Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justinos Nasutavičienės ir Ievos Saudargaitės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrans“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Intrans“ (toliau – ir Bendrovė) kreipiasi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) Panaikinti Muitinės departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimą Nr. 1AE-19; 2) Panaikinti Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 18KP-17-614; 3) Priteisti pareiškėjos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodo, jog Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ (LTVR4000) 2023 m. balandžio 7 d. kroviniui „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (36 dėžės; 304 kg; KN kodas 330749), dėl kurio kyla šis ginčas, buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal Lydintį dokumentą – tranzito deklaraciją T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5 – nurodant paskirties muitinės įstaigą – Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą (LTVK3000). Teigia, kad Sąjungos tranzito procedūrą įformino pagal šiuos dokumentus: 2023 m. balandžio 7 d. CMR deklaraciją Nr. 2023-6763 (toliau – CMR deklaracija); ir 2023 m. kovo 29 d. Vaportek Europe Logistic Sarl sąskaitą faktūrą Nr. 23039782 (toliau – Sąskaita-faktūra).

Nurodo, kad prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Rusimeksa“ (toliau – Vežėjas) krovinio automobilio vairuotojas muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2023 m. balandžio 14 d. Krovinio automobilio vairuotojas dar iki šios datos muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Vilniaus teritorinė muitinė per nustatytą terminą Nacionalinės tranzito kontrolės sistemos (toliau – NTKS) priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo.

Skunde Bendrovė nurodo, kad 2023 m. gegužės 10 d. raštu Vilniaus teritorinė muitinė, atsakydama į prašymą, pateikė Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10013160/170423/3174542 (toliau – Importo deklaracija) ištrauką iš kompiuterinės sistemos.

Tyrimo metu Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas, atsakydamas į Vilniaus teritorinės muitinės užklausą, raštu informavo, kad transporto priemonės (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių muitiniam tikrinimui nepateikė. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi pareiškėjo pateiktos Importo deklaracijos analizę ir palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje esančiais duomenimis bei su prekių lydinčiais dokumentais, nustatė, kad nepavyko identifikuoti (sutapatinti) lydinčiuose dokumentuose ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes Rusijos Importo deklaracijoje deklaruotas prekės Kombinuotosios nomenklatūros (toliau – KN) kodas 8424309000. Tuo tarpu Tranzito deklaracijoje T1 deklaruota prekė „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (KN kodas 330749) ir krovinį lydinčiuose dokumentuose nurodytas prekės KN kodas 3307490000, todėl Vilniaus teritorinė muitinė negali laikyti pateiktą Importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Skunde nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, Vilniaus teritorinė muitinė informavo pareiškėją 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (8.1/17)-2VE-11082, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją T1, nebaigta ir procedūros vykdytojo – pareiškėjos – pareiga neįvykdyta. Taigi, Bendrovė už tariamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą buvo pripažinta skolininke muitinei. Pareiškėja įsitikinusi, kad nepagrįstai pripažinta skolininke muitinei už tariamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą, nes pateikė muitiniam patikrinimui Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes.

Nurodo, kad procedūras, susijusias su Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių pateikimu muitiniam patikrinimui įvykdė Vežėjas. Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postas neatliko jam priskirtų funkcijų ir neperdavė patvirtinimo per NTKS apie prekių pateikimą pagal Tranzito deklaraciją T1. Pareiškėja mano, kad viešojo administravimo subjektų pareigų nevykdymas negali lemti neigiamų pasekmių. Skunde pažymi, jog dėl nežinomų priežasčių muitinio tranzito procedūra neįvykdyta, pareiškėja pradėjo bendradarbiauti su Vilniaus teritorine muitine dėl aplinkybių nustatymo, siekiant pripažinti procedūrą įvykdytą. Atliko privalomus veiksmus (procedūras), pateikė privalomus ir papildomus dokumentus, bendradarbiavo bei teikė informaciją Vilniaus teritorinei muitinei, tačiau, nepaisant to, vertino situaciją išimtinai formaliai, o Muitinės departamentas nutarė, kad pareiškėjos teikiami dokumentai neva nepatvirtina aplinkybės, jog: Tranzito deklaracija T1 ir joje deklaruotos prekės buvo pateiktos muitiniam patikrinimui; krovinys buvo išvežtas iš Sąjungos. Už tariamai muitiniam patikrinimui nepateiktos Tranzito deklaracijos T1 ir joje deklaruotų prekių, kai pareiškėja fiziškai tokių veiksmų net negalėjo atlikti, atsakinga pripažinta būtent pareiškėja. Pareiškėja kategoriškai nesutinka su sprendimais. Mano, kad būtent Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto darbuotojas neatliko pareigų ir neperdavė patvirtinimo NTKS priemonėmis, kad Vežėjas prekes pateikė muitiniam patikrinimui. Mano, kad Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postas turėjo pareigą pateikti patvirtinimą per NTKS apie prekių pateikimą, tačiau tokio patvirtinimo nepagrįstai ir tai negalėjo lemti neigiamų pasekmių pareiškėjai.

