- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-03-28
- Bylos Nr.
- ATP-220-462/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-05054-2012-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2012 m. gruodžio 6 d. 22 val. 54 min. Dubysos g. – Šilutės pl., jai vairuojant automobilį BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkus į jos vairuojamą automobilį kitam automobiliui – ji apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, eismo įvykio nustatyta tvarka neįregistravo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-01 nutarimu G. B. pripažino įvykdžius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d. ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 3 000 (trijų tūkstančių litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Apylinkės teismas konstatavo, kad G. B. parodymai nelogiški, prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms – sužalojimai abiejų įvykyje nukentėjusiųjų automobilių - akivaizdūs, E. G. parodė, jog G. B. vairuojamas automobilis įvykio metu stovėjo, todėl, logiška, kad G. B. stabdyti automobilio net negalėjo, po automobilių susidūrimo, automobilis BMW dar kiek pastovėjo ir tik tuomet nuvažiavo.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad administracinio teisės pažeidimo, už kurį yra nubausta, nepadarė. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti: kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino nesilaikydamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Aptariama veika pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką gali būti padaroma tik tyčia (pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. N16-2330/2007). Taigi norint taikyti teisinę atsakomybę už minėtą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. 2012 m. gruodžio 6 d. vakare ji buvo Klaipėdos m. Arenoje koncerte, po koncerto, apie 23 val., sūnaus automobiliu BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, važiavo namo. Gatvėse buvo labai slidu, nuo Arenos važiavo automobilių srautas, šviesoforai buvo išjungti, todėl eismo sąlygos buvo labai apsunkintos. Be to, vairavo ne savo, o sūnaus automobilį, prie kurio vairavimo specifikos nebuvo pripratusi. Dėl nelygaus ir slidaus kelio bei važiuojant automobilių sraute, važiavo labai įsitempusi, teko ne kartą stabdyti, esant slidžiai kelio dangai, sistemingai įsijungdavo automobilio ABS sistema ir automobilis važiuojant nuolat trūkčiojo. Parvykusi namo, pastebėjo, kad yra pažeistas užpakalinis jos mašinos bamperis. Paklausus sūnaus, šis užtikrino, kad automobilis prieš jai išvykstant sugadintas nebuvo. Padariusi išvadą, kad automobilis buvo apgadintas stovintis automobilių aikštelėje, apie įvykį pranešė draudimo bendrovei, pagal Kelių eismo taisykles apie tai pranešti policijai neprivalėjo. Kad važiuojant kažkuriuo metu į jos vairuojamo automobilio galą atsitrenkė kitas automobilis, sužinojo tik kitą dieną iš policijos darbuotojų. Teismas išnagrinėjo bylą paviršutiniškai, į įvykio aplinkybes neįsigilino ir jo nutarime aptarti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ji sąmoningai tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Kaip matyti iš nutarimo, pripažindamas ją kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, tai yra atmesdamas jos paaiškinimą, kad įvykio, kurio metu buvo atsitrenka į jos vairuojamo automobilio galą, nejuto, pirmosios instancijos teismas motyvavo, kad jos parodymus paneigia E. G., T. L., A. B. parodymai, fotonuotraukos, esančios byloje. Liudytojas E. G. parodė, kad po atsitrenkimo jos automobilis gerokai pavažiavo į priekį, o ji kažkiek palaukusi nuvažiavo. Liudytojai T. L. ir A. B. yra policijos darbuotojai, įvykio nematė, tik padarė savo išvadą, kad esant tokiems automobilio BMW sužalojimams, smūgio į automobilį nepajusti neįmanoma. Ši liudytojų išvada, bei teismo išvada, kad ji tikrai juto smūgį į automobilio galą, paremta tik prielaida. Teismas nutarime nurodo, kad tai patvirtina ir automobilių sugadinimai, kurie užfiksuoti fotonuotraukose. Kokie sugadinimai padaryti E. G. vairuojamam automobiliui, iš byloje esančių nuotraukų iš viso negalima daryti išvados, nes jos nekokybiškos, kitų duomenų apie tai byloje nėra. Kaip matosi iš jos vairuoto automobilio byloje esančios fotonuotraukos, jam padarytas sugadinimas visai nedidelis - nedaug žemyn nulenkta galinio automobilio bamperio apdaila.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies turinį ir sankcijoje numatytų administracinių nuobaudų rūšis bei jų dydį, atsakomybės už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo padarymą paskirtis yra nubausti asmenį, kuris sukėlė eismo įvykį ir siekdamas, kad jo asmenybė nebūtų nustatyta ir jis nebūtų patrauktas atsakomybėn, iš eismo įvykio vietos pasišalino (2010 m. liepos 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-935/2010). Kaip matosi iš bylos medžiagos, autoįvykio kaltininku pripažintas E. G., nes jis, būdamas neatidus, atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Ji autoįvykio nesukėlė, todėl neturėjo jokio pagrindo bėgti iš įvykio vietos. Kad esu drausminga vairuotoja, teismas gali padaryti išvadą iš to, kad, nors jos vairavimo stažas 18 metų, nė karto dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų nėra bausta (tai patvirtina byloje esanti pažyma), darbovietės taip pat yra charakterizuojama teigiamai. Kad iš įvykio vietos nebėgo, įrodo ir ta aplinkybė, kad, kaip parodė liudytojas E. G., po automobilio atsitrenkimo į jos vairuojamą automobilį, ji dar kažkiek pastovėjo ir tik po to nuvažiavo, nors, logiškai mąstant, turėjo būti atvirkščiai - turėjo paskubėti pasišalinti, o ne laukti, kol bus užrašyti jos automobilio numeriai.
