Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2018-12-13 · Administracinė byla Nr. eAS-846-629/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-12-13
Bylos Nr.
eAS-846-629/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02348-2018-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Arūnas Dirvonas (pirm.), Milda Vainienė (pran.), Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“
Atsakovas
Varėnos rajono savivaldybės administracijai, Varėnos rajono savivaldybės tarybai, Varėnos rajono savivaldybės taryba Varėnos krašto vietos veiklos grupė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-846-629/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02348-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2018 m. gruodžio 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ skundą atsakovams Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir Varėnos rajono savivaldybės tarybai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2018 m. spalio 16 d. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose gautas asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ (toliau – ir pareiškėjas, Asociacija) skundas, pasirašytas Asociacijos pirmininko P. S., kuriuo prašoma: 1) Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2018 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. T-VIII-1029 „Dėl Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. T-VII-117 „Dėl savivaldybės atstovo delegavimo“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimas); 2) Panaikinti Varėnos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugpjūčio 17 d. įsakymą Nr. DV-866 „Dėl delegavimo į Varėnos krašto vietos veiklos grupės tarybą“ (toliau – ir Įsakymas).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 25 d. nutartimi pareiškėjo asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo panaikinti Tarybos sprendimą, nurodė, kad užsiklausus Varėnos rajono savivaldybę apie Tarybos sprendimo priėmimo datos pareiškėjui sužinojimą ar šio sprendimo įteikimo pareiškėjui datą, Varėnos rajono savivaldybė atsakė teismui 2018 m. spalio 24 d. raštu Nr. PSD-4631 (7.6) (toliau – ir Raštas), kuriame nurodė, jog asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ pirmininkas P. S. (skundą pasirašęs asmuo) yra Tarybos narys, kuris dalyvavo Tarybos 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, kuriame ir buvo priimtas Tarybos sprendimas, dalyvavo, tačiau nuo klausimo nagrinėjimo ir balsavimo nusišalino. Įvertinęs minėtą informaciją, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo atstovas P. S., žinodamas, kad 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos posėdyje nagrinėjamas jam, kaip pareiškėjo atstovui, aktualus klausimas, nors nuo jo nagrinėjimo ir balsavimo nusišalino, galėjo domėtis ir kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę, prašydamas suteikti jam informaciją bei įrodymus dėl Tarybos posėdžio metu priimto sprendimo nuo kurio nagrinėjimo, kaip minėta, jis nusišalino, tačiau delsė, nors apie jo priėmimą sužinojo ir jį gavo pačiam pareiškėjo atstovui prašant, kaip matyti iš Rašto 2018 m. rugsėjo 4 d.

Atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) duomenis, teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl šiame skunde ginčijamų aktų panaikinimo skundą buvo pateikęs 2018 m. rugsėjo 19 d. 12 val. 2 min. (administracinė byla Nr. eI-7813-414/2018), t. y. pagal pareiškėjo atstovo pateiktus duomenis tą pačią dieną gavo ginčijamą 2018 m. rugpjūčio 28 d. Tarybos sprendimą ir tą pačią dieną pateikė skundą teismui. Teismas vertino, kad ši aplinkybė patvirtina faktą, kad pareiškėjo atstovas apie Tarybos sprendimą sužinojo anksčiau nei nurodo skunde. Teismas atkreipė dėmesį, kad paties skundžiamo akto ar jo kopijos neturėjimas (negavimas) negali būti tapatinamas su nežinojimu apie skundžiamą aktą, o neturėjimas arba negalėjimas gauti skundžiamo akto ar jo kopijos neužkerta kelio ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais paduoti skundą teismui, pasinaudojant teise prašyti išreikalauti atitinkamą dokumentą.

Skundu taip pat ginčijamas Įsakymas, kuris 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo paskelbtas ir viešai prieinamas adresu http://www.infolex.lt/varena/. Teismas nurodė, kad terminas Įsakymui apskųsti skaičiuotinas nuo 2018 m. rugpjūčio 17 d., taigi, tokiu atveju, paskutinė skundo pateikimo diena dėl šio akto ginčijimo buvo 2018 m. rugsėjo 18 d. Skundas teismui pateiktas 2018 m. spalio 16 d., t. y. žymiai praleidus ABTĮ reglamentuotą vieno mėnesio apskundimo terminą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, jog pareiškėjui atstovaujantis asmuo yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Atstovo neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, terminą nepagrįstai skaičiuodamas būtent nuo asmens sužinojimo apie priimtą ginčijamą aktą, netinkamai taikė ABTĮ 29 straipsnį ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotais precedentais.

Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl termino skundui paduoti turėjo nustatyti, ar skundo padavimo terminas yra siejamas su akto paskelbimu ar su įteikimu, t. y. ar skundžiamas aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar skundžiamas administracinis aktas yra individualaus pobūdžio ir turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui.

Teigia, jog akivaizdu, kad Tarybos sprendimas laikytinas vienkartiniu teisės taikymo aktu, skirtu konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (šiuo atveju konkrečiai pareiškėjui), o tai atitinka individualaus administracinio akto sąvoką (ABTĮ 2 str. 14 d.), todėl jo paskelbimui ir įsigaliojimui nėra taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, Tarybos sprendimas pareiškėjui turėjo būti įteiktas, todėl terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas ne nuo Tarybos sprendimo priėmimo ar nuo sužinojimo apie jo priėmimą dienos, o nuo jo įteikimo pareiškėjui dienos. Pažymi, kad Tarybos sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas neregistruotu paštu ir pareiškėjas jį gavo 2018 m. rugsėjo 19 d., todėl 2018 m. spalio 16 d. pateikdamas teismui skundą pareiškėjas termino skundui paduoti nepraleido. Kadangi Varėnos rajono savivaldybės administracija šiuos dokumentus pareiškėjui siuntė neregistruotu laišku, o voko nuo siunčiamų dokumentų pareiškėjas nėra išsaugojęs, šioms aplinkybėms patvirtinti teismo prašo išreikalauti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos išrašą iš siunčiamų dokumentų registro, iš kurio būtų matyti, kada lydraštis Nr. PSD-3951 (4.38) „Dėl tarybos sprendimo kopijos“ su pridedama Tarybos sprendimo kopija buvo užregistruotas siunčiamų dokumentų žurnale ir kada jis buvo išsiųstas pareiškėjui.

Akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo nutartį motyvuoja tuo, kad pareiškėjo atstovas apie Tarybos sprendimą sužinojo kaip Tarybos narys dalyvaudamas 2018 m. rugpjūčio 28 d. vykusiame Tarybos posėdyje. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai P. S., kaip fizinį asmenį ir kaip Tarybos narį, sutapatino su pareiškėju. Pareiškėjas yra juridinis asmuo, veikiantis per savo valdymo organus, todėl pareiškėjo atstovas negali būti tapatinamas su Tarybos nariu, nors fizinio asmens – pareiškėją atstovaujančio asmens ir Tarybos nario pavardės sutampa, todėl termino eiga privalo būti skaičiuojama nuo tada, kada sužinojo apie priimtą ginčijamą aktą pareiškėjas, o ne Tarybos narys.

Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad kitoje administracinėje byloje (Nr. eI-7813-414/2018) pirminį skundą dėl Tarybos sprendimo panaikinimo P. S. pateikus 2018 m. rugsėjo 19 d. 12 val. 2 min., t. y. tą pačią dieną, kai gavo Tarybos sprendimo kopiją, apie Tarybos sprendimą P. S. žinojo anksčiau, nei nurodė skunde, yra paremta tik teismo prielaidomis ir spėlionėmis. Pastebi, kad natūralu ir logiška, jog gavus Tarybos sprendimą, P. S., kaip atidus ir rūpestingas pareiškėjo atstovas, veikdamas jo interesais, juo labiau dėl skunde nurodomų aplinkybių būdamas suinteresuotas, kad kuo greičiau butų taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės – Tarybos sprendimo sustabdymas, operatyviai parengė ir pateikė teismui skundą.

Pažymi, kad net ir padarius prielaidą, kad Tarybos sprendimas neturėjo būti įteiktas, o terminas paduoti skundą turi būti skaičiuojamas nuo momento, kai pareiškėjas sužinojo apie Tarybos sprendimo turinį, pirmosios instancijos teismas, pareiškėjo nuomone, vis tiek neteisingai nustatė ir skaičiavo skundo padavimo termino eigos pradžią. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas faktą, kad P. S. Tarybos sprendimą gavo 2018 m. rugsėjo 4 d. grindžia Raštu, kuriame nurodoma, kad Tarybos sprendimo kopijos P. S. įteikimą galėtų patvirtinti du liudytojai. Akcentuoja, kad Taryba nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių Rašte nurodytą informaciją, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi niekuo nepagrįstu Raštu ir terminą skundui paduoti skaičiavo pagal Rašte nurodytą datą.

Dėl praleisto termino ginčyti Įsakymą nurodo, kad minėtas Įsakymas yra išvestinis iš Tarybos sprendimo ir nesukuriantis jokių teisinių pasekmių, todėl, pagal teismų praktiką, panaikinus Tarybos sprendimą, Įsakymas būtų automatiškai naikinamas kaip išvestinis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Aiškindamas šią nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėją ir pareiškėjo atstovą. Taip pat nurodo, kad Tarybos sprendimas yra individualus administracinis aktas, todėl pastarasis turėjo būti pareiškėjui įteiktas.

