Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2025-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1865-1096/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2025-03-27
Bylos Nr.
e1-1865-1096/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03028-2025-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1865-1096/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03028-2025-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.12.1.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 27 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas 17 kartų, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 2 dalį, skirta 30 parų arešto bausmės;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 19 parų arešto bausmė, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šiai pareigai įvykdyti 6 mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo arešto bausmės vykdymo pabaigos, bausmė atlikta 2023 m. sausio 27 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, 2025 m. sausio 23 d. apie 22.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kėde sudavė savo sugyventinei L. F. į dešinės pusės šono sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais veiksmais A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 6 d. įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad 2025 m. sausio 23 d. apie 22.00 val. jie gėrė vyną 1 butelį, po ko L. F. nuėjo į parduotuvę dar nusipirko degtinės ir su motina savo gėrė, jis degtinės negėrė. Baigėsi degtinė, jie nuėjo miegoti, jie pradėjo ginčytis. L. F. šoko nuo lovos paėmė peilį ir pradėjo grasinti jam peiliu, kad jis prisipažintų, kad bendravo su savo mirusio brolio buvusia žmona. Ji jo pavydėjo, dėl to ir kildavo ginčai pas juos. Jis tada iškvietė policiją, nes jį puolė L. F. su peiliu. Jis apsigindamas griebė kėdę ir trenkė L. F.. Griebė jai už rankos ir numetė ją ant lovos prie motinos, kad motina ją ramintų. Neatsimena, kad daugiau ją muštų. Jie dabar bendrauja, susitaikė, bet gyvena atskirai. Jis dažnai gauna psichologinį spaudimą iš L. F. ir pastoviai jam priekaištauja. Kai prisigeria L. F., jį žemina. Visi jų konfliktai kyla nuo jos gėrimo, ji turi problemų su alkoholiu. Labai gailisi, tikrai nenorėjo, kad taip atsitiktų.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 4 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. D. parodė, kad norėtų pakeisti savo parodymus ir pasakyti, kad 2025 m. sausio 23 d. apie 22.00 val. kilus ginčui, po išgertuvių tarp jo ir sugyventinės L. F. žodinio konflikto metu, susinervinus, nepagalvojęs, griebė kėdę ir vieną kartą trenkė L. F. į dešinės pusės šoną. Dėl ko labai gailisi. Jie susitaikė, jis atsiprašė L. F., pažadėjo daugiau taip nesielgti. Prašo ikiteismini tyrimą užbaigti baudžiamuoju įsakymu.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji L. F. parodė, kad 2025 m. sausio 23 d. buvo namie ir gėrė vyną, išgėrė 2 butelius, atsigulė į lovą ir A. D. pradėjo negražiai šnekėti apie jos dukrą ir apie ją, ir jos dėl to susiginčijo. Ji atsikėlė norėjo nueiti į tualetą, tuo momentu A. D. griebė kėdę ir trenkę jai, ir ji nukrito ant lovos, tada su kumščiu ją pradėjo mušti, kokia ranka, nematė, nes gulėjo paslėpus veidą, bet vis tiek pataikė į akį. Jos mama jį atstūmė ir ji iškvietė policiją. Prieš mėnesį jis ją tai pat buvo sumušęs stipriai, sulaužęs šonkaulį, bet ji niekur nesikreipė, pagailėjo jo. Ji su juo taikytis nenori, gyvens atskirai. Pretenzijų ji jam neturi, civilinio ieškinio neteiks, ekspertizės nebuvo nuvykusi ir nevažiuos.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 4 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji L. F. parodė, kad prie savo parodymu norėtų pridurti, kad kilus tarp jos ir sugyventinio A. D. konfliktas, ji tuo metu buvo neblaivi ir galbūt kažką jam pasakė, jis griebė susinervinęs kėdę ir jai į dešinį šoną trenkė vieną kartą. Jis atsiprašė, pažadėjo, kad daugiau taip nesielgs, ji jam atleido, pretenzijų jam neturi.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 27 d. liudytoja apklausta K. J. parodė, kad 2025 m. sausio 23 d. buvo pas dukrą L. F. svečiuose adresu (duomenys neskelbtini), gėrė vyną, apie du butelius vyno išgėrė, ir kai nuėjo miegoti, išgirdo, kad tarp jų įvykio konfliktas. Dukra L. F. atsistojo ir tada A. D. griebė kėdę ir pradėjo mušti, L. F. nukrito ant jos lovos o A. D. mušė kumščiais toliau. Ji išsigando, pradėjo ant jo rėkti ir dukra iškvietę policija. Iš tų nervų ji nieko neprisimena, nei dėl ko kilo konfliktas, nei kaip jis tiksliai mušė ir ką sakė, nei kas tiksliai ten vyko. Tegul patys aiškinasi, ji nesikiša. A. D. tą dieną išvyko ir daugiau nepasirodė. Dukra L. F. pasakojo, kad A. D. dažnai triukšmauja, mušasi, blogai kalba apie anūkę, dėl to ir būna konfliktai.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 10 d. liudytoju apklaustas R. D. parodė, kad atvažiavus į įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) apie 23.00 val. Pasitiko juos A. D., ir sakė, kad sukonfliktavo su savo sugyventine L. F.. A. D. teigimu ji jam grasino su peiliu, jie to peilio nematė, A. D. nurodyti su kokiu tiksliai peiliu negalėjo, dėl to joks peilis nebuvo paimtas. A. D. pretenzijų neturėjo L. F. atžvilgiu. L. F. dėl savo stipraus neblaivumo pastovai keisdavo parodymus. L. F. ant dešinės akies buvo mėlynė, bet L. F. negalėjo pasakyti, iš kur ji atsirado. Tuo metu sakė, kad pajuto fizini skausmą, kai kėde A. D. sudavė į šoną.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjos J. V. 2025 m. sausio 24 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. sausio 23 d. apie 22.50 val. adresu (duomenys neskelbtini) buto kambaryje, žodinio konflikto metu A. D. gimęs (duomenys neskelbtini), paėmęs kėdę viena kartą smūgiavo savo sugyventinei L. F., gimusiai (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės šoną, taip pat tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių sudavė į tyrimo metu nenustatytas kūno vietas. Po šių A. D. veiksmų L. F. pajuto fizinį skausmą.

