Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-11-04 · Civilinė byla Nr. 2S-671-567/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-11-04
Bylos Nr.
2S-671-567/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Švedienė (pirm.), Rasa Gudžiūnienė, Algirdas Auruškevičius
Pareiškėjas
E. N.
Pranešėja Neringa ŠvedienėTeisėjas Visvaldas KazakiūnasVILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2008 m. lapkričio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Neringos Švedienės,kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. N. , atstovaujamo įstatyminio atstovo E. N. , atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2⁹-2659/94, išnagrinėjus pareiškėjo E. N. , atstovaujamo įstatyminio atstovo E. N. , pareiškimą dėl arešto 1/6 daliai buto, esančio P. Vileišio g. 26-111, Vilniuje, panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. N. , atstovaujamas įstatyminio atstovo E. N. , pateikė 2008-04-24 pareiškimą, prašydamas panaikinti 1/6 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiai E. N. , gim. 1993-07-07, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2⁹-2659/94 uždėtą areštą ir draudimą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Nurodė, kad 1994-11-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2⁹-2659/94 pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovui E. N. dėl skolos priteisimo. Minėtoje byloje 1994-09-05 nutartimi buvo areštuotas E. N. ir jo sutuoktinės L. N. nekilnojamasis turtas, tame tarpe ir butas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Po L. N. mirties jos sūnūs - pareiškėjas E. N. ir M. R. - kartu su jos motina S. Š. paveldėjo L. N. vardu registruotą minėtą butą. Jų daiktinės teisės į visą butą buvo įregistruotos nekilnojamojo turto registre 2001-02-13 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 2-730 pagrindu. Vilniaus m. 3 apylinkės teismas 2002-02-01 nutartimi byloje pagal antstolio Š. Viparto prašymą dėl skolininko E. N. turto dalies, kuri yra bendra su kitais asmenimis nuosavybė, nustatymo nusprendė, kad skolininkui E. N. priklauso ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje. Minėtą turtą iš varžytinių 2005-06-14 įsigijo B. A. . Šiuo metu minėta ½ buto dalis priklauso M. A. . Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-05 nutartimi šioje civilinėje byloje tenkino kitų bendraturčių M. R. ir S. Š. prašymą panaikinti jų 2/6 buto dalims turto areštą. Tokiu būdu Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartimi taikytas areštas liko galioti tik pareiškėjo 1/6 daliai buto. L. N. niekada neturėjo jokių prievolių V. S. , todėl 1994-09-05 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galėjo būti taikomos tik laikinai, kol bus nustatyta skolininko E. N. turto dalis bendrojoje nuosavybėje. Teismo nutartimi nustačius skolininko dalį minėtame bute, bei vykdymo procese antstoliui jau išvaržius skolininko dalį jame, jokių E. N. daiktinių teisių bute neišliko, todėl laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjo paveldėtai L. N. 1/6 daliai buto galioja nepagrįstai (CPK 5 str., 145 str. 5 d., 150 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-05-26 nutartimi netenkino pareiškėjo E. N. prašymo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios 1/6 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, areštą, paskirtą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartimi. Teismas konstatavo, jog vykdomojoje byloje Nr. 3-158/95 nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-11-03 sprendimą baigtas arba vykdomoji byla nutraukta. Teismas nustatė, kad 1994-09-05 nutartimi buvo areštuotos bendrosios jungtinės nuosavybės teise E. N. ir L. N. priklausantis turtas. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2002-02-01 nutartimi E. N. ir L. N. buvo nustatytos nuosavybės teisės dalys į butą, esantį P. Vileišio g. 26-111, Vilniuje, nepanaikino 1994-05-05 nutartimi skirtų bendro minėtų asmenų turto suvaržymų. Teismas pažymėjo, kad 2002-02-01 teismo nutarties priėmimo metu galiojęs 1964 m. CPK nurodė, kad, nustačius skolininko dalį turte, įvyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas pagal konkretų vykdomąjį dokumentą. Teismas nustatė, kad E. N. turto dalis bendrojoje nuosavybėje 2002-02-01 nutartimi buvo nustatyta, išnagrinėjus teismo antstolių kontoros prie Vilniaus m. 3 apylinkės teismo pareiškimą. Teismas pažymėjo, kad 1994-09-05 nutartį ir 1994-11-03 sprendimą, kuriuo iš E. N. V. S. buvo priteista 839400 Lt ir 41970 Lt valstybei, priėmė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas. Minėtą teismo nutartį ir sprendimą vykdė taip pat teismo antstolių prie Vilniaus m. 2 apylinkės teismo antstoliai. Dėl šios priežasties Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-02-01 nutartis neturėjo įtakos, vykdant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartį ir 1994-11-03 sprendimą. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, paveldėjęs areštuotą jo motinai L. N. priklausiusią dalį buto, atsako už palikėjos skolas. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti pareiškėjui nuosavybės teise priklausančios 1/6 dalies buto areštą, paskirtą 1994-09-05 nutartimi (1964 m. CK 594 str., CPK 150 str. 5 d., 1964 m. CPK 406 str. 1 d.).

