Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, susipažinusi su UAB „Revizorius“ skundu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 2 d. teisme gautas UAB „Revizorius“ (toliau – pareiškėjas) skundas Lietuvos auditorių rūmams (toliau – Auditorių rūmai) dėl Auditorių rūmų įpareigojimo atšaukti 2015 m. lapkričio 18 d. vykusio prezidiumo posėdžio nutarimą, pateiktą prezidiumo posėdžio protokolo 17.2.1 punkte (toliau – skundas).

Motyvuojamoji dalis

Skundą atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo teisėjas atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Auditorių rūmų prezidiumo nutarimu kreiptis į Audito ir apskaitos tarnybą su pasiūlymu dėl pareiškėjo (ne audito įmonės) 2015 m. atliktų auditų tyrimo inicijavimo. Pareiškėjo manymu, toks nutarimas yra neteisėtas, nes priimtas Auditorių rūmams veikiant ultra vires.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) savo praktikoje nuolat akcentuoja teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo svarbą. Kita vertus, LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013 pažymėjo, jog teisė kreiptis į administracinį teismą turi būti realizuojama laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, todėl ne bet kuris asmuo ir ne su bet kokiu reikalavimu gali kreiptis į teismą ir reikalauti, kad byla būtų išnagrinėta. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių sąrašą. Įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, vienas iš reikalavimų yra besikreipiančio asmens suinteresuotumas. Reikalavimas dėl suinteresuotumo yra įtvirtintas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, numatančioje, kad įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą (dėl pažeistos ar ginčijamos teisės apgynimo) turi teisę kiekvienas suinteresuotas subjektas. Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl viešojo administravimo srityje priimtų individualių teisės aktų sukeliančių jam teisines pasekmes, t. y. darančių įtaką jo teisėms ir įstatymų saugomiems interesams (LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004; 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Taigi, teisinių pasekmių nesukeliantis aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių nesukeliančių aktų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011). Remiantis LVAT praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Atsižvelgdamas į ginčijamo nutarimo turinį (nutarta kreiptis su pasiūlymu), teismas sprendžia, kad ginčijamas nutarimas pats savaime pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo dalyku administraciniame teisme. Ginčo dalyku administraciniame teisme galėtų būti direktoriaus įsakymas dėl tyrimo pradžios.

Remiantis tuo kas išdėstyta, pareiškėjo skundą atsisakoma priimti.

Pareiškėjas teismui pateikė dokumentus, patvirtinančius tai, kad už skundo padavimą buvo sumokėtas 28,00 Eur žyminis mokestis. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 3 puntą, kai atsisakoma priimti skundą, sumokėtas žyminis mokestis grąžinamas. Atsižvelgiant į tai, nutarčiai įsiteisėjus, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (28,00 Eur).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 42 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 149 straipsniu, teisėja

nutaria:

Atsisakyti priimti UAB „Revizorius“ skundą.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti sumokėtą 28,00 Eur žyminį mokestį.

Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.