Iš 2025 m. sausio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, t. y. butas (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad priešais matomas trijų aukštų pastatas, į kurį patenkama pro laiptinės duris su telefonspyne. Įėjus į pastato vidų patenkama į laiptinę, einant tiesiai ir sukant į dešinę, kur matomas koridorius, kairėje pusėje prieinama prie durų pažymėtu Nr. 3. Į butą Nr. 3 patenkama pro medines, šviesios spalvos duris. Įėjus į butą patenkama į prieškambarį sujungtą su vonios kambariu. Prieškambaryje dešinėje pusėje matoma spinta su striukėmis, kairėje pusėje matomas dušas ir klozetas, priešais save matomas praėjimas į kambarį. Įėjus į kambarį, dešinėje pusėje matomos šviesios spalvos spintelės palei sieną, o už jų - tamsios spalvos dvigulė lova, virš lovos yra matomos lentynos su įvairiais daiktais. Kairėje kambario pusėje, prie pat įėjimo yra matomas šviesios spalvos šaldytuvas, už jo viryklė ir virtuvės tamsios spalvos spintelės, prie pat spintelių prie sienos yra šviesios spalvos stalas, prie kurio yra dvi kėdės. Viena kėdė yra prie pat stalo iš dešinės pusės, o kita yra už stalo, pastatyta nugarėle prie sienos. Kėdė, kuri yra prie sienos, yra paimama. Kambaryje tai pat tarp lovos ir sienos yra matomas ant žemės ištiestas čiužinys. Pastatas neaptvertas, vaizdo stebėjimo kameros neįrengtos. Daugiau tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta, nepaimta.