Teigia, kad pareiškėja įformino Tranzito deklaraciją T1. Krovinio automobilio vairuotojas (Vežėjas) Vilniaus teritorinės Šalčininkų kelio postui muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes bei suteikė kitą informaciją. Dėl pareiškėjai nežinomų priežasčių Tranzito deklaracija T1 nebuvo užbaigta Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio poste, kurio darbuotojas per NTKS priemones neperdavė patvirtinimo apie prekių pateikimą muitiniam patikrinimui ir taip pažeidė Sąjungos muitinės kodekse, Muitinės įstatyme ir Nuostatose įtvirtintus straipsnius dėl tinkamų muitinės procedūrų atlikimo.

Pareiškėjai akivaizdu, kad ji tinkamai atliko prievoles, užpildė privalomus dokumentus muitinės procedūrai atlikti, laiku ir tinkamai informavo Vilniaus teritorinę muitinę, o krovinį Vežėjas teisėtai išgabeno iš Sąjungos muitų teritorijos. Laiko, kad dėl nepabaigtos muitinės procedūros atsakingas Vilniaus teritorinės Šalčininkų kelio posto muitinės posto darbuotojas, laiku ir tinkamai neperdavęs informacijos per NTKS apie prekių pateikimą ir krovinio išvykimą iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl to nebuvo laiku atlikta žyma apie muitinės procedūros pabaigimą.

Pareiškėja teigia, kad tinkamai atliko muitinio tranzito procedūras ir krovinys buvo išgabentas, tačiau nei Vilniaus teritorinė muitinė, nei Muitinės departamentas tinkamai to nesiaiškino, savo iniciatyva nesikreipė dėl įrodymų iš Rusijos Federacijos muitinės administracijos gavimo, nors tokią galimybę turėjo, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad muitinės institucijos tarpusavyje bendradarbiauja ir gauti įrodymus daug lengviau. Pareiškėja mano, kad Vilniaus teritorinės muitinės tyrimas buvo nevisapusiškai ir netinkamai atliktas.

Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus teritorinė muitinė ir Muitinės departamentas sprendimuose aiškiai ir argumentuotai nepasisakė dėl jos pateiktų alternatyvių įrodymų, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros, vykdytos pagal Tranzito deklaraciją T1, užbaigimą. Mano, kad motyvų nebuvimas – savarankiškas pagrindas ginčijamų sprendimų panaikinimui.

Bendrovė nurodo, kad Vilniaus teritorinė muitinė pateikė dokumentus, kurie patvirtina muitinio tranzito procedūros užbaigimą: CMR deklaraciją; Sąskaitą-faktūrą; Rusijos Federacijos Importo deklaracijos ištrauką. Pareiškėjai akivaizdu, kad vairuotojas, gabendamas krovinį, pateikė muitinės tikrinimui dokumentus, kurie buvo atžymėti, ir vėliau išgabeno krovinį iš Sąjungos muitų teritorijos. Mano, kad šie dokumentai patvirtina, jog prekės buvo išvežtos iš Sąjungos ir pristatytos Gavėjui Rusijos Federacijoje.

Pareiškėjos įsitikinimu, Vilniaus teritorinė muitinė, atlikdama tyrimą dėl skolininko ir skolos dydžio nustatymo, o Muitinės departamentas, vertindamas Vilniaus teritorinės muitinės Sprendimą Nr. 18KP-17-614, nesivadovavo Sąjungos muitinės kodeksu, Muitinės įstatymu. Nurodytos institucijos nesikreipė į Rusijos Federacijos muitinės administraciją dėl papildomų dokumentų (patvirtinimų) gavimo. Mano, kad jos turėjo visus įgalinimus kreiptis dėl būtinų dokumentų (informacijos) gavimo, todėl privalėjo gauti pateiktų elektroninių dokumentų ištraukų patvirtinimą ir juos pripažinti tinkamais bei gauti kitus reikalingus patvirtinimus, be kita ko, informaciją dėl skirtingų KN kodų. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, pareiškėja pati kreipėsi į Rusijos Federacijos muitinę dėl patvirtinimo apie krovinio atvykimą (antspaudo uždėjimą). Nurodo, kad atsakymą ir importo deklaraciją gavo tik 2024 m. sausio 22 d. Mano, kad šis dokumentas patvirtina apie muitinės procedūros užbaigimą. Pareiškėja prašo panaikinti sprendimus, kuriais Bendrovė buvo pripažinta skolininke muitinei.

