Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. 2014-08-28 apie 10.00 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė V. Š. priklausantį, M. B. patikėtą, 1199 Lt (347,25 Eur) vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus x551ca-sx014d“.

Kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir parodė, kad pas M. B. „(duomenys neskelbtini)“ neoficialiai dirbo du mėnesius. Nesulaukė kurį laiką atsiskaitymo, todėl jam sakė, jog pasiims kokį nors daiktą ir išeis, nes su juo M. B. neatsiskaito. Kompiuteris buvo M. Kompiuteris buvo padėtas prie dėžės. Jis M. sakė, kad nori išeiti, prašė padengti bent dalį atsiskaitymo. Kadangi su juo neatsiskaitė, tai pasiėmė ten buvusį kompiuterį. Jį pasiėmė be M. B. leidimo. Kompiuterį vėliau pardavė, gavo apie 500 – 600 litų. Kai jam skambino B., kompiuteris jau buvo priduotas į lombardą. Su nukentėjusiuoju M. B. jie susitaikė, jis M. B. už kompiuterį atsiskaitė, jie nereiškia vienas kitam pretenzijų. Prieš posėdį jis paskambino B., kuris nurodė, kad šiuo metu yra išvykęs į Italiją darbo reikalais ir jie telefonu sutarė, kad jis jam atlygins padarytą žalą. B. sakė, kad teismui parašys laišką, nes pats atvykti negali, o jeigu reikės, grįžęs į Lietuvą, dar gali atvykti į teismą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, G. R. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Nukentėjusiojo M. B. parodymais, kad buvo įdėjęs skelbimą, jog ieško darbuotojo, kuris padėtų dirbti. Paskambino G. R., kuris atvažiavo į darbo pokalbį ir pasisavino kompiuterį. Jis tuo metu šalia jo nebuvo. Jam išėjus pas klientą, grįžęs nerado nei G., nei kompiuterio. Viskas buvo įmonės teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Kaune. Tai UAB „Maxima“ teritorija, iš kurios nuomojosi patalpas. Jo įmonė vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kompiuteris buvo Š. Jis kompiuterį pasiskolino, nes jie buvo įmonės akcininkai. Negali pasakyti, kieno vardu buvo įsigytas kompiuteris. Kompiuteris buvo paliktas gal ofise, gal mašinoje, neatsimena. Buvo kartu su kaltinamuoju iki to momento, kol jam paskambino. Buvo kieme, paskui į ofisą buvo užėję. Jis patyrė žalą. Bendrauta dėl susitaikymo nebuvo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau susitaikyti sutiktų, jeigu bus atlyginta žala, kurią jis patyrė, nes už prarastą kompiuterį atlygino nuostolius Š.

Liudytojos S. K. parodymais, kad ji užbaigė šį ikiteisminį tyrimą. Su R. bendravo. Kaltinamasis nurodė, kad pavogė iš kabineto. Nukentėjusysis tuo metu galėjo pasakyti, kad arba pavogė iš mašinos, arba kabineto. Jis teigė, kad pasigedo automobilyje. Nukentėjusįjį kvietė patikslinti aplinkybes. Jo buvo klausta, ar galėjo būti pavogtas kompiuteris iš kabineto. Nukentėjusysis paaiškino, kad pavogtas galėjo būti ir iš kabineto. Nukentėjusysis tvirtai neteigė, kur buvo kompiuteris. Pagal įtariamojo parodymus buvo nustatyta, kad įtariamasis iš automobilio nevogė, pavogė iš kabineto. Jeigu nukentėjusysis būtų matęs, kad R. išneša kompiuterį iš automobilio, tai jis taip būtų ir sakęs. Kaltinamasis nenorėjo važiuoti į įvykio vietą, nenorėjo susitikti su nukentėjusiuoju.

Liudytojo V. Š. parodymais, kad kaltinamasis buvo atvykęs į pokalbį dėl darbo ir po jo apsilankymo dingo kompiuteris. Tuo metu su nukentėjusiuoju buvo kolegos, yra draugai. Vertėsi automobiliais ir jų remontu, buvo akcininkai. Kompiuteris buvo jo, jį pirko iš savo asmeninių pinigų, kurį įsigijo dvi dienas prieš pavagiant. Kompiuteris buvo paliktas ofise. Nešiojimas kompiuteris buvo su įdėklu. Tas kompiuteris keliavo tiek iš ofiso į mašiną, tiek atgal. Nukentėjusysis ieškojo žmogaus, kuris padėtų jam dirbti. Kaltinamąjį matė vieną kartą. Už kompiuterį jam žalą atlygino nukentėjusysis. Kaltinamasis išmetė telefono kortelę ir nėjo su juo susisiekti. Jis skatino kolegą kreiptis į policiją. Negali pasakyti, iš kur buvo pavogtas kompiuteris. Į policiją kreipėsi, nes dar nebuvo atlyginta žala. Kaltinamasis jų įmonėje nedirbo. 2014-09-10 protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuoti duomenys apie tai, kad V. Š. pareiškė, jog pirktą už 1199 Lt nešiojamą kompiuterį „Asus x551ca-sx014d“, 2014-08-18 paskolino savo draugui M. B., kuris jam vėliau pasakė, kad 2014-08-28 šį kompiuterį pagrobė norėjęs įsidarbinti asmuo. Prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 3).