Iš 2025 m. sausio 24 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, kad apžiūros objektas yra bendrojo pagalbos centro(toliau BPC) garso įrašas pavadinimu “BPC skambu io ra as (ID 92359731285, skambu io prad ia_ 2025-01-23 22_54_31“. Įraše kalba BPC operatorius(BPC)ir vyras(V): Girdime kažkokius garsus ir triukšmą. BPC: Vienas vienas du. V: Sveiki. Čia moteris su peiliu šoka, sugyventinė. BPC: Koks čia miestas. V: (duomenys neskelbtini). BPC: (duomenys neskelbtini) -as?Ar (duomenys neskelbtini) -as? V: (duomenys neskelbtini) -as. BPC: (duomenys neskelbtini) -as. Butas kelintas? V: Trečias. BPC: Čia jūsų sugyventinė ar kieno? V:Taip. BPC: Vardas, pavardė sugyventinės? V: L. F.. BPC: Jinai blaivi ar ne? V: Ne. BPC: Mažamečiu vaiku namie yra? V: Nėra. BPC: Sužalojo jus? Greitosios jums reikia? V: Ne. Aš spėjau su kėde atgal duoti. BPC: Su kuo? V: Jinai su peiliu, o aš su kėde suspėjau. BPC: Supratau. Koks yra kodas, kad užeiti į laiptinę? V: Vienas ….na aš nežinau, aš atrakinsiu. BPC: Pasitiksite? V: Taip. BPC: Kelintam aukšte gyvenate? V: Pirmam. BPC: Jūsų vardas ir pavardė? V: A. D.. BPC: Gerai, informuojame pareigūnus. Kažkas pasikeis, perskambinkite, patikslinkite. V: Gerai, dėkui. Kiti pokalbiai arba negirdimi arba neturi reikšmės ikiteisminiam tyrimui.

Iš 2025 m. sausio 28 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas pavadinimu“PSS-20250123-230127UTC+0200“.

