- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- I-440-739/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00169-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1.; 20.2.1.1.; 20.2.1.2.; 20.2.3.2.; 55.1.3.
2017 m. spalio 13 d.
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J.skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
pareiškėjas S. J.(toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK, ir atsakovės atstovas), priteisti 5000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Panevėžio AVPK Rokiškio policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Rokiškio PK areštinė, ir areštinė) (1t., b. l. 2-4).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2014 -2015 metų laikotarpiuperiodiškai buvo laikomas įvairiose Rokiškio PK areštinės kamerose, pažeidžiant jo kaip kalinamojo asmens teisę į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas. Pareiškėjo teigimu, areštinės kamerose langai buvo uždažyti, todėl nebuvo įmanoma suprasti, kada yra naktis, o kada – diena; kamerose buvo labai didelė drėgmė, dėl to čiužiniai buvo nuolat šlapi; kamerose buvo netinkamai įrengtas apšvietimas – šviestuvas įrengtas sienoje, kuris šviesdavo visą parą, be to buvo blankus, todėl pareiškėjas negalėdavo skaityti. Pareiškėjas nurodė, kad kamerose įrengtas tualetas buvo neatitvertas jokia sienele ar pertvara nuo durų, todėl pareigūnai (o taip pat ir moterys pareigūnės) nuolat stebėdavo jį, net ir tuo metu, kai jis atlikinėdavo gamtinius reikalus. Teigė, kad nei vienoje areštinės kameroje nebuvo valymo priemonių bei inventoriaus, todėl jis buvo priverstas valgyti ir miegoti nevalytose, nešvariose ir nuo tualeto nemaloniu kvapu smirdinčiose kamerose. Taip pat pareiškėjas tvirtino, kad savaitgaliais areštinėje nebuvo užtikrinama teisė pasivaikščioti gryname ore; nebuvo užtikrintas tinkamas vakarinis maitinimas, nes vakarienei jam būdavo patiekiama tik arbata, todėl pareiškėjas nuolat būdavo alkanas ir suirzęs. Pareiškėjas nurodė, kad Rokiškio PK areštinėje jis nuolat kreipdavosi į pareigūnus skųsdamasis skrandžio skausmu, tačiau pareigūnai į jo nusiskundimus nereaguodavo ir medicinos darbuotojo, galinčio suteikti jam pagalbą, neiškviesdavo. Pareiškėjas teigė, kad jis buvo nuolat kankinamas ir vežiojamas tiek prokuroro, tiek kriminalinės policijos pareigūnų – be priežasties. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus jam buvo privalu suteikti galimybę apsipirkti parduotuvėje kas dešimt parų. Pareiškėjo teigimu, tomis dienomis, kai jis išvykdavo iš Rokiškio PK jam nebuvo duodamas pietų maitinimas, o atvykus į Lukiškių tardymo izoliatorių – kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K), pietų laikas jau būdavo pasibaigęs, todėl jis likdavo be pietų maitinimo. Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K medikai jam buvo paskirę vaistų (nuo skrandžio ir nervinio pobūdžio ligų), tačiau Rokiškio PK areštinėje jokių vaistų jis negaudavo. Pareiškėjo tvirtinimu, jis iš Rokiškio PK areštinės kelis kartus buvo skubiai konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su infarkto požymiais ir skrandžio skausmais. Tiek pareigūnų, tiek medikų nepriežiūra lėmė, jog 2017 m. balandžio mėnesį jį ištiko infarktas. Pareiškėjo teigimu, teisės aktų reikalavimus atitinkančių sąlygų nesudarymas areštinės kamerose, lėmė jo neigiamus dvasinius išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, sutrikusiu miegu, o tai yra pagrindas priteisti neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 2-4).
