Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. P., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas 4 kartus, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, D. P. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams; išieškota ir konfiskuota automobilio „Citroen“ vertę atitinkanti pinigų suma – 1 530 Eur,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. 2023 m. gruodžio 5 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,31 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kairės rankos delnu ir ne mažiau kaip 2 smūgius dešinės rankos delnu savo motinai J. P. į veidą, padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešiniajame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo motinos J. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais D. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltę pripažįsta visiškai, gailisi. Prieš (duomenys neskelbtini) m. jis turėjo (duomenys neskelbtini) – krito neblaivus ir susitrenkė į grindinį. Jis nesigydė psichiatrinėje ligoninėje ir nėra įrašytas į narkologinę įskaitą. 2023 m. gruodžio 5 d. nuo 7 val. ryto jis vartojo stiprius alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų, išgėrė apie vieną litrą degtinės ir du litrus alaus. Alkoholį vartojo pas draugus. Apie 14 val. jis grįžo namo adresu (duomenys neskelbtini), čia jis nuolat gyvena su mama. Grįžęs namo jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus, su savimi jis turėjo atsinešęs 0,7 l talpos „Žalias devynerias 999“, gėrė savo kambaryje. Jam vartojant alkoholį, į jo kambarį atėjo mama ir pradėjo priekaištauti dėl alkoholio vartojimo ir dėl nėjimo į darbą, nuo to prasidėjo žodinis konfliktas. Kadangi jis buvo labai girtas, paties konflikto, apie ką kalbėjo, nepamena, pamena tik tai, kad mama nuėjo į savo kambarį, o jis nuėjo šiai iš paskos į jos kambarį. Jis neprisimena, ar grasino mamai. Mamos kambaryje jis pradėjo priekaištauti mamai, kad ši nelįstų į jo darbinius reikalus ir nekaltintų jo dėl alkoholio vartojimo ir nėjimo į darbą. Pokalbio metu jis stovėjo prie mamos lovos, o mama sėdėjo ant lovos. Jis nežino, kaip taip nutiko, bet jis „ant karštųjų“ panaudojo prieš savo mamą fizinę jėgą ir trenkė jai per veidą, kiek kartų ir kuria ranka smogė, nepamena, bet gali būti, kad trenkė keturis kartus, kaip nurodyta įtarime, du kartus kaire ir du kartus dešine ranka į veidą. Po to, kai sudavė mamai per veidą, jis grįžo į savo kambarį, čia toliau vartojo alkoholį. Tada išgirdo, kaip mama kviečia policiją. Jis nepamena, ar prašė nekviesti policijos. Anksčiau prieš mamą jis nebuvo naudojęs fizinio ir psichologinio smurto. Mano, kad taip įvyko tik dėl to, kad jis buvo labai girtas. Jeigu bus pareikštas civilinis ieškinys, jis turės lėšų atlyginti padarytą žalą. Dėl to, ką padarė gailisi, daugiau tai nepasikartos. D. P. papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad lieka prie pirminių parodymų, gailisi dėl to, ką padarė, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu.