Vaizdo įrašas spalvotas su garsu. Trukmė-00:30:00 min. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnai atvyko į įvykio vietą. Prie laiptinės durų pasitiko aukštas vyras su dryžuotu chalatu. Pareigūnai pasitikslino, ar stovintis vyras - A. D.? Vyras atsakė teigiamai. Vienas iš pareigūnų paprašė papasakoti, kas įvyko? Vyras atsakė, kad konfliktuoja su sugyventine ne pirmą kartą, tada kada ji išgėrusi „konfliktas būna dėl pavydo priepuolių, o po to, dažnai būna tai man, tai jai - orderiai“. Girdime, kaip pareigūnas kažko klausė: „O jūs L. F.?“ Moteris atsakė, kad taip. Pareigūnas paprašė moterį grįžti į butą. Vyras pradėjo pasakoti: „Gulėjau ramiai. Tu man paaiškink, iš kur žinai, iš kur žinai. Parodė žuvusia žmoną. Paėmė peilį ir sako pasakyk. Reikia buvo gintis, paėmiau kėdę ir trenkiau“. Pareigūnas perklausė vyrą, ar tikrai vyras trenkė moteriai iš kėdės? Vyras pasakė, kad taip. Vyras toliau papasakojo, kad moteris įmetė peilį į kriauklę. Vyras pasakė, kad nesuspėjo jo sužaloti ir kad jis nepajautė fizinio skausmo moteris „nespėjo sužaloti“. Vyras toliau pasakė, kad kai moteris negeria, viskas pas juos gerai. Matome ateinantį kitą pareigūną, kuris paklausė, kas sužalojo moterį. Vyrą apklausęs policininkas atsakė, kad vyras fizinio skausmo nepajuto, kad moteris nesuspėjo įdurti peiliu ir kad jis prisipažino, kad gindamas, trenkė jai iš kedės. Po to pareigūnas paklausė, kas tokia dar viena moteris, kur yra kambaryje? Vyras atsakė, kad čia sugyventinės mama. Vaizdo įraše matoma, kad po kažkiek laiko atėjo baltaplaukė moteris su baltos spalvos chalatu ir pradėjo sakyti: „Kiek tu čia metu mane apkalbinėsi (kalba rusiškai)? Kiek tu kalėjime sėdėjai? Tu apsiramink truputį“. Pareigūnas paklausė vyrą, ar jis blaivus. Vyras pasakė, kad gėrė jie vyną, bet jis mažiau per pusę nei moteris. „Jinai šiandien vartojo alkoholį ir pati pirko“ - pasakė vyras. Pareigūnas patarė keisti kažką tam gyvenime, po to paklausė, kieno butas. Vyras atsakė, kad butas nuomojamas, nuomoja vyro sugyventinė, o jis turi asmeninį butą ir turi kur apsistoti. Vaizdo įraše girdime, kad vyras prisipažino, kad buvo teistas už smurtavimą ir kad buvo areštas, dar už vagystę, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų. Vyras šiuo metu niekur nedirba ir dažnai važiuoja dirbti į Vokietiją. Vaizdo įraše matomas ilgas koridorius abiejose pusėse - butai. Pareigūnas paklausė vyrą, koks jų butas. „Trečias“ - atsakė vyras. Vaizdo įrašė matoma, kad iš trečio buto išėjo kitas pareigūnas, kuris pasakė, kad moteris ir jos mama pasakojo apie įvykį kitaip, kad vyras pirmas pradėjo konfliktą. Vyras pradėjo aiškinti, kad taip ir buvo, kaip jis pasakojo, kad peilis buvo pilkos spalvos ir kad moteris neatstodavo su klausimais: „Gulėjau, žiūrėjau Tik-Toką ir prasidėjo. Pasakyk, pasakyk, kaip ten buvo? Aš neatsiknisiu. Prasidėjo panika. Pagalvojau, kaip apsiginti, pagavau momentą ir nuspyriau...“(ne viską aiškiai girdėti, ką sako vyras). Body kameros vaizdo įrašė matoma, kad ir trečio buto vėl išėjo moteris su baltu chalatu. Moteris pradėjo sakyti, kad vyras jai sudavė iš kėdės. Pareigūnai atsakė, kad vyras tą pripažino ir paaiškino, kodėl jis tą padarė - ginasi nuo užpuolimo su peiliu. Tada pareigūnas pasakė, kad moteris papasakotų, kaip buvo. Moteris pasakė, kad vyras mėlynę jau pastatė, sudavė su taburete. Pareigūnas paklausė, ar turėjo ji peilį, ji atsakė, kad neturėjo ir kad vyras meluoja. Po to vyro paklausė, ar rašys jis pareiškimą prieš moterį. Jis atsisakė rašyti, kadangi moteris yra nesveika ir jai reikia gydymo. Kitas pareigūnas nuėjo paklausti moters, ar ji rašys dėl vyro veiksmų pareiškimą. Moteris irgi atsisakė rašyti dėl vyro veiksmų pareiškimą. Pareigūnai nusprendė atskirti įvykio dalyvius ir paprašė moters pastovėti koridoriuj, kol vyras surinks savo daiktus ir dokumentus. Vyras pasakė, kad turi, kur gyventi. Vaizdo įraše matoma, kad vyras užėjo į butą, moteris veržėsi paskui. Pareigūnas sustabdė ją ir paklausė: „Ar ilgai gyvenate kartu? Ar įmanoma gyventi taip toliau? Ką ruošiatės daryti?“. Moteris atsakė, kad gyvena jau ilgai, kad taip gyventi neįmanoma ir ką daryti su tokiais santykiais nežino. Vaizdo įraše matome, kad pareigūnai tikrina moters blaivumą. Pareigūnas prašo moters pasakyti vardą ir pavardę savo mamos. „K. J., (duomenys neskelbtini) - atsakė moteris. Vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas fotografuoja sužeistą moters ranką ir veido sritį. Pareigūnas dar kartą patikslino, ar rašys moteris pareiškimą? Moteris vėl atsisakė. Vaizdo įraše matoma, patikrinus pas vyrą blaivumą, alkotesteris parodė nuliai. Pareigūnas paaiškino moteriai, kad surinks medžiagą dėl smurto artimoje aplinkoje ir greičiausiai bus pradėtas tyrimas. Body kameros vaizdo įraše matoma, kad pareigūnas užėjo į butą, kur minėtas vyras renkasi savo daiktus, pareigūnas fotografuoja butą.

Apžiūrimas Body kameros vaizdo įrašas pavadinimu“PSS-20250123-233127UTC+0200“.