Pažymėtina, kad liudytojo E. G. parodymai apie įvykio aplinkybes nėra nuoseklūs. Policijoje rašydamas paaiškinimus dėl autoįvykio jis, priešingai negu teisme, paaiškino, kad jos vairuojamas automobilis nuvažiavo nesustojęs. Ji gi apie įvykio aplinkybes nieko negali paaiškinti, nes jo nejuto, gali tik patvirtinti, kad tikrai aplinkybėse nurodytu laiku ir nurodytu automobiliu važiavo minėta gatve ir kad parvykusi namo pastebėjo apgadintą automobilio užpakalinį bamperį, bet kur jis apgadintas nežino. Teismo išvada, kad ji tyčia pasišalino iš autoįvykio vietos paremta spėjimais, jos automobilio sugadinimas labai nežymus, jokio atsitrenkimo į jos vairuojamą automobilį nepajuto.
Teismas E. G. vairuoto automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, sugadinimų netyrė, neišreikalavo jo administracinės bylos, nesiaiškino, kokie sugadinimai padaryti, ar jie galėjo atsirasti E. G. nurodytomis aplinkybėmis, tačiau padarė niekuo nepagrįstą išvadą, kad tokių automobilio sugadinimų momento ji negalėjo nepajusti.
Šiuo konkrečiu atveju teismas, konstatavęs, kad ji padarė administracinį teisės pažeidimą ir skyręs administracinę nuobaudą, pažeisdamas Administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius, šių įstatymo reikalavimų nesilaikė, neištyręs visų aplinkybių, pasiremdamas spėjimais, visiškai nepagrįstai atmetė jos paaiškinimus ir nubaudė ją už nusižengimo, kurio nepadarė.
Dėl teismo padarytos klaidos jai atsiranda labai skaudžios pasekmės, paskirta labai didelė bauda, net trejiems metams atimta teisė vairuoti transporto priemones, dėl to visiškai be kaltės patirs ne tik labai didelę turtinę ir neturtinę žalą, bet negalėdama vairuoti transporto priemonės negalės tęsti darbo AB „Lietuvos geležinkeliai“, nes gyvena Gargžduose, dirba Klaipėdoje, darbo laiko pradžia 7 val. ir joks visuomeninis transportas iki to laiko iš Gargždų į Klaipėdą ir iki darbovietės, kuri yra Kairių 1 (prie Kairių poligono) nevyksta.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. gruodžio 6 d. 22 val. 54 min. Dubysos g. – Šilutės pl., G. B. vairuojant automobilį BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, atsitrenkus į jos vairuojamą automobilį kitam automobiliui – ji apie eismo įvykį nepranešė, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo, eismo įvykio nustatyta tvarka neįregistravo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad automobilio BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, savininkas yra A. B., administracinėn atsakomybėn patrauktos G. B. sūnus (b. l. 3, 8).
Teismo posėdyje apylinkės teisme apeliantė paaiškino, kad ji nematė už jos stovėjusios mašinos. Ji nesuvokė, kad į ją atsitrenkė kitas automobilis, nes kai atleido sankabą ir stabdį, tuo metu jos mašina šoktelėjo į priekį (b. l. 32). Be to, administracinėn atsakomybėn patraukta G. B. atsakydama į teisėjos klausimą, nurodė, kad baigiant stabdyti, atleido sankabą ir tuo metu buvo šoktelėjimas...smūgio nepajuto, net galva neatsitrenkė į sėdynę. Ji nematė, ar buvo automobilis iš paskos, žiūrėjo įsitempusi į priekį. Vairavo ne savo, o sūnaus mašiną, todėl ir gerai nesuprato, kas atsitiko... (b. l. 32).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai.
Apygardos teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo tyčios turinį susiejo tik su tuo, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai nelogiški.
Šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 19 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-11-2012).
Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė net ne administracinėn atsakomybėn patraukta G. B., o automobilio „Skoda Fabia“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, vairuotojas E. G. (b. l. 5-7, 32-35). Taigi nagrinėjamu atveju G. B. dėl automobiliui BMW, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, padarytos žalos neabejotinai yra nukentėjusioji. Be to, šiuo atveju itin reikšminga yra tai, kad apeliantė vairavo ne savo, o sūnaus automobilį, prie kurio vairavimo (valdymo) ypatumų nėra pripratusi, todėl darytina išvada, jog jai atleidus automobilio sankabą ir stabdį, mašina galėjo šoktelėti į priekį (labiau nei jai įprasta), dėl ko ji tikrai galėjo nesuprasti, jog į ją įvažiavo kitas automobilis.
Apygardos teismas daro išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje nėra jokio pagrindo teigti, jog apeliantė galėjo suvokti savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Nes bylos duomenys neleidžia konstatuoti, kad ji suprato, jog toks įvykis apskritai įvyko. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad pasišalindama ji tikėjosi apsunkinti eismo įvykio aplinkybių atskleidimą. Juo labiau, kaip minėta, dėl šio įvykio ji pati tapo nukentėjusiąja.
Todėl yra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalies taikymo ribas, nes administracinę atsakomybę pagal šį straipsnį taikė nesant pažeidimo subjektyviosios pusės požymio – tyčios.
Apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju G. B. veiksmuose nėra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes nenustatyta jos tyčia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl byla nutrauktina.
Dėl išvardytų motyvų G. B. apeliacinis skundas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimas, kuriuo G. B. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. 3 000 (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, naikintinas. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms G. B. apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimas naikintinas (ATPK 302¹² str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 2 punktu,
nutaria:
G. B. apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-01 nutarimą, kuriuo G. B. pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 130 str. 1 d. ir jai paskirta administracinė nuobauda – 3 000 (trijų tūkstančių litų) dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.