Iš 2023 m. gruodžio 5 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškėja J. P. parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) bute (duomenys neskelbtini), kartu su savo sūnumi D. P. 2023 m. gruodžio 5 d., apie 7.00 val., sūnus išėjo iš namų ir 9.40 val. grįžo neblaivus, kažkam paskambino, pasakė, kad turi išgerti ir vėl išėjo iš namų. Apie 13.00 val. sūnus vėl grįžo namo neblaivus ir atsinešė butelį degtinės „999“, nuėjo į virtuvę, paėmė nuo lentynos stikliuką, atsidarė butelį degtinės ir išgėrė vieną stikliuką, kitą, išgėrė arbatos. Sūnus paklausė, ar ji gers kartu, ji atsakė šiam eiti ten, su kuo gėrė. Sūnus virtuvėje sėdėdamas užmigo ir nugriuvo ant grindų, tada pasikėlė ir šliauždamas nuėjo į savo kambarį, jame griuvo ant lovos ir miegojo su batais. Apie 16.00 val. sūnus atsikėlė ir atėjo į jos kambarį, tuo metu ji gulėjo ant lovos ir žiūrėjo televizorių. Sūnus atsisėdo šalia jos lovos ant fotelio ir smogė jai savo kairės rankos delnu į jos dešinę ranką. Jai neskaudėjo. Sūnus paklausė jos, kodėl ji su juo nekalba. Ji atsakė, kad nekalbės, nes jis yra neblaivus. Tuomet ji atsisėdo ant lovos krašto, prie stalo. Sūnus priėjo prie jos ir pasakė, kad gali ją sumušti ir ji bus negyva. Jis 2 kartus stipriai smogė kumščiu į stalą ir pasakė, kad gali ją sumušti. Ji sėdėjo, sūnus sėdėjo priešais ją ir pradėjo jai smūgiuoti delnais į veidą. Jis iš karto smogė dešinės rankos delnu į veido kairę pusę, tada smogė kairės rankos delnu į veido kairę pusę, vėl dešinės rankos delnu smogė į veido kairę pusę ir kairės rankos delnu į veido dešinę pusę. Jai skaudėjo. Po šių smūgių, kurių iš viso buvo 4, sūnus abiem rankomis pastūmė ją į krūtinę. Jai neskaudėjo. Sūnus pasakė, kad ją užmuš ir nuo jos atsitraukė. Ji paėmė nuo stalo savo mobiliojo ryšio telefoną ir paskambino 112 bei pranešė, kad prieš ją smurtauja sūnus. Po to ji nuėjo ir užsidarė vonios kambaryje, nes norėjo pasižiūrėti savo veidą. Jai grįžus iš vonios kambario į koridorių, sūnus jai pasakė atšaukti policijos pareigūnų iškvietimą. Sūnus nuėjo į kambarį, pasiėmė cigaretę, atėjo į jos kambarį ir pradėjo rūkyti. Ji pasakė sūnui eiti rūkyti į savo kambarį ar balkoną, šis nuėjo į kambarį ir grasino, kad jai bus galas. Tuomet atvažiavo policija. Sūnus anksčiau prieš ją smurtavo, vasarą buvo kviesta policija. Ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja.

Iš 2023 m. gruodžio 6 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3890/2023 (01) matyti, kad J. P. padarytas veido sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu dešiniame žande, kietu buku daiktu, 1–2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. J. P. sužalojimo jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimui padaryti pakako vieno trauminio poveikio. Neatmetama, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023 m. gruodžio 5 d. Nustatyto sužalojimo vietoje pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. J. P. sužalojimo jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse.

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad alkotesteriu Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 2023 m. gruodžio 5 d. 19.07 val. D. P. nustatytas 3,31 prom. girtumas.

Iš patikros sertifikato Nr. 1985241 matyti, kad alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARAA-0129 patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. gegužės 12 d.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį šiame kodekse nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. D. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarė prieš savo šeimos narį – motiną J. P.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo D. P. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog D. P. 2023 m. gruodžio 5 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,31 prom. neblaivumas), žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 2 smūgius kairės rankos delnu ir ne mažiau kaip 2 smūgius dešinės rankos delnu savo motinai J. P. į veidą, padarydamas jai veido sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu dešiniajame žande, tokiu būdu nežymiai sutrikdė savo motinos J. P. sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo D. P. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. P. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl D. P. skirtinos bausmės

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę D. P., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – padarytas vienas tyčinis, baigtas nusikaltimas žmogaus sveikatai, nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. P. savo veiksmais sukėlė savo motinai J. P. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam D. P. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis D. P. iki BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo paskutinį kartą baustas administracine tvarka 2022 m. spalio mėn., anksčiau 4 kartus teistas. Be to, teismas įvertina ir D. P. asmenybę – yra vidutinio amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę, D. P. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jos trukmę nustatant artimą BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytam šios bausmės vidurkiui, t. y. D. P. skirtina 1 metų laisvės apribojimo bausmė neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti; visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

D. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. P. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 5 d. 18.00 val. iki 2023 m. gruodžio 6 d. 14.09 val. (vieną dieną). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, D. P. laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Dėl kitų klausimų

D. P. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

BPK 94 straipsnio 1 dalis numato, kad priimant nuosprendį turi būti išsprendžiamas daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas ir trys vaizdo įrašai iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti; visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. P. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės pradžios dalyvauti elgesio pataisos programoje ir ją užbaigti; visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (be kita ko ir alkoholinius gėrimus).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, D. P. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2023 m. gruodžio 5 d. 18.00 val. iki 2023 m. gruodžio 6 d. 14.09 val. (vieną dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

D. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą ir tris „Body“ kamerų vaizdo įrašus palikti saugoti byloje.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

3. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.