- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-09
- Bylos Nr.
- 2-678-753/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00527-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pareiškėjas
- V. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Kauno apskrities mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovei Ernestai Mockutei, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. M. ir V. M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Kauno apskrities mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai V. M. ir V. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė palikimą po mirusios (duomenys neskelbtini) jų motinos M. M. mirties.
Pareiškėjai nurodė, jog jų motina M. M., kuri iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių rajono 2-ame notaro biure paveldėjimo byla po jos mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. 2005-09-20 testamentu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytu ir patvirtintu Kaišiadorių 2-ame notaro biure notarės V. B., M. M. jai priklausantį gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais ir kiemo statiniais bei namų valdos žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis savo sūnums: V. M. ir V. M., o jai priklausančią 41/206 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui V. M.. Šis testamentas nepanaikintas, nepakeistas, naujas nesudarytas. Todėl 2007-05-01 motinos M. M. mirties liko niekieno nepaveldėtas, tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, jiems, kaip įstatyminiams pirmos eilės ir testamentiniams įpėdiniams, priklausantis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais ir 0,073 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) ir 41/206 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties dėl likusio nekilnojamojo turto paveldėjimo jie į notarą nesikreipė, tačiau priėmė motinos palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą – po motinos mirties, taip kaip ir iki jos mirties, tebegyvena motinos namuose, adresu (duomenys neskelbtini), juos prižiūri, rūpinasi kaip savo turtu, naudojasi ir disponuoja, moka mokesčius. Tokiu būdu abu tapo tikrais ir pilnaverčiais jų motinai priklausiusių kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų savininkais ir valdytojais. Juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti. Prašė pareiškimą tenkinti.
Pareiškėjų atstovas advokato padėjėjas J.Leonavičius prašė pilnai tenkinti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė Ernesta Mockutė teismo posėdžio metu nurodė, jog pareiškėjų motina M. M. pagal 1993 metų pirkimo-pardavimo sutartį įgijo iš valstybės 0,0730 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 1999 m. spalio 7d. Kauno apskrities viršininko sprendimu jai buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 41/206 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su bendrasavininkiu A. M.. Teismui nustačius, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, Žemės tarnyba neprieštaraus, kad pareiškimas būtų patenkintas.
Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Kauno apskrities Valstybinės mokesčių inspekciją, neprieštarauja, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų, įrodančių giminystės ryšį (b.l. 15) matyti, kad pareiškėjų V. M. ir V. M. motina M. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 8,12,13,14), tėvas V. M. – (duomenys neskelbtini) (b.l. 9). M. M. iki mirties gyveno ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 11). 2005-09-20 testamentu, registro Nr. 2-6243, sudarytu ir patvirtintu Kaišiadorių 2-ame notaro biure notarės V. B., M. M. jai priklausantį gyvenamąjį namą su pagalbinio ūkio pastatais ir kiemo statiniais bei namų valdos žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), paliko lygiomis dalimis pareiškėjams: V. M. ir V. M., o jai priklausančią 41/206 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui - pareiškėjui V. M. (b.l. 19). Kaip matyti iš 2012 m. balandžio 19d. Kaišiadorių rajono 2-ro notaro biuro notarės V. B. liudijimo (b.l. 17), paveldėjimo byla po M. M., mirusios 2007 m. gegužės 1d. nebuvo pradėta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas, todėl po M. M. mirties liko niekieno nepaveldėtas M. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas: gyvenamasis namas su ūkio pastatais, 0,073 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini). ir 41/206 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). (b.l. 42,43). Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad jie po motinos M. M. mirties gyvena motinai asmeninės nuosavybės teise priklausiusiame name, jį prižiūri ir rūpinasi nekilnojamuoju turtu kaip savu, patvirtino liudytojai R. S. ir R. B., nurodę, jog po pareiškėjai tiek iki motinos M. M. mirties, tiek po jos, gyveno motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), jį tvarkė, prižiūrėjo ir juo rūpinosi kaip savu. Šias aplinkybes taip pat tvirtina ir Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Žiežmarių seniūnijos išduota pažyma apie paveldėtą turtą, kurioje pažymima, kad V. M. su broliu V. M., gyv. (duomenys neskelbtini), priėmė savo motinos M. M. palikimą, nes abu nuo 1959 metų gyveno tėvų namuose, juos prižiūrėjo kaip tikri savininkai, mokėjo mokesčius (b.l. 21), taip pat pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 15,16), iš kurių matyti, kad V. M. ir V. M. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), pažyma apie apmokėjimą už suvartotą elektros energiją (b.l. 22), sąskaitų kopijos.
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. M. M. vaikai – pirmos eilės įpėdiniai – V. M. ir V. M. iš karto po palikėjos mirties priėmė mirusios motinos palikimą, nes turtu naudojosi ir jį prižiūrėjo, t.y. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėn. nuo palikėjos mirties, tačiau laiku notarui nepateikė prašymo dėl paveldimo turto priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą neišduotas, nebuvo pradėta paveldėjimo byla po M. M. mirties, įvykusios 2007-05-01. M. M. turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. LR CK 5.57 str. numato termino pratęsimą palikimui priimti teismine tvarka, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjai nesikreipė į teismą pareiškimu dėl termino palikimui pratęsimo. LR CK 5.57 str.1 d. numato, jog palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Tarp pareiškėjų nėra ginčo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo , t.y. palikimo priėmimo faktinio, pradėjus jį faktiškai valdyti po palikėjos mirties.
Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai mirusios motinos M. M. palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti pradėję faktiškai jos turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263 str., 270 str., 307 str.1 d., 448 str., teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) po motinos M. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2007 m. gegužės 1d., priėmė jos palikimą , pradėję jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Grąžinti pareiškėjams dvi atsiskaitymo abonento Nr. (duomenys neskelbtini) knygeles , įsiteisėjus teismo sprendimui.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.