atsilikimą su reikšmingais elgesio ir emocijų sutrikimais turinčią nepilnametę dukrą, siekiant išvengti vaiko savęs žalojimo, vaiko interesai ir saugumas nebuvo pažeisti. Kitokių duomenų, pagrindžiančių išvadą, kad V. N. nesiėmė priemonių dukrai prižiūrėti – kas nurodyta administracinio nusižengimo protokole, į bylą nepateikta. Todėl negalima kategoriškai ir vienareikšmiškai teigti, jog V. N. nuolatinis fiksavimas diržais savo nepilnametės dukros, buvo priešingas teisei, t. y. priešingas vaiko M. N. interesams. Teismo vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje mergaitės nefiksavimas diržais sudarytų pakankamą pagrindą manymui, kad tėvų valdžia nėra pakankama apimtimi naudojama vaiko intereso užtikrinimui, nes būtų sudaromos prielaidos vaiko savęs žalojimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad V. N. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktą, todėl administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (ANK 591 str. 1 dalies 1 punktas, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 591 str. 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalis 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 73 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Arūnas Purvainis