- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-05
- Bylos Nr.
- T-622-753/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- B. U.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam B. U. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2018 m. vasario 26 d. Komisijos priimtu nutarimu Nr. 93-120 nutarta taikyti nuteistajam B. U., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 8 mėn. 9 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. vasario 22 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 19 balų, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. B. U. pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra tai, kad vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos skirtas rekomendacijas, jo elgesio rizika sumažėjo nuo 21 balo. Nuteistojo elgesys šiuo metu vertinamas kaip teigiamas, už gerą elgesį, sąžiningą darbą jis šešiolika kartų skatintas, pataisos namuose bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, turi teigiamą nuostatą į darbą. B. U. socialinius ryšius su artimaisiais palaiko, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nebenusikals.
B. U. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas 12 m. laisvės atėmimas.
Bausmės pradžia – 2008 m. lapkričio 1 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 1 d. Nuteistasis faktiškai atliko 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis.
Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam B. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Motyvuojamoji dalis
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis B. U. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad, išėjęs į laisvę, B. U. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis pataisos namuose dirba, buvo šešiolika kartų skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau taip pat pažymi, kad B. U. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Svarstant galimybę nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą turi būti vertinamas nuteistojo elgesys visu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu neišskiriant atskirų laikotarpių. Pažymėtina, kad B. U. paskutinį kartą vidaus tvarkos taisykles pažeidė 2016 m. gegužės 16 d., o laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. lapkričio 1 d. Taigi būdamas susipažinęs su vidaus tvarkos taisyklėmis, sąmoningai jų nesilaikė, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pažymėtina, jog bausmės atlikimo metu nuteistasis už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą arba laikymą bei įstaigoje nustatytos tvarkos nesilaikymą penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis ir, nors minėtos nuobaudos nebegalioja, tačiau jos neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad visą bausmės atlikimo laikotarpį jis nesistengė elgtis nepriekaištingai, nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi. Šių duomenų kontekste darytina išvada, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs reintegruotis į visuomenę, kadangi net būdamas įkalinimo įstaigoje, kurioje jam taikomi griežti apribojimai, nuteistasis jų nesilaiko, dėl to negalima daryti išvados, kad laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Be to, B. U. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio ir labai sunkaus, visuomenei pavojingų nusikaltimų padarymą, anksčiau jau buvo kartą teistas, ir nors šios aplinkybės nėra vertinamos kaip esminės, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau jos apibūdina nuteistojo asmenybę ir vertinamos kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Nors Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika (19 balų pagal ‚OASys“), tačiau iš jų net 12 balų yra dinaminiai, kas sudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga dar nėra pakankama ir akivaizdi, kad jo atžvilgiu būtų taikomas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat pažymima, jog nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ir turėjo įtakos jo nusikalstamumui; yra pernelyg susirūpinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų; apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Šios savybės vertintinos padarytų nusikaltimų (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, kontrabanda) kontekste, atsižvelgiant į tai, jog siekė tiesioginio atlygio, kuris privedė prie teisės pažeidimų. Svarbu ir tai, jog nuteistajam vis dar nustatomi artimi kriminogeniniams veiksniai: mąstymas ir elgesys; gyvenimo stilius ir draugai.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis B. U. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, kad lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam B. U. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-120 taikyti nuteistajam B. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 360 straipsnio 1, 2 bei 7 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Komisijos 2018 m. vasario 26 d. nutarimą Nr. 93-120 taikyti nuteistajam B. U. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.