2014-08-28 protokolu – pareiškimu, kuriame užfiksuota, kad M. B. pranešė, jog 2014-08-28 apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), Kaune, pastato jis susitiko su įsidarbinti norinčiu asmeniu, o pabendravus su juo, vėliau, jis pastebėjo, kad pagrobtas nešiojamas kompiuteris, pasiskolintas iš draugo (b. l. 7).

Nešiojamo kompiuterio ASUS X551CA-SX014D specifikacijomis ir barkodo lipduku, iš kurio matyti, kad kompiuteris kainavo 347,25 Eur (1199 Lt) (b. l. 14).

2014-12-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusysis M. B. iš jam parodytų 5 asmenų nuotraukų atpažino G. R., kaip asmenį, su kuriuo bendravo dėl įdarbinimo ir kuris galimai pagrobė jo kompiuterį (b. l. 30-32).

Elektroninio laiško kopija, iš kurios matyti, kad M. B. pranešė, jog G. R. jam žalą atlygino, pretenzijų jam neturi (b. l. 180).

DNB banko SEPA mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad G. R. pervedė M. B. 350 Eur (b. l. 181).

Nukentėjusysis M. B. pareiškė civilinį ieškinį dėl 347,25 Eur turtinės ir 653 Eur neturtinės žalos priteisimo (b. l. 34).

Šie byloje ištirti įrodymai ir jais nustatytos aplinkybės įrodo, kad 2014-08-28 apie 10.00 val. G. R. buvo atvykęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), pokalbiui dėl darbo, iš kur slapta pagrobė 347,25 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Asus x551ca-sx014d“, kuris šio kompiuterio savininko V. Š. buvo perduotas naudotis M. B.

Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, jis suprato, kad neturi nei šio kompiuterio savininko, nei šio kompiuterio teisėto valdytojo (naudotojo) leidimo šį kompiuterį paimti ir išsinešti iš įmonės teritorijos. Tačiau jį paėmė ir slapta iš įmonės patalpų išsinešė, kas reiškia, kad suvokė tiek savo tokios veikos pavojingumą, tiek ir dėl to atsirasiančius padarinius, kurie vėliau ir buvo nustatyti (padaryta turtinė žala nukentėjusiajam). Tai rodo, kad kaltinamais įvykio metu veikė tiesiogine tyčia. Kaip nustatyta liudytojo V. Š., nukentėjusiojo M. B. parodymais, turtinė žala buvo padaryta būtent M. B., kadangi jis, kaip praradęs kompiuterį, kuris jam buvo patikėtas, atlygino dėl to kompiuterio savininkui (V. Š.) patirtą nuostolį.

G. R. kaltinime be viso kito buvo nurodyta, kad jis pagrobė V. Š., M. B., su materialine atsakomybe perduotą ir tuo metu jo valdyme buvusį nešiojamąjį kompiuterį. Ši nuoroda į tai, kokiu pagrindu kompiuteris buvo perduotas M. B., yra perteklinė kaltinime, todėl iš jo šalintina. BK 178 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas pagrobė svetimą turtą, todėl svarbu yra nustatyti tik tai, ar tas turtas, kurį kaltinamasis pagal kaltinimą paėmė, šiuo atveju tai kompiuteris, buvo įvykio metu jam svetimas, kas ir yra nustatyta nagrinėjamu atveju. Todėl visiškai pakankama nurodyti tik tai, kam kompiuterio savininkas jį buvo perdavęs tuo metu, kai jis buvo kaltininko pagrobtas.

Taigi, ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis tyčia pagrobė nukentėjusiajam patikėtą 347,25 Eur vertės turtą. Kadangi šis turtas jam nepriklauso, todėl yra svetimas, jo vertė viršija 5 MGL (188,3 Eur), bet neviršija 250 MGL (9415 Eur). Todėl G. R. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas pagal BK 178 str. 1 d.

Dėl to teismas sprendžia, kad ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti jį kaltu ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 d. numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, žala jam atlyginta. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau vėliau bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė, jog žala jam atlyginta, pretenzijų kaltinamajam neturi (b. l. 180), sutiktų su juo susitaikyti.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis anksčiau neteistas, nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. B., baudžiamąją bylą nutraukiant.

BPK 107 str. numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi nukentėjusysis elektroniniame laiške nurodė, jog G. R. jam žalą atlygino, pretenzijų jam neturi, tai gali būti pripažinta pareiškimu, kad kaltinamojo jam sumokėta pinigų suma yra pakankama visiškam žalos atlyginimui. Dėl to konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirta G. R., paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

G. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. B. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti G. R., jog jeigu jis per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl M. B. pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti.

Kardomąją priemonę įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paskirtą G. R., palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.