Vaizdo įrašas yra spalvotas su garsų. Vaizdo įrašo trukmė - 00:04:59 min. Vaizdo įraše matoma trumpaplaukis juodais plaukais jauno amžiaus vyras. Jis mauna batus sėdint ant unitazo galimai vonioje. Girdime moteriška balsą. Vyras paėmė kabančius raktus ir įsidėjo į savo kelnių kišenę, deda daiktus į juodos spalvos kuprinę. Pareigūnas prašo kitą pareigūną dar kartą nuosekliai paklausti „visą istoriją“ stovinčios koridoriuje moters su baltu chalatu, nes ji sakė, kad „pajuto fizinį skausmą“. Moteris laikosi už rankos riešo. Vyras išeina iš buto. Pareigūnas prašo vyrą palaukti, fotografuoja butą. Tuo metu matomas kambarys, kur lovoje sėdi pagyvenusi moteris. Pareigūnas paprašė jos atsikelti, kad nufotografuoti kambarį. Prie durų stovi minėtas vyras. Vyras ir pareigūnas išeina iš patalpų. Pareigūnas dar kartą priminė, kad vyras čia šiandien negrįžtų.

Iš 2025 m. sausio 28 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra medinė kėdė, žalsvos spalvos, su minkšta dalimi, kuri rudos spalvos. Kėdės aukštis yra 940 mm, plotis 400 mm.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas, bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai. Kaip minėta, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys (paties kaltinamojo parodymai, nukentėjusiosios L. F., liudytojų K. J. ir R. D. parodymai, apžiūros protokolai ir kita bylos medžiaga), kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamojo A. D. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis 2025 m. sausio 23 d. apie 22.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą kėde sudavė savo sugyventinei L. F. į dešinės pusės šono sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai L. F. sukėlė fizinį skausmą. A. D. anksčiau aptartais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, neprieštaravo prokurorės siūlomai bausmės rūšiai ir dydžiui. Nukentėjusioji L. F. informuota 2025 m. kovo 14 d. raštu apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę A. D. vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas baigtas tyčinis nesunkus (BK 11 str. 3 d.) smurtinis nusikaltimas žmogaus sveikatai.

Teismas vertina, jog yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo A. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį A. D. – darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2019 m. lapkričio 14 d., šiuo metu kaip pats kaltinamasis teigia registruotas Užimtumo tarnyboje. Praeityje teistas 17 kartų, daugiausiai už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimą transporto eismo saugumui, taip pat už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, paskirtą bausmę atliko 2023 m. sausio 27 d Kaltinamasis ne pirmą kartą smurtauja prieš savo artimą šeimos narį. Administracine tvarka per pastaruosius 1 metus baustas už smulkiąją vagystę, informacijos apie paskirtos baudos sumokėjimą nėra. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre, nėra.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, jog kaltinamajam A. D. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Teismas prokuroro pasiūlymui pritaria, nes siekiant pasiekti realius kaltinamojo elgesio bei mąstymo (gyvenimo būdo) pokyčius, reikalingas ilgalaikis specialistų darbas bei pilnas probacijos programų išklausymas. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra laisvės apribojimo bausmė, kurios esmė ir yra terminuotas baudžiamojo įstatymo ir teismo nustatytų draudimų ir įpareigojimų taikymas. Teismo vertinimu tokia bausmė atitinka kaltinamojo A. D. asmenybę ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumą, taip pat iš esmės įtakos pastarojo elgesį ir gyvenimo būdą. Pažymėtina, kad vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, nesilaikant nustatytų sąlygų, laisvės apribojimo bausmė gali būti pakeista areštu (BK 48 straipsnio 8 dalis).

BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nustatytina 1 metų laisvės apribojimo bausmė, be intensyvios priežiūros, kartu paskiriant įpareigojimus bei draudimus, kurie padėtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, t. y. įpareigojant visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 4 d. 1, 4 p.).

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. D. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmės su minėtais įpareigojimais.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą –asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti A. D..

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos apžiūros metu paimtą medinę kėdę – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktais įpareigoti A. D. visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą - palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – paimtą dokumentą – asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą Migracijos departamento Vilniaus skyriaus (išduotą 2016 m. rugpjūčio 29 d.), grąžinti A. D..

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, įvykio vietos apžiūros metu paimta medinė kėdė – baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – sunaikintina.

Išaiškinti A. D., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai:

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba (Vilniuje – Rytų Lietuvos tarnybos, Kareivių g. 1, tel. 8 672 88 430, 8 672 94 080, Kaune – Vidurio Lietuvos tarnyba, Kęstučio g. 37).

Nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti A. D., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jie turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Kristina Grinevičiūtė-Gelgotė