Nurodo, kad, priešingai nei teigia Vilniaus teritorinė muitinė, buvo įformintos ir išvežtos iš Sąjungos tos pačios prekės. Atsakovas dėl to nepasisakė, o tai, pareiškėjos įsitikinimu, yra savarankiškas pagrindas naikinti sprendimą. Atsakovas, pareiškėjos manymu, Sprendime nepateikė nė vieno motyvo ar argumento dėl tariamai skirtingų KN kodų, nors pareiškėja skunde dėl Vilniaus teritorinės muitinės buvo pateikusi tokius argumentus. Mano, kad Sprendimas neargumentuotas (nemotyvuotas), todėl laiko, kad tai – savarankiškas pagrindas jį panaikinti Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 straipsnio 5 dalies pagrindu.

Pareiškėja teigia, kad įprasta praktika, kai siuntėjas deklaruoja prekes vienu kodu, o muitinės įstaigos deklarantams rekomenduoja naudoti kitą, teisingesnį prekės kodą. Pažymi, kad tokia situacija susidarė ir šiuo atveju. Nurodo, kad Bendrovė, įformindama Tranzito deklaraciją T1, prekes deklaravo kodu 330749, o Rusijos Federacijos muitinėje deklaruojant prekes buvo rekomenduotas naujas kodas – 8424309000. Pareiškėjai akivaizdu, kad net ir esant skirtingiems kodams, buvo gabentos tos pačios prekės pagal Tranzito deklaraciją T1, CMR deklaraciją, Sąskaitą-faktūrą. Visuose nurodytuose dokumentuose, be kita ko, sutampa prekių dėžių skaičius (36 dėžės), svoris (304 kg), transporto priemonių, vežusių prekes, numeriai ((duomenys neskelbtini).

Pareiškėjos įsitikinimu, ji nėra atsakinga už muitinės procedūros užbaigimą, todėl negali būti pripažinta skolininke, nes pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies a) punktą įvykdė visas pareigas, numatytas Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a) punkte. Mano, kad teigti, jog pareiškėja, kuri pagal įstatymą atliko visas prievoles, neteisėtai nepristatė prekių ar nepateikė būtinos informacijos ir todėl atsako prieš muitinę, yra nepagrįsta, nes tai fiziškai neįmanoma. Nurodo, kad krovinio vairuotojas buvo informuotas, jog veža prekes pagal Tranzito deklaraciją T1, dalyvavo tikrinant transporto priemonę, jam buvo perduota Tranzito deklaracija T1, kurią ir joje nurodytas prekes pateikė muitiniam patikrinimui. Pareiškėja, kaip muitinės tarpininkė, nedalyvauja pateikiant prekes muitinės priežiūrai, o tik rūpinasi dokumentų įforminimu.

Bendrija mano, kad įrodė, jog muitinės procedūra yra užbaigta, prekės buvo išvežtos gavėjui į paskirties vietą, pristatytos, t. y. išgabentos iš Sąjungos muitų teritorijos, todėl nepagrįstai pripažinta muitinės skolininke, nepagrįstai priskaičiuota 813 Eur muito ir 2 797 Eur PVM bei skirta 1 803 Eur bauda.

Pareiškėja mano, kad jos elgesys yra sąžiningas ir pateisinamas. Atsižvelgiant į tai, laiko, kad priimti neobjektyvūs ir nepagrįsti sprendimai, todėl prašo juos naikintini.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos skundu, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ prekei „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (304 kg.), buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5. Tranzito procedūros vykdytojas – UAB „Intrans”. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą. Tranzito terminas, nurodytas deklaracijos „D“ langelyje – 2023 m. balandžio 14 d. Per nustatytą terminą Vilniaus teritorinės muitinės NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2023 m. balandžio 27 d. raštu informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus.

Atsakovas nurodo, kad tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos Šalčininkų kelio posto atsakymas su papildomai pridėtu vairuotojo pildytu dokumentų, teikiamų muitinei, sąrašu, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5 muitinei pateikti nebuvo. Procedūros vykdytojas 2023 m. gegužės 10 d. elektroniniu paštu pateikė Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 10013160/170423/3174542 ištrauką iš kompiuterinės sistemos. Atlikus pateikto dokumento palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. 23LTVR40000000CEA5 esančiais duomenimis bei su prekės lydinčiais dokumentais, Vilniaus teritorinei muitinei nepavyko identifikuoti (sutapatinti) lydinčiuose dokumentuose ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes Rusijos Federacijos įformintoje importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas – 8424 30 90 00 (KN pozicijos KN kodu 8424 klasifikuojamos prekės – mechaniniai įtaisai (rankiniai arba kiti), skirti skysčiams arba milteliams išsvaidyti, paskleisti arba purkšti; gesintuvai, pripildyti arba nepripildyti; purkštuvai ir panašūs įtaisai; garasrovės, smėliasrovės ir panašios srovinio svaidymo mašinos), tuo tarpu tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (KN kodas – 3307 49) ir krovinį lydinčiose dokumentuose nurodytas prekės KN kodas – 3307 49 00 00.