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. N. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2008-05-26 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti 1/6 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiai E. N. , gim. 1993-07-07, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartimi civilinėje byloje Nr. 29-2659/94 uždėtą areštą ir draudimą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims. Teismo nutartis buvo priimta, neteisingai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertinus faktines aplinkybes, pažeidus teisingumo, protingumo ir šalių lygiateisiškumo principus, todėl yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad išieškojimas pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-11-03 sprendimą baigtas arba vykdomoji byla nutraukta. Vykdomoji byla Nr. 3-158/95 išieškotojų V. S. ir J. P. Š. naudai buvo baigta 1997-03-11 turto nebuvimo aktu ir byla buvo perduota teismo archyvui. Be to, nebuvo jokių įrodymų apie tai, kad būtų atnaujintas ir vykdomas išieškojimas išieškotojo V. S. naudai iš skolininko E. N. pagal 1994-11-03 sprendimą. Lietuvos antstolių rūmų 2008-01-18 rašte Nr. S-3719-3196 nurodyta, kad vykdant antstolių reformą tik nebaigtos bylos buvo perduotos privatiems antstoliams, kitos, neperduotos antstoliams, tarp kurių ir minima V. S. vykdomoji byla, laikomos užbaigtomis. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo motyvas, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-02-01 nutartis neturėjo įtakos, vykdant Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartį ir 1994-11-03 sprendimą. Minėtos 2002-02-01 nutarties, kuria buvo nustatyta ir individualizuota E. N. dalis bute, pagrindu skolininko E. N. daiktinės teisės į butą pagal 2005-05-14 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0013/03/02800 buvo perleistos B. A. , t.y. dėl minėtos nutarties įvykdymo nebeliko skolininko turto bute, iš kurio būtų galima vėliau vykdyti išieškojimą pagal 1994-11-03 sprendimą. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių ir įrodymų, kad jokių skolininko E. N. daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą minėtame bute jau nebėra, ir padarė nepagrįstą išvadą palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones L. N. įpėdinio pareiškėjo 1/6 daliai. Palikus galioti areštą pareiškėjo turto daliai, skolininkui E. N. neatsirado daiktinių teisių į butą, t.y. neatsirado galimybė nukreipti išieškojimo vykdymo pagal 1994-09-05 teismo nutartį ir 1994-11-03 teismo sprendimą. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, paveldėjęs 1994-09-05 nutartimi areštuotą motinai L. N. priklausiusią dalį buto, atsako už palikėjos skolas. L. N. nebuvo skolinga V. S. , todėl laikinosios apsaugos priemonės po E. N. dalies individualizavimo ir išvaržymo, taikomos be pagrindo ir neteisėtai. Teismas nevertino pareiškime išdėstytos aplinkybės, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2008-02-05 nutartimi toje pačioje civilinėje byloje Nr. 2⁹-2659/94 tenkino kitų dviejų L. N. įpėdinių, t.y. M. R. ir S. Š. , prašymą ir panaikino turto areštą kiekvieno jų paveldėtai L. N. turto daliai. Pareiškėjo paveldėtai turto daliai paliktos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai diskriminuoja pareiškėją kitų paveldėtojų atžvilgiu ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą, nes 2008-02-05 nutartis turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje.