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK nurodė, kad pareiškėjas periodiškai nuo 2014 m. rugsėjo 2 d. iki 2015 m. balandžio 1 d. buvo laikomas Rokiškio rajono PK areštinės kamerose Nr. 10, 11, 13, 14, 15,16. Nurodė, kad apšvietimo sąlygos Rokiškio PK areštinės kamerose buvo tinkamos, tai patvirtina Visuomenės sveikatos centro patikrinimų duomenys. Dėl vėdinimo sąlygų Panevėžio AVPK nurodė, kad nors Rokiškio rajono PK areštinėje natūralios ventiliacijos ortakių nėra, o mechaninė ištraukiamoji ventiliacija yra pasenusi, tačiau areštinės darbuotojai, siekdami pagerinti nepalankias kamerų vėdinimo sąlygas sulaikytiesiems ir esant palankioms klimato sąlygoms, išimdavo kai kuriuos kamerų langų stiklus. Nurodė, kad jokių duomenų, kad areštinėje būdavo drėgni čiužiniai, nėra. Pažymėjo, kad nei iš pareiškėjo, nei iš kitų asmenų, laikomų areštinės kamerose, skundų dėl to nebuvo gauta. Pažeidimų dėl drėgnų čiužinių nėra nustatę ir Visuomenės sveikatos centro specialistai. Panevėžio AVPK nurodė, kad sanitarinio mazgo įrengimas areštinės kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus.Atkreipė dėmesį, jog veikiančioms, o ne naujai statomoms areštinėms higienos normos kitokio areštinės kamerose sanitarinio mazgo įrengimo nenumato. Nurodė, kad Rokiškio PK areštinės pareigūnai užtikrino pareiškėjo teisę pasivaikščioti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo reiškiamas pretenzijas vertino kaip nepagrįstas. Atsakovės atstovas taip pat nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad areštinėje vakarienės metu jis gaudavo tik arbatą. Nurodė, kad asmenys laikomi Rokiškio PK areštinėje buvo maitinami pagal areštinėje laikomų asmenų maitinimo sutartis, pasirašytas su atitinkamais tiekėjais. Pasirašytas sutarčių vykdymas buvo griežtai kontroliuojamas ir jos buvo vykdomos. Pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad asmenys maitinami visomis kalendorinėmis dienomis tris kartus per dieną. Teisės aktai nenumatė reikalavimo, kad būtų saugomi kiekvienos dienos valgiaraščiai, todėl Rokiškio PK areštinėje jie ir nebuvo saugomi. Dėl sveikatos priežiūros pažymėjo, kad Panevėžio AVPK turimais duomenimis, pareiškėjas kreipdavosi į medicinos darbuotoją ir jam medicininė pagalba visada būdavo suteikiama, skiriami medikamentai. Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo įrašai rodo, kad pareiškėjo sveikata buvo stebima, buvo reaguojama į visus jo nusiskundimus. Dėl valymo priemonių ir tvarkos areštinės kamerose nurodė, kad teisės aktai įtvirtina sulaikytųjų asmenų pareigą patiems rūpintis areštinės kameros švara, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Policijos areštinėje laikomų asmenų skatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo registracijos žurnale rasti duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo skirta padėka už gerą elgesį ir švarą kamerose. Dėl pareiškėjo nurodytų argumentų, kad jis buvo vežiojamas be priežasties pas įvairius pareigūnus, Panevėžio AVPK pažymėjo, kad asmens kortelės išrašo duomenys rodo visus pareiškėjo išvedimus iš kameros ir grąžinimus. Pareiškėjas iš Rokiškio PK areštinės buvo vežamas į Rokiškio rajono apylinkės teismą ir Rokiškio rajono polikliniką. Dėl galimybės apsipirkti nurodė, kad teisės aktai nenumato, jog areštinėse turi būti sudarytos galimybės apsipirkti. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjui atsirado apčiuopiami žalingi padariniai fizinei ar psichinei sveikatai. Pažymėjo, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi praėjus 2 metams nuo ginčo laikotarpio pabaigos, delsė pasinaudoti teismine gynyba, tai leidžia daryti išvadą, kad jo nurodyta patirta skriauda nėra itin didelė. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės atstovas prašė pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti(1 t., b. l.12-16).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų policijos įstaigos ir jos pareigūnų aktų (veikimo ar neveikimo), atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas2014 m. rugsėjo 2 d. - 2015 m. balandžio 13 d. laikotarpiu (toliau – ir ginčo laikotarpis) į Rokiškio PK areštinę buvo pristatytas 8 kartus ir periodiškai laikytas areštinės kamerose Nr. 10, 11, 13, 14, 15, 16, iš viso 93 paras. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjas, susipažinęs su Lietuvos valstybei atstovaujančio Panevėžio AVPK pateiktu atsiliepimu, neginčijo juose nurodytų faktinių duomenų, nėra pagrindo abejoti atsakovės atstovo nurodytais duomenimis apie pareiškėjo buvimo Rokiškio PK areštinėje laikotarpius.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK)6.271 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, nuostatos. Šioje įstatymo normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad viešajai atsakomybei atsirasti viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; kt.).