Kadangi pareiškėja nei Vilniaus teritorinei muitinei, nei Muitinės departamentui tinkamų tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, įvertinus mokestinio ginčo medžiagą, laiko, kad atsakovas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1AE-19 tinkamai nusprendė, kad Vilniaus teritorinės muitinės 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimas Nr. 18KP-17-614 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Atsiliepime nurodo, kad mokesčių mokėtojo skundas šiame ginče buvo grindžiamas pateikto CMR važtaraščio Nr. 2023-6763 (2023-04-07) ir sąskaitos faktūros Nr. 23039782 (2023 m. kovo 29 d.) kopijomis bei Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos ištrauka iš kompiuterinės sistemos Nr. 10013160/170423/3174542. Pažymi, kad tinkamam muitinės tranzito procedūros užbaigimui pagrįsti turi būti pateiktas Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos originalas arba šio dokumento tinkamai patvirtinta kopija, t. y. jos tikrumą turi patvirtinti ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus. Nei CMR važtaraščiai, nei komercinės sąskaitos nėra dokumentai, patvirtinantys, kad prekėms įforminta muitinės procedūra ar kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą Rusijos Federacijoje. Bendrovės į bylą naujai pateikta Rusijos Federacijos muitinės įforminta importo deklaracija Nr. 10013160/170423/3174542 nepatvirtinta ją išdavusios institucijos, todėl negali būti laikoma tinkamu įrodymu, kad prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą šioje šalyje. Atsakovas akcentuoja, kad tai, jog tinkamas tranzito procedūros vykdymas bei tinkamas procedūros vykdytojo pareigų atlikimas, sąlygojantis šios procedūros užbaigimą, pagal nurodytąsias Sąjungos muitinės kodekso nuostatas siejamas ne su tranzitu gabenamų prekių perdavimu gabenti vežėjui ar jų pristatymu prekių gavėjui, bet būtent su prekių pristatymu į paskirties muitinės įstaigą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus teritorinė muitinė su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, jog padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčo prekės nebuvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai, o pareiškėja, kaip tranzito procedūros vykdytoja, tinkamų alternatyvių Sąjungos tranzito procedūros užbaigimo įrodymų nepateikė, todėl laikytina, kad muitinio tranzito procedūra neužbaigta. Pareiškėjos pateiktų dokumentų kopijos nepatvirtintos, kaip reikalauja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalis, muitinės arba kitos kompetentingos valstybinės institucijos, todėl negalima įsitikinti jų autentiškumu. Šiuo atveju nėra įrodymų, ar ginčo prekės tikrai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, t. y. Šalčininkų kelio postas nepatvirtino, kad ginčo prekės būtų pateiktos paskirties įstaigai, o Bendrovės pateikti įrodymai nėra tinkami pripažinti Sąjungos tranzito procedūrų užbaigimą.

Dėl pareiškėjo argumento, jog mokesčių administratorius priėmė sprendimą, nesiėmęs atitinkamų veiksmų kreiptis į trečiosios šalies kompetentingą instituciją dėl papildomų įrodymų gavimo, pažymi, jog tai yra muitinės teisė, o ne pareiga.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos pripažinimo skolininke muitinei ir PVM bei su mokesčiais susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad Bendrovė, būdama Sąjungos tranzito procedūros pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5 (2023 m. balandžio 7 d.) vykdytoja, netinkamai įvykdė prievoles – tranzito procedūra nustatytu terminu neužbaigta, o pateikti dokumentai tokios procedūros užbaigimo įrodymais negali būti pripažįstami pagal Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio nuostatas.

Pareiškėja ginčija trečiojo suinteresuoto asmens 2023 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 18KP-17-614 ir atsakovo 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 1AE-19, kuriuo patvirtintas Vilniaus teritorinės muitinės Sprendimas, pagrįstumą ir teisėtumą.

Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 7 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Žirmūnai“ prekei „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (304 kg) buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal lydintį dokumentą T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5. Jos vykdytoja – UAB „Intrans”. Krovinys buvo nukreiptas į Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą. Deklaracijos „D“ langelyje nurodytas tranzito terminas – 2023 m. balandžio 14 d. Tranzito procedūros įformintos pagal 2023 m. balandžio 7 d. CMR deklaraciją Nr. 2023-6763 ir 2023 m. kovo 29 d. Vaportek Europe Logistic Sari sąskaitą faktūrą Nr. 23039782. Prekės į paskirties įstaigą buvo išleistos neplombuotoje transporto priemonėje (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus teritorinė muitinė NTKS priemonėmis negavusi patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pradėjo tyrimą ir apie tai 2023 m. balandžio 27 d. raštu Nr. (8.1/17)-2VE-5191 informavo procedūros vykdytoją, prašydama pateikti dokumentus, nurodytus Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Tyrimo metu buvo gautas paskirties muitinės įstaigos – Šalčininkų kelio posto atsakymas su papildomai pridėtu vairuotojo pildytu dokumentų, teikiamų muitinei, sąrašu, kad nei prekės, nei tranzito lydintysis dokumentas T1 Nr. 23LTVR40000000CEA5 muitinei nebuvo pateikti.

