Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-01-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-704-650/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
e2YT-704-650/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-07820-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Jurgelienė
Pareiškėjas
M. D.
Suinteresuotas asmuo
VĮ Turto bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-754-650/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-07820-2018-0Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Alma Jurgelienė

sekretoriaujant Daivai Girdenienei,dalyvaujant pareiškėjui M. D.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas M. D. patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad M. D. ir jo tėvas A. D. po pareiškėjo motinos D. D. mirties 2004m., priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. D. po tėvo A. D. mirties 2017m. priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.

2. Nurodo, kad nuo pat gimimo gyveno tėvų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise tėvams priklausė tėvams. Pareiškėjo motina D. D. mirė 2004m., o pareiškėjo tėvas A. D. 2011 metais emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas. 2017m. mirė pareiškėjo tėvas A. D. ten mirė. Mirus tėvui, pareiškėjas pradėjo rūpintis butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau negalėjo Lietuvoje padaryti įrašo apie tėvo mirtį, nes nebuvo surinkti ir išversti reikiami dokumentai. 2018-10-10 pareiškėjas įregistravo tėvo mirtį ir tik tuomet galėjo pradėti teisiškai rūpintis atsiradusiu palikimu. Išsiėmus VĮ Registrų centro pažymą, paaiškėjo, kad buto, (duomenys neskelbtini), savininkas yra ne tik A. D., bet ir pareiškėjo motina D. D.. Po motinos D. D. mirties pareiškėjas ir jo tėvas A. D. faktiškai pradėjo butą valdyti kaip savo. Po abiejų tėvų mirties pareiškėjas butu rūpinosi kaip savu, mokėjo komunalines įmokas, dabar ten gyvena su žmona ir sūnumi. Kitų įpėdinių nei po mamos, nei po tėvo mirties neliko.

3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas prašė pareiškimą tenkinti jame nurodytų argumentų pagrindu, paaiškino, jog2004 m. motina D. D. mirė būdama santuokoje su jo tėvu A. D., visa šeima gyveno bute, esančiu (duomenys neskelbtini); palaidojęs motiną, su tėvu sutarė, kad abu toliau rūpinsis butu, todėl mokėjo komunalinių patarnavimų mokesčius, darė bute remontą; vėliau tėvas emigravo į JAV, po pastarojo mirties 2017 m., jis parvežė palaikus urnoje į Lietuvą, palaidojo bendrame su motina kape; žinojo, kad tėvas jam paliko turimą butą Šiauliuose, bet dėl dokumentų užsienyje nesutvarkymo, jis negalėjo savalaikiai kreiptis į notarą ir priimti palikimo.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą pareiškimą (38-39 b.l.) prašė klausimą dėl pareiškimo tenkinimo spręsti teismo nuožiūra pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Iš teiktų pareiškėjo paaiškinimų, liudytojos R. B. parodymų, rašytinių duomenų byloje matyti, kad pareiškėjo M. D. tėvai buvo sutuoktiniai A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini). D. D. mirė 2004m. (Šiauliuose), A. D. mirė 2017m. (Jungtinėse Amerikos Valstijose) (4-5 b.l.). Pareiškėjas M. D. yra vienintelis A. D. ir D. D. vaikas. Mirusiesiems A. D. ir D. D. po ½ dalį nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini).

6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 2 d.). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 str. 1 d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 3 d.). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

7. Konstatuotina, kad D. D. testamento nepaliko, jos sutuoktinis A. D. bei pareiškėjas M. D., būdamas mirusiosios sūnumi ir pirmos eilės įpėdiniu, priėmė palikimą, nes paliktą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą (butą) toliau kartu naudojo bei jį tinkamai prižiūrėjo, mokėjo bendrai komunalinių patarnavimų mokesčius, darė bute remontus, t.y., palikimą priėmė pradėję faktiškai jį valdyti, ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą terminą - 3 mėnesius nuo palikėjos mirties. Analogiškais aktyviais veiksmais pareiškėjas M. D. priėmė ir 2017 metais mirusio tėvo A. D. palikimą. Aplinkybes, kad A. D. ir pareiškėjas tinkamai rūpinosi mirusios D. D. turtu, be to pareiškėjas vienas butą prižiūrėjo ir valdė jį po savo tėvo A. D. mirties, patvirtina ir liudytojos R. B. parodymai apie tai, kad po jos sesers mirties abu paveldėtojai liko gyventi tame bute, mokėjo bendrai komunalinius mokesčius, darė remontus, o mirus jos svainiui A. D., pareiškėjas vienas rūpinosi visu paliktu tėvų turtu. Abiejų palikimų priėmimas, paveldėtojams pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 str. 2 d.).

8. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 445 str. numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kitokia tvarka kaip juridinių faktų nustatymas, pareiškėjui nėra galimybės gauti tėvų palikimų priėmimą patvirtinančius dokumentus; abu palikimai priimti per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjus faktiškai aptariamą turtą valdyti, nustatytini šie juridinę reikšmę turintys faktai (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Šio fakto nustatymas pareiškėjui reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a.k (duomenys neskelbtini) ir jo tėvas A. D., a.k (duomenys neskelbtini) po D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2004 m., priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti įstatymo nustatytu terminu.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas M. D., a.k(duomenys neskelbtini) po tėvo A. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties 2017 m. priėmė atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti įstatymo nustatytu terminu.

Juridinę reikšmę turintys faktai nustatomi pareiškėjui M. D. paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Alma Jurgelienė