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo(toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 2 straipsnyje nustatyta, kad suėmimas vykdomas tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose), asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę ir tiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40–43 straipsnius, nuostatos. Suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. To paties įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Ginčo laikotarpiu policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus reglamentavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - Higienos norma 37:2009). Teritorinių policijos įstaigų areštinėse policijos uždarytų asmenų laikymo tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei laisvių, taip pat pareigų užtikrinimo ir realizavimo tvarką reguliuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – Veiklos taisyklės).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, pagal kurį, asmenys, kuriems ribojama (atimta) laisvė, turi specifinį teisinį statusą, todėl jų asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu. Taigi, iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013). Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014), o teismas įpareigotas patikrinti laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Dėl laikymo sąlygų
Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinę žalą jam sukėlė tai, kad Rokiškio PK areštinės kamerose langai buvo uždažyti; buvo netinkamai įrengtas apšvietimas; buvo labai didelė drėgmė kamerose; nebuvo valymo priemonių bei inventoriaus, kamerose buvo nešvaru.
Tinkamas laisvės atėmimo vietų apšvietimas, galimybė gauti natūralios šviesos ir oro - svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo aspektai. Higienos normos 37:2009 23 punktas nustatė, kad policijos areštinės kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Reikalavimus policijos areštinės kameros apšvietimui nustatė 21 ir 22 punktai. Pagal šiuose punktuose įtvirtintas nuostatas, policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai; natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %; areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o šiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Pagal nurodytą teisinį reguliavimą, policijos įstaigos pareiga yra užtikrinti tinkamas areštinės kameros apšvietimo ir vėdinimo sąlygas, o areštinėje laikomų asmenų galimybės gauti natūralios šviesos ir oro vertintini kaip svarbūs teisės į sveiką ir saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimo elementai.
Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teiginių apie netinkamą Rokiškio PK areštinės kamerų vėdinimą, apšvietimą atsižvelgė į Panevėžio AVPK atsiliepime nurodytus paaiškinimus, kuriais iš esmės pripažįstama, kad Rokiškio PK areštinėje tinkamos vėdinimo ir iš dalies apšvietimo sąlygos (dėl natūralaus apšvietimo) ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinamos bei Panevėžio visuomenės sveikatos centro Rokiškio skyriaus (toliau – Panevėžio VSC Rokiškio skyrius) 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. HR-58 padarytas išvadas dėl higienos normų laikymosi Rokiškio PK areštinėje (b. l. 17-18). Panevėžio VSC Rokiškio skyrius, 2015 m. gegužės 27 d. atlikęs areštinės patikrinimą konstatavo, kad areštinėje iš 16 kamerų, praktiškai naudojamos 11 kamerų, esančios II ir III aukštuose. Visų kamerų langai – dvigubi, neatidarinėjami, daugelio kamerų supuvę langų mediniai rėmai. Patikrinimo metu nustatyta, kad kamerose nėra jokių natūralios ventiliacijos ortakių, todėl natūralios ventiliacijos kamerose nėra; areštinėje sumontuota neefektyvi ir pasenusi mechaninė ištraukiamoji ventiliacija, jokios mechaninės pritekamosios ventiliacijos ar kondicionavimo sistemos nėra; oro judėjimo greitis pagal 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr. F-S-M-116 duomenis vietoje leistino 0,15-0,5 m/s šiltuoju metų periodu pagal Higienos normos 24 punktą, ties pačia mechaninės ištraukiamosios ventiliacijos anga areštinės kameroje Nr. 16 buvo 0,02-0,01 m/s. Dėl nurodytų argumentų konstatuojama, kad Rokiškio PK areštinės administracija kameroje Nr.16 neužtikrino tinkamųkameros vėdinimo sąlygų, tuo pažeidė HN 37:2009 23, 24 punktų reikalavimus. Vertindamas pareiškėjo teiginius apie drėgmę areštinės kamerose, teismas taip pat atsižvelgė į Panevėžio VSC Rokiškio skyriaus 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo akto Nr. HR-58 duomenis. Šiame patikrinimo akte konstatuota, kad daugelyje Rokiškio PK areštinės kamerų lubose bei sienose plikomis akimis matomos pelėsio pažeistos vietos (b. l. 18).Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, taip pat, daroma išvada, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl drėgmės pertekliaus kameroje yra pagrįsti, nes šie nepatogumai glaudžiai susiję su nustatytais pažeidimais dėl netinkamos ventiliacijos, galimybės išsivėdinti kameras.
Pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai ir aukščiau nurodytas patikrinimo aktas patvirtina, kad kamerose Nr.10, 11, 13, 14, 15, 16, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, buvo per mažas natūralus ir dirbtinis apšvietimas. 2015 m. gegužės 27 d. patikrinimo akte Nr. HR-58 nurodyta, jog pagal 2014 m. birželio 20 d. Nacionalinės visuomenės priežiūros laboratorijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių skyriaus natūralios apšvietos matavimo protokolo Nr. F-S-A-122 matavimo duomenis (matuota taip pat šviesiu metų laiku) natūralaus apšvietimo koeficientas kamerose Nr.10-16, kuriose buvo laikomas ir pareiškėjasyra mažesnis nei 0,5 %.Nustatyta, kad kamerose Nr, 10, 11, 12, 13 kamerų langai iš išorės uždažyti dažais.Bendras dirbtinis apšvietimas pagal dirbtinio apšvietimo matavimo protokolo Nr. F-S-A-122 duomenis siekia nuo 8 lx, t.y. mažesnis nei leistinas 200 lx bendras dirbtinis apšvietimas. Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas dirbtinis apšvietimas buvo nuo 7 iki 33 kartų mažesnis nei leistinas 200 lx bendras dirbtinis apšvietimas. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad Rokiškio PK areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamos apšvietimo sąlygos, tuo pažeistas HN 37:2009 21 punktas.
Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad Rokiškio PK areštinė neužtikrino pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų areštinės kamerose Nr. 10, 11, 13, 14, 15, 16, taigi pareiškėjas Rokiškio PK areštinėje ginčo laikotarpiu buvo laikomas pažeidžiant jo subjektinę teisę būti laikomam saugiose sveikatai gyvenamosiose patalpose.
Nors pareiškėjas teigė, kad Rokiškio PK areštinėje nebuvo valymo priemonių bei inventoriaus, todėl kamerose buvo nešvaru, teismas šiuo aspektu reiškiamų pareiškėjo nusiskundimų neturi pagrindo pripažinti pagrįstais. Higienos normos 37:2009 52 punkte buvo nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys privalo patys nuolat rūpintis švara ir tvarka kamerose, tam tikslui jie aprūpinami švariu ir tvarkingu inventoriumi. Iš atsakovės atstovo paaiškinimų ir pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad kiekvienam asmeniui paprašius Rokiškio PK areštinėje būdavo išduodamos valymo priemonės, be to, atsakovės atstovo pateikti išrašai iš Policijos areštinėje laikomų asmenų skatinimo priemonių ir nuobaudų skyrimo registracijos žurnalo duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu jam buvo skirta padėka už gerą elgesį ir švarą kamerose (1 t., b. l. 15, 57).
Dėl sanitarinio mazgo
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus grindė ir tuo, kad sanitariniame mazge nebuvo užtikrinimas privatumas naudojantis tualetu.
Policijos areštinių kamerų įrengimą reglamentavo Higienos normos 37:2009 penktajame skyriuje įtvirtintos teisės normos. Higienos normos 37:2009 20 punkte buvo nustatyta, jog policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris nuo gyvenamosios paskirties ploto turi būti atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara. Veiklos taisyklių 7.13 punkte nurodyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys turi teisę naudotis tualetu, kuris turi būti įrengtas taip, kad nebūtų žeminama žmogaus garbė ir orumas. Teismas, spręsdamas dėl sanitarinių mazgų įrengimo Rokiškio PK areštinės kamerose, atsižvelgia į tai, kad pareiškėjas iš esmės neneigė aplinkybės, jog areštinės kamerose yra įrengtos sanitarinį mazgą nuo gyvenamosios paskirties ploto skiriančios pertvaros. Tačiau pareiškėjas tvirtino, kad įrengtos pertvaros neužtikrino privatumo naudojantis sanitariniuose mazguose įrengtais tualetais.