2023 m. gegužės 10 d. procedūros vykdytojas elektroniniu paštu pateikė Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 10013160/170423/3174542 ištrauką iš kompiuterinės sistemos. Atlikus pateikto dokumento palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. 23LTVR40000000CEA5 esančiais duomenimis bei su prekės lydinčiais dokumentais, trečiajam suinteresuotam asmeniui nepavyko identifikuoti (sutapatinti) lydinčiuose dokumentuose ir importo deklaracijoje nurodytos prekės, nes Rusijos Federacijos įformintoje importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas – 8424 30 90 00 (KN pozicijos KN kodu 8424 klasifikuojamos prekės – mechaniniai įtaisai (rankiniai arba kiti), skirti skysčiams arba milteliams išsvaidyti, paskleisti arba purkšti; gesintuvai, pripildyti arba nepripildyti; purkštuvai ir panašūs įtaisai; garasrovės, smėliasrovės ir panašios srovinio svaidymo mašinos). Šiuo atveju deklaruota prekė „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (KN kodas – 3307 49) ir krovinį lydinčiose dokumentuose nurodytas jos KN kodas – 3307 49 00 00. Dėl šios priežasties Vilniaus teritorinė muitinė negalėjo laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės tikrai buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir Bendrovę 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (8.1/17)-2VE-11082 informavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal Tranzito deklaraciją T1, nebaigta ir procedūros vykdytojos, t. y. Bendrovės, pareiga neįvykdyta. Pareiškėja už tariamai neįvykdytą muitinio tranzito procedūrą buvo pripažinta skolininke muitinei. Atsižvelgdama į tyrimo metu surinktą informaciją, pateiktus dokumentus, bei vadovaudamasi Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 2 dalimi, Vilniaus teritorinė muitinė konstatavo, kad muitinio tranzito procedūra, vykdyta pagal T1 deklaraciją Nr. 23LTVR40000000CEA5 (2023 m. balandžio 7 d.), nebaigta ir procedūros vykdytojo pareigos, numatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalyje, neįvykdytos.

Pareiškėja, nesutikdama su teritorinės muitinės sprendimu, pateikė skundą centriniam mokesčių administratoriui. Muitinės departamentas 2024 m. sausio 17 d. sprendimu Nr. 1AE-19 skundą atmetė ir Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą patvirtino.

Pareiškėja nesutinka su skundžiamais sprendimais, iš esmės nurodo, kad byloje esantys dokumentai patvirtina, jog prekės buvo išvežtos iš Europos Sąjungos muitų teritorijos, o atsakovas nepagrįstai nepripažino tinkamais įrodymais muitinės tranzito procedūros užbaigimui įrodyti. Taip pat skunde nurodo, kad turėjo būti sprendžiamas bendraskolio muitinei klausimas.

Pareiškėja nurodo, jog iš pateiktų dokumentų akivaizdu, kad vairuotojas, gabendamas krovinį, pateikė muitinės tikrinimui dokumentus, kurie buvo atžymėti, ir vėliau išgabeno krovinį iš Sąjungos muitų teritorijos. Šias aplinkybes patvirtina pateikta CMR važtaraštyje Nr. 2023-6763 deklaracija su sąskaita faktūra apie krovinio išvykimą iki sienos ir tranzito deklaracija, kuria įformintas prekės išvykimas. Prekės išgabenimą iš Sąjungos muitų teritorijos patvirtina kelionės CMR 2023-6763 su antspaudais kopija, su Rusijos Federacijos muitinės atžymomis (2023 m. balandžio 14 d.) apie prekės atvykimą. Pareiškėja pažymi, kad muitinė turėjo visus įgalinimus kreiptis dėl būtinų dokumentų gavimo, todėl privalėjo gauti pateiktų elektroninių dokumentų ištraukų patvirtinimą ir juos pripažinti tinkamais.

Pareiškėja pateikė iš krovinio gavėjo gautus dokumentus ne tik apie tai, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos, bet ir apie tai, dėl ko nesutapo išvežamų ir gautų prekių KN kodai. Bendrovė papildomai pateikė CMR 2023-6763 (2023 m. balandžio 7 d.) ir sąskaitos faktūros Nr. 23039782 (2023 m. kovo 29 d.) kopijas bei Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos ištrauką iš kompiuterinės sistemos Nr. 10013160/170423/3174542. Pareiškėja, įformindama Tranzito deklaraciją T1, prekes deklaravo kodu 330749, o Rusijos Federacijos muitinėje deklaruojant prekes – nauju kodu 8424309000.