Pasisakydama dėl įteikimo būdo ir termino skaičiavimo pradžios, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012), asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu ir pan. Tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamą sprendimą, t. y. jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Nagrinėjamu atveju, iš Rašto matyti, kad pareiškėjo atstovas (asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ pirmininkas P. S.) yra Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys, dalyvavęs Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugpjūčio 28 d. posėdyje, kuriame buvo priimtas Tarybos sprendimas, tačiau nuo klausimo nagrinėjimo ir balsavimo nusišalinęs. Pareiškėjas šios aplinkybės neginčija.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo atstovas P. S., būdamas Asociacijos pirmininku ir žinodamas, kad Taryba sprendžia klausimą, kuris yra aktualus jo (P. S.) atstovaujamai Asociacijai, turėjo ir galėjo domėtis šiuo klausimu, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo atstovas, o tuo pačiu ir pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su ginčijamu Tarybos sprendimu jau 2018 m. rugpjūčio 28 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atstovui, kaip Asociacijos pirmininkui, keliami aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėjo atstovą ir pareiškėją, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiškėjui atstovaujantis asmuo yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Atstovo neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-664-261/2016, 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas yra Asociacijos pirmininkas, jis (pareiškėjo atstovas) teikia teismui skundus Asociacijos vardu, veikia Asociacijos interesais, todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutapatino pareiškėją ir pareiškėjo atstovą P. S..

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Tarybos Raštu, kuris, pareiškėjo teigimu, nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, t. y. pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šių pareiškėjo argumentų, visų pirma nurodo, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, įvertinusi visumą byloje surinktų faktinių duomenų bei byloje nustatytas aplinkybes, sutinka su pareiškėjo atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Rašte nurodytais teiginiais, kad pareiškėjo atstovui Tarybos sprendimas buvo įteiktas 2018 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad Tarybos sprendimas buvo įteiktas pareiškėjo atstovui 2018 m. rugsėjo 4 d. Teisėjų kolegija kritiškai vertina atsakovo nurodytus argumentus, kad įteikimo faktą gali patvirtinti liudytojai. Pažymi, kad, kaip teisingai atskirajame skunde nurodė pareiškėjas, dokumentai valstybės įstaigoje asmenims pagal jų prašymus išduodami, siunčiami ar įteikiami pagal registruojamą dokumentų išdavimo registrą, todėl liudytojų parodymai šiuo atveju nėra tinkamas įrodymas.

Vis dėlto, įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas turėjo susipažinti su Tarybos sprendimu 2018 m. rugpjūčio 28 d. Atsižvelgiant į tai, terminas skundui paduoti pasibaigė 2018 m. rugsėjo 28 d. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2018 m. spalio 16 d. Konstatuotina, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsisakytina priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad pareiškėjas turi teisę pakartotinai paduoti skundą teismui, pateikiant kartu ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant jo praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 30 str.).

Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėjas prašo išreikalauti iš Varėnos rajono savivaldybės administracijos išrašą iš siunčiamų dokumentų registro, iš kurio būtų matyti, kada lydraštis Nr. PSD-3951 (4.38) „Dėl tarybos sprendimo kopijos“ su pridedama Tarybos sprendimo kopija buvo užregistruotas siunčiamų dokumentų žurnale ir kada jis buvo išsiųstas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, kad teisėjų kolegija konstatavo, jog pareiškėjas galėjo ir turėjo susipažinti su Tarybos sprendimu 2018 m. rugpjūčio 28 d., teisėjų kolegija nurodo, kad šis pareiškėjo prašymas yra neaktualus, todėl netenkinamas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl termino praleidimo paduoti skundą dėl Įsakymo, nurodo, kad pareiškėjas neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad praleido terminą Įsakymui apskųsti, laiko šį Įsakymą išvestiniu ir nurodo, kad panaikinus Tarybos sprendimą, Įsakymas bus panaikintas automatiškai kaip išvestinis. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėto Įsakymo turinį, sutinka su pareiškėjo pozicija, kad Įsakymas yra išvestinis aktas, kuris pareiškėjui nesukuria jokių teisių ir pareigų, todėl nurodo, kad atsisakius nagrinėti esminį reikalavimą išvestiniai reikalavimai taip pat nėra nagrinėjami.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs ginčijamą nutartį, ne visiškai teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo klausimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra iš esmės teisingas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo asociacijos „Varėnos krašto vietos veiklos grupė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas DirvonasRytis KrasauskasMilda Vainienė