Teismas, remdamasis aukščiau nurodytu teisiniu reguliavimu, sprendžia, kad teisės aktai reikalavimo įrengti sanitarinį mazgą atskiroje patalpoje ar sanitariniame mazge įrengti duris nenumatė. Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad aukščiau aptartas sanitarinių mazgų įrengimas Rokiškio PK areštinės kamerose atitiko Higienos normos 37:2009 20-ojo punkto reikalavimus. Be to, sprendžiant, ar ginčo laikotarpiu Rokiškio PK areštinėje nebuvo pažeista Veiklos taisyklių 7.13 punkte įtvirtinta pareiškėjo teisė, atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teikiamus išaiškinimus, pagal kuriuos, vertinant dėl areštinėje laikomo asmens teisės kamerose privačiai ir nesuvaržytai naudotis tualetu, turi būti atsižvelgiama į tai, jog reikalavimai užtikrinti nuolatinę kamerose laikomų asmenų priežiūrą ir policijos įstaigos pareiga užkardyti galimai neteisėtas veikas ir garantuoti šių asmenų saugumą, lemia areštinės kamerų įrengimo ypatumus. Dėl šios priežasties bei dėl iš laisvės apribojimo režimo neišvengiamai kylančių ribojimų absoliutaus privatumo užtikrinimas areštinės kamerose objektyviai neįmanomas (2015 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1287-320/2015). Atsižvelgus į Panevėžio AVPK pateiktus duomenis, daroma išvada, kad tualetu besinaudojantys asmenys turėjo galimybę sanitarinį mazgą užsidengtiapsaugine užuolaida, kurios aukštis 2,5 m, plotis – 1 m (1 t., b. l. 13, 140-141). Taigi, įvertinus tai, kad kamerose laikomi asmenys turėjo galimybę sanitarinius mazgus užsidengti apsaugine užuolaida, daroma išvada, kad Rokiškio PK ginčo laikotarpiu buvo sudaręs galimybes areštinėje laikomiems asmenims kamerose įrengtais sanitariniais mazgais naudotis privačiai. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kad ginčo laikotarpiu areštinėje dirbę pareigūnai, tarp jų - ir pareigūnės, vykdydami jiems priskirtas funkcijas, būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą, sudaryti jam nepakeliamas ir nežmoniškas sąlygas.Pareiškėjas skundų dėl šių aplinkybių Rokiškio PK areštinės administracijai taip pat neteikė.Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą, aplinkybių, patvirtinančių, jog Rokiškio PKbūtų pažeidęs Veiklos taisyklių 7.13 punkto reikalavimus, nenustatyta, o pareiškėjo teiginiai apie netinkamą sanitarinių mazgų įrengimą areštinės kamerose pripažįstami nepagrįstais.
Dėl pasivaikščiojimų
Pareiškėjo teigimu neturtinė žala jam buvo padaryta ir tuo, kad areštinėje jam nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore savaitgaliais.
Suimtųjų teisę pasivaikščioti gryname ore reguliuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis. Šis straipsnis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore (1 dalis), pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų; pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis (2 dalis); pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia nustatytą pasivaikščiojimų tvarką (3 dalis). Higienos normos 37:2009 11 punktas nustatė, kad policijos areštinėse laikomų asmenų pasivaikščiojimai gryname ore turi būti organizuojami teisės aktų nustatyta tvarka. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos Veiklos taisyklių 54-58 punktuose. Šį punktą detalizuojantis Veiklos taisyklių 54 punktas nustato, kad policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo užtikrinti, kad asmenys, laikomi policijos areštinėje, galėtų kasdien 1 valandą pasivaikščioti.
Pareiškėjas iš esmės pripažinęs, kad teisė 1 val. pasivaikščioti gryname ore jam buvo užtikrinama darbo dienomis, teigė, kad ši teisė jam buvo apribota savaitgaliais.
Spręsdamas, ar ginčo laikotarpiu pareiškėjui savaitgaliais buvo užtikrinta teisė į pasivaikščiojimus gryname ore, teismas rėmėsi Panevėžio AVPK pateikto pareiškėjo Asmens kortelės išrašo Nr(duomenys neskelbtini) ir Asmens išvedimo iš kamerų registracijos žurnalo duomenimis (1 t., b. l. 41, 144-161). Pareiškėjui teisė pasivaikščioti ginčo laikotarpiu savaitgaliais buvo suteikiama: 2014 m. spalio 11-12 d., spalio 18-19 d., lapkričio 1-2 d., lapkričio 14, 21 d., gruodžio 13-14 d., balandžio 5 d. (1 t. b. l. 146, 148, 150, 152, 154, 158, 38), tačiau atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie pareiškėjo pasivaikščiojimą gryname ore – 2014 m. rugsėjo 13, 14 d.; lapkričio 15, 22 d.; gruodžio 6-7 d.; 2015 m. vasario 28 d., kovo 1 d., kovo 14-15 d., balandžio 4, 11, 12 d. – viso 13 savaitgalio dienų.