Pareiškėja teigia, jog tinkamai atliko savo prievoles, užpildė visus privalomus dokumentus muitinės procedūrai atlikti, laiku ir tinkamai informavo teritorinę muitinę, o krovinys teisėtai buvo išgabentas iš Sąjungos muitų teritorijos. Jos nuomone, dėl nebaigtos muitinės procedūros atsakingas muitinės posto darbuotojas, laiku ir tinkamai neperdavęs informacijos apie krovinio išvykimą iš Sąjungos muitų teritorijos, dėl to nebuvo laiku atžymėta apie muitinės procedūros pabaigimą. Pareiškėja, muitinės tarpininkė, nedalyvauja pateikiant prekes muitinės priežiūrai, rūpinasi tik dokumentų įforminimu. Pareiškėjos nuomone, ji negali būti traukiama atsakomybėn kaip solidarusis skolininkas. Mano, jog muitinė privalėjo pasirinkti vežėją kaip skolininką, nes jis patikrinimui teikė prekes ir jas išgabeno į Rusijos Federaciją, tikėtina tinkamai neinformavęs teritorinės muitinės.

Nagrinėjamam ginčui taikytino Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies (a) punkte įtvirtinta, kad Sąjungos tranzito procedūros vykdytojas atsako už visų ir nepakeisto pavidalo prekių ir būtinos informacijos pateikimą paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą ir nepažeidus muitinės taikomų prekių identifikavimo užtikrinimo priemonių, o (b) punkte - už muitų teisės aktų nuostatų, susijusių su šia procedūra, laikymąsi. Sąjungos tranzito procedūra baigiama, kai visos ir nepakeisto pavidalo prekės, kurioms ši procedūra buvo įforminta, pateikiamos paskirties muitinės įstaigai, t. y., kai gaunamas patvirtinimas, kad prekės per nustatytą terminą buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai.

Teisinius santykius dėl alternatyvių įrodymų, patvirtinančių atitinkamos muitinio tranzito procedūros užbaigimą, reglamentuoja Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį Sąjungos tranzito procedūra laikoma užbaigta tinkamai, jei procedūros vykdytojas išvykimo valstybės narės muitinei priimtinu būdu pateikia vieną iš šių dokumentų, kuriuose identifikuojamos prekės: a) paskirties valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą, kuriame identifikuojamos prekės ir kuriuo patvirtinama, kad jos buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai arba pristatytos įgaliotajam gavėjui, kaip nurodyta Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte; b) valstybės narės muitinės patvirtintą dokumentą arba muitinės dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės fiziškai išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos; c) muitinės dokumentą, išduotą trečiojoje šalyje, kurioje prekėms įforminta muitinės procedūra; d) trečiojoje šalyje išduotą antspauduotą arba kitaip tos šalies muitinės patvirtintą dokumentą, kuriuo įrodoma, kad prekės laikomos išleistomis į laisvą apyvartą. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vietoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų kaip įrodymas gali būti pateiktos jų kopijos, kurių tikrumą patvirtino ta pati įstaiga, kuri patvirtino originalius dokumentus, atitinkamos trečiosios šalies institucija arba valstybės narės institucija. Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnyje yra išvardinti alternatyvūs dokumentai (įrodymai), kurie tinkamumo aspektu gali būti pripažinti tinkamais įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą ir kurių (dokumentų) sąrašas yra baigtinis, tokiu būdu darytina išvada, kad jokie kiti įrodymai, kurie neatitinka šioje straipsnio dalyje nustatytų reikalavimų, Įgyvendinimo reglamento taikymo požiūriu negali būti pripažinti tinkamais, įrodinėjant Sąjungos tranzito procedūros užbaigimą. Šių dokumentų įrodomoji reikšmė siejama su prekių pateikimu muitinės sankcionuotam veiksmui.

Šiuo atveju nustatyta, kad prekės paskirties muitinės įstaigai (Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postas) turėjo būti pateiktos iki 2023 m. balandžio 14 d., tačiau Vilniaus teritorinės muitinės NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės buvo pateiktos paskirties muitinės įstaigai. Atitinkamai dėl nebaigtos tranzito procedūros trečiasis suinteresuotas asmuo pradėjo tyrimą ir kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pateikti detalų paaiškinimą bei dokumentus, patvirtinančius, kad ginčo tranzito procedūra užbaigta. Pateikiami dokumentai turi atitikti Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus.

Pareiškėja paaiškino, kad UAB „Rusimeksa“ krovinio automobilio vairuotojas muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Prekės paskirties įstaigai turėjo būti pateiktos iki 2023 m. balandžio 14 d. Krovinio automobilio vairuotojas dar iki tos datos muitiniam patikrinimui pateikė Tranzito deklaraciją T1 ir joje deklaruotas prekes. Kodėl Vilniaus teritorinė muitinė per nustatytą terminą NTKS priemonėmis negavo patvirtinimo, kad prekės pateiktos paskirties muitinės įstaigai, pareiškėjai nežinoma.

Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio posto pamainos viršininkas dėl neužbaigtos tranzito procedūros pagal ginčo deklaraciją 2023 m. balandžio 19 d. pateikė Tarnybinį pranešimą, kuriame paaiškino, kad krovininio automobilio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 18:43 val. vairuotojas, pateikė dokumentų sąrašą ir jame nurodytas 3 eksporto deklaracijas: 23LTKC0100EKOFCF85; 23LTKC0100EKOFD04; 23LTKC0100EKOFCFB8 ir vieną T1 deklaraciją MRN 23LTVR50000001C9B2 tolesniam forminimui, T1 deklaracija 23LTVR40000000CEA5 tikrinimui nebuvo pateikta, todėl ši tranzito procedūra ir nebuvo užbaigta.

2023 m. gegužės 10 d. procedūros vykdytoja elektroniniu paštu pateikė Rusijos Federacijos muitinės įformintos importo deklaracijos Nr. 10013160/170423/3174542 ištrauką iš kompiuterinės sistemos.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir nustatytas aplinkybes, pritaria atsakovo išvadai, jog palyginus Rusijos Federacijos muitinėje įformintos importo deklaracijos Nr. 10013160/170423/3174542 su prekes lydinčiais dokumentais matyti, kad skiriasi importo deklaracijoje nurodytos prekės kodas. Taip pat nustatyta, jog Vilniaus teritorinė muitinė 2023 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (8.1/17)-2VE-11082 „Dėl informacijos apie Sąjungos/ Bendrosios tranzito procedūros užbaigimą patvirtinimą pateikimo“ pareiškėjai nurodė, jog tyrimo eigoje atlikus pateikto dokumento palyginimą su T1 tranzito deklaracijoje Nr. 23LTVR40000000CEA5 esančiais duomenimis bei su prekių lydinčiais dokumentais, nepavyko identifikuoti (sutapatinti) lydinčiuose dokumentuose ir importo deklaracijoje nurodytos prekes, nes importo deklaracijoje deklaruotas prekės KN kodas 8424309000 (KN pozicijos KN kodu 8424 klasifikuojamos prekes – mechaniniai įtaisai (rankiniai arba kiti), skirti skysčiams arba milteliams išsvaidyti, paskleisti arba purkšti; gesintuvai, pripildyti arba nepripildyti; purkštuvai ir panašūs įtaisai; garasrovės, smėliasrovės ir panašios srovinio svaidymo mašinos), tuo tarpu tranzito deklaracijoje deklaruota prekė „patalpų oro gaiviklis NEUTRAL/LEMON“ (KN kodas 330749) ir krovinį lydinčiose dokumentuose nurodytas prekės KN kodas – 3307490000, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo negali laikyti pateiktą importo deklaracijos ištrauką įrodymu, kad prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos.

Vertinant bylos rašytinius įrodymus matyti, kad pareiškėja su skundu pateikė vežėjo UAB „Rusimeksa“ 2023 m. gruodžio 20 d. raštą, kuris patvirtina, kad krovinys iš siuntėjo, vežtas pagal sąskaitą-faktūrą ir CMR deklaraciją, buvo pristatytas į Rusijos muitinės postą, taip pat Importo deklaracijos kopiją. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog nebuvo paneigta muitinio patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad prekę lydinčiuose dokumentuose nurodytas neatitinkantis prekės kodas, t. y. nepašalintas prieštaravimas dėl dokumentuose pateiktos skirtingos informacijos apie gabenamą prekę. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rusijos Federacijos muitinės įforminta importo deklaracija Nr. 10013160/170423/3174542 nepatvirtinta ją išdavusios institucijos, todėl, vadovaujantis Įgyvendinimo reglamento 312 straipsnio 2 dalyje nurodytais reikalavimas, nėra tinkamu įrodymu, kad prekės buvo išleistos į laisvą apyvartą šioje šalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad prekės, kurių KN kodas 8424, patenka į 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos Reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 765/2006) XIV priede nurodytą prekių sąrašą. Vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 765/2006 1 straipsnio 1 dalies a punktu, draudžiama tiesiogiai ar netiesiogiai parduoti, tiekti, perduoti ar eksportuoti bet kuriam asmeniui, subjektui ar organizacijai Baltarusijoje arba naudoti Baltarusijoje skirtas XIV priedo sąraše nurodytas Sąjungos ar ne Sąjungos kilmės mašinas. Prekių išvežimo iš ES faktas lemtų skolos muitinei išnykimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies (k) punktą tik tuo atveju, jei asmens veiksmuose nebūtų pastebėta jokių bandymo apgauti požymių, kaip nurodyta šio straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 1 dalies (k) punkto nuostatos netaikytos, nes deklaruojant prekes netinkamu KN kodu, nepateikiant T1 deklaracijos ir prekių paskirties muitinės įstaigai, pareiškėjas apgavo muitinę. Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 124 straipsnio 6 dalimi, reglamentuojančia, kad skola muitinei neišnyksta bandžiusiam apgauti asmeniui ar asmenims. Todėl prekių nepateikimas paskirties muitinės įstaigai – Šalčininkų kelio postui – sukėlė skolos muitinei atsiradimą pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį nepriklausomai nuo to, ar prekės buvo išgabentos iš Europos Sąjungos, ar ne.