Atskirasis skundas tenkintinas. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamo procesinės teisės normų pritaikymo, dėl ko neteisingai buvo išspręstas pareiškėjo prašymas. Šiuo atveju klausimas nėra grąžinamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas gali išspręsti klausimą iš esmės, tenkinant prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones: 1/6 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiai E. N. , (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994-09-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 2⁹-2659/94 uždėtą areštą ir draudimą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims, atsižvelgiant į viešąjį interesą šioje byloje. Šiuo atveju yra viešasis interesas, nes būtina užtikrinti pareiškėjo E. N. (gimusio 1993-07-07), kaip nepilnamečio vaiko, teises ir teisėtus interesus (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, ir kuria siekiama užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą. Viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra nekilnojamojo daikto areštas, reiškiantis turto savininko teisės disponuoti daiktu suvaržymą, t. y. draudimą daiktą parduoti ar kitaip perleisti nuosavybėn kitam asmeniui.

Siekiant užtikrinti bei įgyvendinti proceso dalyvių lygiateisiškumo principą bei apsaugoti asmens, kurio nekilnojamajam turtui buvo taikytas areštas, teises nuo nepagrįsto ir neteisėto jų suvaržymo, civilinio proceso įstatymuose yra įtvirtintas pažeistos teisės operatyvaus gynimo mechanizmas.

Apeliacinės instancijos teismas išreikalavo duomenis iš paveldėjimo bylos Nr. 523/2000, kurią vedė Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė dėl L. N. , mirusios 2000-05-22, turto paveldėjimo (2001-02-13 paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas Nr. 2-730), ar buvo pareikštos kreditorių rašytinės pretenzijos įpėdiniui nepilnamečiui E. N. (gim. 1993-07-07) paveldėjimo byloje Nr. 523/2000, kurią vedė Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarė Ramunė Džavachidienė dėl L. N. , mirusios 2000-05-22, turto paveldėjimo.

Notarė Ramunė Džavachidienė 2008-09-30 rašte Nr.S-391 (2 t., b.l. 77) nurodė, kad kreditorių rašytinių pretenzijų E. N. (gim. 1993-07-07) paveldėjimo byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2002-02-01 nutartis (2 t., b.l. 12-15), kuria buvo nustatyta ir individualizuota E. N. dalis bute (½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje), turi prejudicinę reikšmę, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą nagrinėjamoje byloje. Nustačius E. N. , kaip skolininko dalį bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nebeliko teisinės galimybės nukreipti išieškojimą dėl E. N. skolų į kitą šio buto dalį, kuri nebuvo priskirta E. N. .

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių skolininko E. N. daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą bute (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jau nebėra (2 t., b.l. 52-53, 68-76) ir daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo palikti galioti laikinąsias apsaugos priemones L. N. įpėdinio pareiškėjo 1/6 daliai. Pareiškėjas, paveldėjęs 1994-09-05 nutartimi areštuotą motinai L. N. priklausiusią dalį buto, nėra atsakingas už savo tėvo E. N. skolas. Teisėjų kolegija pažymi, kad 1994-11-03 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo sprendimu šioje byloje nebuvo priteista jokia skola iš L. N. , o kreditorių rašytinių pretenzijų E. N. (gim. 1993-07-07) paveldėjimo byloje nėra.

Dėl šios priežasties skundžiama nutartis naikinama pilna apimtimi, neperduodant klausimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas tiesiogiai sprendžia šį klausimą, siekdamas užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui (LR CK 1.5 str., CPK 5 str., 7 str., 8 str., 144 str. –148 str., 313 str., 314 str., 320 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 2 p., kolegija

nutarė:

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Panaikinti 1/6 daliai buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiai E. N. , (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 1994 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2⁹-2659/94 uždėtą areštą ir draudimą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti kitiems asmenims.

Pavesti šios nutarties vykdymą VĮ Registrų centras Vilniaus filialui.

Kolegijos pirmininkė Neringa ŠvedienėTeisėjai Rasa GudžiūnienėAlgirdas Auruškevičius