Minėta, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus ir pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietų administracijai. Remiantis nurodytu, sprendžiama, kad pareiškėjui nurodžius, kad ginčo laikotarpiu savaitgaliais Rokiškio PK areštinėje jam buvo apribota teisė 1 val. pasivaikščioti gryname ore, atsakovės atstovas turėjo pareigą pateikti duomenis ir įrodyti, kad buvo laikomasi teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog 13 savaitgalio dienų buvo apribota pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore.
Dėl maitinimo
Pareiškėjas atlyginti neturtinę žalą prašė taip pat remdamasis argumentais, kad areštinėje nebuvo užtikrintos tinkamas vakarinis maitinimas, nes vakarienei jam būdavo patiekiama tik arbata, be to, tomis dienomis, kai pareiškėjas išvykdavo iš Rokiškio PK jam nebuvo duodamas pietų maitinimas, o atvykus į Lukiškių TI-K, pietų laikas jau būdavo pasibaigęs, todėl jis likdavo be pietų maitinimo.
Asmenų, kuriems ribojama laisvė, aprūpinimą maistu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis, kuri numato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas. Policijos areštinėse laikomiems asmenims maistas ruošiamas, gabenamas ir išduodamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka (Veiklos taisyklių 60 punktas). Tokia tvarka yra nustatyta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintose Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėse (2011 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-87ir 2015 m. kovo 3 d. redakcijos galiojusios ginčo laikotarpiu, toliau - Maitinimo taisyklės), kurios reglamentuoja maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir išdavimo tvarką asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Veiklos taisyklių 59 punktas imperatyviai nustato, kad policijos areštinės viršininkas turi imtis priemonių nustatytu laiku duoti policijos areštinėje laikomiems asmenis tinkamai paruoštą maistą, kurio kokybė ir kiekis turi atitikti mitybos ir šiuolaikinės higienos reikalavimus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad maitinimo paslaugas Rokiškio PK areštinėje ginčo laikotarpiu teikė individuali įmonė „Lividė“ pagal Panevėžio AVPK ir individualios įmonės „Lividė“ sudarytą asmenų maitinimo sutartį (1 t., b. l. 124-125). Vadovaujantis minėtosios sutarties 2 p., įmonė įsipareigojo: kasdien maitinti areštinėje laikomus asmenis tris kartus per dieną (nepilnamečius – keturis kartus); tiekti maistą geros kokybės, tinkamos temperatūros, atitinkantį sanitarinius reikalavimus; tiekti maistą vadovaujantis Lietuvos policijos Generalinio komisaro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų priimtas teisės aktais, reglamentuojančiais asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo tvarką. Byloje nėra duomenų, tokių duomenų nenustatė ir teismas, jog maisto paslaugas teikusi įmonė būtų nevykdžiusi maitinimo sutartyje nustatytų įsipareigojimų.Panevėžio AVPK pateikė UAB individualios įmonės „Lividė“ parengtus valgiaraščius, pagal kuriuos ginčo laikotarpiu Rokiškio PK areštinėje laikomiems asmenims buvo tiekiamas maistas. Kaip matyti iš valgiaraščių, areštinėje laikomiems asmenims buvo patiekiama angliavandenių, baltymų ir riebalų turinčio maisto: pusryčiams – duonos ar batono, margarino ar sviesto, dešrelių, pietums – sriubų, daržovių salotų, mėsos patiekalų, duonos; vakarienei – pašteto, koldūnų su mėsa (1 t., b. l. 169-174).
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo teiginius apie Rokiškio PK areštinėje vakarienės metu tiektą nevisavertį maistą. Teismas sprendžia, kad Rokiškio PK ginčo laikotarpiu Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio reikalavimų suimtiems asmenims tiekti fiziologines mitybos normas atitinkantį maistą nepažeidė.