Atsižvelgiant į Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnio 1 dalies a ir b punktų nuostatas akivaizdu, jog už tinkamą Sąjungos tranzito procedūros vykdymą, visų pirma, atsakingas šios procedūros vykdytojas. Jo pareigos laikomos įvykdytomis ir tranzito procedūra užbaigta, kai prekės, kurioms buvo įforminta tranzito procedūra, ir būtina informacija yra prieinamos paskirties muitinės įstaigai. Nagrinėjamo ginčo atveju nustatyta, jog ginčo prekės per nustatytą terminą nebuvo pristatytos į paskirties muitinės įstaigą (Vilniaus teritorinės muitinės Šalčininkų kelio postą) ir šioms prekėms įforminta tranzito procedūra nebuvo užbaigta. Vadinasi, kaip teisingai ir sprendė atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo skundžiamuose sprendimuose, kad tranzito procedūros vykdytoja, t. y. pareiškėja, neįvykdė savo pareigų, susijusių su tinkamu tranzito procedūros vykdymu ir jos užbaigimu, todėl pagrįstai pripažinta skolininke muitinei pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalį ir 79 straipsnio 3 dalies a punktą.

Vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktu importo skola muitinei, susijusi su prekėmis, apmokestinamomis importo muitu, atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokiu prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje. Kai skola muitinei atsiranda pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a punktą, skolininku pagal šio straipsnio 3 dalį laikomas bet kuris iš šių asmenų: a) asmuo, kuris privalėjo įvykdyti atitinkamas pareigas; b) asmuo, kuris žinojo, arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta, ir kuris veikė asmens, privalėjusio įvykdyti tą pareigą, interesais arba kuris dalyvavo atliekant veiksmus, dėl kurių ta pareiga nebuvo įvykdyta; c) asmuo, kuris įgijo arba laikė atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, kad turėjo žinoti, kad muitų teisės aktais nustatyta pareiga nebuvo įvykdyta.

Sprendžiant klausimą dėl solidarios pareiškėjos, ginčo prekių gavėjo ar vežėjo atsakomybės taikymo, aktuali Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika. ESTT 2017 m. gegužės 18 d. sprendime byloje Nr. C-154/16 nurodė, jog Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punktas ir 2 dalis, 204 straipsnio 1 dalies a punktas ir 3 dalis bei 213 straipsnis turi būti aiškinami taip, kad valstybės narės muitinė neturi pareigos pripažinti solidariai atsakingu vežėją, kuris lygiagrečiai su tranzito procedūros vykdytoju turi būti laikomas privalančiu sumokėti skolą muitinei. ESTT to paties sprendimo rezoliucijos 4 punktu nusprendė, jog Bendrijos muitinės kodekso 96 straipsnio 1 dalies a punkto ir 204 straipsnio 1 dalies a punkto ir 3 dalies nuostatos turi būti aiškinamos taip, kad tranzito procedūros vykdytojas turi sumokėti skolą muitinei, atsiradusią dėl prekių, kurioms įforminta išorinio Bendrijos tranzito procedūra, net jeigu vežėjas neįvykdė pareigų pagal šio reglamento 96 straipsnio 2 dalį, be kita ko, pareigos pateikti šias prekes nepakeisto pavidalo paskirties muitinės įstaigai per nustatytą terminą.

ESTT 2008 m. balandžio 3 d. sprendime byloje C-230/06 konstatavo, jog net ir esant trečiųjų asmenų sukčiavimui ar kitai neteisėtai veiklai, tranzito procedūros vykdytojas vis tiek atsako už iš tokios procedūros kylančias prievoles muitinei, todėl nagrinėjamoje byloje, įvertinus taip pat ir tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyti asmenys, kurie turėtų būti skolininkais pagal Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 3 dalies b ir c punktus, taigi, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pagrįstai sprendė, jog pareiškėja, kaip Sąjungos tranzito procedūros vykdytoja, pagrįstai buvo pripažinta skolininke muitinei.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog ginčijamuose Sprendimuose tinkamai pritaikytos teisės aktų nuostatos bei išanalizuotos ginčo faktinės aplinkybės, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo priėmė pagrįstus bei teisėtus Sprendimus, todėl naikinti juos skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas nepasisako ir jų nevertina. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, todėl ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Intrans“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.