Spręsdamas dėl pietų maitinimo konvojaus dienomis, kai pareiškėjas išvykdavo iš Rokiškio PK į Lukiškių TI-K, teismas atsakovės atstovo pateiktais duomenimis nustatė, kad ginčo laikotarpiu asmenys iš Rokiškio PK areštinės į Lukiškių TI-Kbūdavo konvojuojami pirmadieniais. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo konvojuotas – 2014 m. rugsėjo 15 d., spalio 20 d., lapkričio 3 d. lapkričio 24, gruodžio 15 d. 2015 m. kovo 2., balandžio 13 d. (1 t., b. l. 12-13, 162). Maitinimo taisyklės numato, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas Teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. (31 punktas).Panevėžio AVPK specialistė 2017 m. liepos 19 d. tarnybiniame pranešime Nr. 16411 nurodė, kad paklausus Rokiškio PK komisariato buvusių darbuotojų, buvo gautas patvirtinimas, kad konvojuojant asmenis į Lukiškių TI-K, visada asmenims būdavo išduodamas sausas davinys (s. d.), kurio išdavimas matydavosi maisto važtaraščiuose (1 t., b. l. 162). Panevėžio AVPK pateikti prašymai ir valgiaraščiai – sąrašai patvirtina minėtame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes (1 t., b. l. 168-174). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis ir esant jas patvirtinantiems įrodymams, pareiškėjo argumentai dėl maitinimo tvarkos pažeidimo konvojaus dienomis atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl medicinos pagalbos
Pareiškėjas nurodė, kad Rokiškio PK areštinėje jis nuolat kreipdavosi į pareigūnus skųsdamasis skrandžio skausmu, tačiau pareigūnai į jo nusiskundimus nereaguodavo ir medicinos darbuotojo, galinčio suteikti jam pagalbą, neiškviesdavo. Lukiškių TI-K medikai jam buvo paskirę vaistų (nuo skrandžio ir nervinio pobūdžio ligų), tačiau Rokiškio PK areštinėje jokių vaistų jis negaudavo. Pareiškėjo tvirtinimu, jis iš Rokiškio PK areštinės kelis kartus buvo skubiai konvojuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę su infarkto požymiais ir skrandžio skausmais.
Higienos norma 37:2009 nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas); policijos areštinėse laikomiems asmenims teisės akto nustatyta tvarka turi būti užtikrinta asmens sveikatos priežiūra (12 punktas), o Veiklos taisyklės suteikia areštinėje laikomiems asmenims teisę gauti valstybės laiduojamas (nemokamas) sveikatos priežiūros paslaugas (7.9 punktas).
Iš atsakovės atstovo 2017 m. rugsėjo 4 d. rašte „Dėl nutarties vykdymo ir papildomų dokumentų“ Nr. (duomenys neskelbtini) (1.30) pateiktos informacijos (2 t., b. l. 30, 64) nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Rokiškio PK areštinėje buvo vedami 2 sveikatos priežiūros pagalbos suteikimo žurnalai: viename – buvo daromi įrašai tik apie atvykusių etapu ir išvykstančių etapu asmenų sveikatos priežiūrą; antrame - buvo daromi įrašai apie esančių Rokiškio PK areštinėje asmenų sveikatos priežiūrą, medicinos pagalbos teikimą. Atsakovės atstovo pateikti Rokiškio PK Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo duomenys ( 1 t., 2 t., 41-63) patvirtina, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui ne kartą buvo skirta medicininė apžiūra. Šio žurnalo duomenys patvirtina, kad areštinės medicinos darbuotojas visus pareiškėjo nusiskundimus fiksuodavo ir suteikęs medicinos pagalbą apie tai pažymėdavo minėto žurnalo grafoje „Suteiktos pagalbos aprašymas“ (1 t., 19-32; 2 t., b. l. 30).
Spręsdamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, kad Rokiškio PK areštinėje jis negaudavo Lukiškių TI-K medikų jam paskirtų medikamentų, iš Lukiškių TI-K pateikto 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2014 m. rugsėjo 15 d., o 2014 m. spalio 3 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL). Iš LAVL buvo siunčiamas į Rokiškio PK areštinę per Lukiškių TI-K. S. J.Asmens sveikatos istorija buvo atvežta į Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybą. Vidaus ligų gydytojas 2014 m. spalio 6 d. susipažino su išrašu iš LAVL ir paskyrė medikamentus, kurie buvo rekomenduoti, tačiau 2014 m. spalio 6 d. asmuo kameroje nebuvo rastas, nes išvyko į Rokiškio PK areštinę. Rekomenduotas gydymas buvo taikytas grįžus pareiškėjui iš Rokiškio PK areštinės nuo 2014 m. spalio 23 d. (originale – 2017-10-23, rašymo apsirikimo klaida). Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 7 d. grįžo iš LAVL, rekomenduotas gydymas ir tą pačią dieną medikamentai paduoti į rankas. 2014 m. gruodžio 19 d. skirti nauji medikamentai, kurie perduoti pareiškėjui į rankas. Daugiau vykstant į Rokiškio PK pareiškėjui gydymas nebuvo skiriamas (2 t., b. l. 2). NurodytąLukiškių TI-K informaciją patvirtina pateikti įrodymai (2 t., b. l. 3-28), kurie paneigia pareiškėjo argumentus, kad Rokiškio PK areštinėje jis negaudavo Lukiškių TI-K medikų jam paskirtų medikamentų.
Iš Lukiškių TI-K pateikto 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir Laisvės atėmimo vietos ligoninės 2017 m. rugpjūčio 30 d. rašto „Dėl duomenų pateikimo“ Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ne kartą buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nurodytų raštų duomenys patvirtina, kad į LAVL pareiškėjas buvo konvojuotas iš Lukiškių TI-K. Taip pat nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kelis kartus buvo atvežtas į LAVL Priėmimo skyrių iš Lukiškių TI-K: 2014-11-07 – dėl gastroduodenito paūmėjimo; 2014-12-25 – dėl erozinėsgastropatijos; 2015-02-22 - dėl tarpšonkaulinės neuralgijos. Pareiškėjas priėmimo skyriuje buvo apžiūrėtas gydytojų, jam suteikta medicininė pagalba ir rekomenduotas ambulatorinis gydymas (2 t., b. l. 29).
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad pareiškėjo argumentai apie neužtikrintą medicininę pagalbą Rokiškio PK areštinėje yra deklaratyvūs ir nepatvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Nenustačius Rokiškio PK areštinėspareigūnų neteisėtų veiksmų dėl medicininės pagalbos pareiškėjui, jo skundo argumentai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl apsipirkimo parduotuvėje
Pareiškėjas teigė, kad jam turėjo būti užtikrinama teisė apsipirkti parduotuvėje.
Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnis numato suimtųjų ir nuteistųjų asmenų, kalinamų tardymo izoliatoriuose, maisto produktų ir higienos reikmenų apsipirkimą tardymo izoliatoriuose esančiose parduotuvėse, tačiau paminėto įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad šio įstatymo 28 straipsnis netaikomas teritorinėms policijos įstaigų areštinėms. Nustatytas, kad Veiklos taisyklės asmenims, laikomiems teritorinių policijos įstaigų areštinėse, apsipirkimo parduotuvėje taip pat nenumato. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo argumentai dėl apsirikimo parduotuvėje atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas reiškė ir bendro pobūdžio pretenzijas, susijusias su jo vežiojimu be priežasties pas įvairius pareigūnus. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo argumentai yra nekonkretūs ir abstraktūs, nesusieti su jokiais konkrečiais laike ir vietoje apibrėžtais galimai neteisėtais pareigūnų veiksmais. Ginčo laikotarpiu galiojęs Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipnis numatė, suimtieji ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti ar dėl bylų nagrinėjimo teisme į teritorinės policijos įstaigos areštinę, tačiau ne ilgiau kaip penkiolika parų. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Byloje pateiktuose rašytiniuose įrodymuose nurodyti visi pareiškėjo išvedimo iš Rokiškio PK areštinės duomenys (1 t., 33-44, 144-161), todėl nurodyti pareiškėjo teiginiai vertinami kaip deklaratyvaus pobūdžio ir yra atmetami.
Vertindamas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuluotą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Aptarta nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013; 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju turėtų spręsti, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir kt.).
Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą bei dydį, teismas atsižvelgė į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo Rokiškio PK areštinėje sąlygų (natūralaus ir dirbtinio apšvietimo, vėdinimo reikalavimų pažeidimus;nepaneigto pažeidimopasivaikščioti tam tikromis savaitgalio dienomis),į pažeidimų pobūdį, trukmę, mastą (skirtumai nuo minimalių leistinų normų gana dideli), intensyvumą (nustatytomis sąlygomis buvo laikomas keletą kartų, tačiau sąlyginai trumpais laikotarpiais), į tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų nereiškė skundų Rokiškio PK areštinės administracijai bei į tai, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba (dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus po 34 mėnesių nuo pažeidimų pradžios), į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, jog asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnio prasme), tuo tarpu laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsia pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė (2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-200/2013; 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). Įvertinęs šiuos kriterijus teismas sprendžia, jog konkrečiu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Teismo vertinimu, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, diskomfortas, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus asmeniui būnant kalinamu, yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą ir pinigine išraiška. Atsižvelgęs į formuojamą Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiškose bylose, Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 550 eurų priteisiama neturtinė žala laikytina adekvačia suma pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, į. k. 291008610, 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.