Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. U. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis, 2022 m. sausio 7 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė dešinės rankos delnu į galvos sritį vieną smūgį savo motinai A. U., tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – motinai, fizinį skausmą. Šiais veiksmais G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat G. U. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo šeimos narį, o būtent: jis, 2022 m. balandžio 23 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąją – motina A. U. metu, tyčia abejomis rankomis sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė dešine koja ne mažiau kaip tris kartus į rankas, pilvą bei, bandydamas atimti jos mobilųjį telefoną, apdraskė jai rankas, tokiu būdu pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvadą Nr. G 1319/2022 (01) padarydamas odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus kairio dilbio, kairio riešo ir kairio kelio sąnario srityse, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Šiais veiksmais G. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

G. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad 2022 m. sausio 7 d., apie 16:00 val., būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), virtuvėje, gamindamas maistą, išgėrinėjo, išgėrė degtinės apie 150 gramų, gėrė vienas. Tuomet jo mama A. U., su kuria kartu gyvena minėtame bute, paprašė jo suleisti jai vaistus nuo skausmo. Jis atsisakė tai padaryti, kadangi buvo neblaivus ir nenorėjo prisiimti tokios atsakomybės, sakė mamai, kad atvyks jo draugė ir galės suleisti jai vaistus. Jo mama ant jo labai supyko ir, pasiskambinusi telefonu, išsikvietė jo brolį V. U.. Atvykęs jo brolis suleido mamai vaistus būdamas koridoriuje, jis šį veiksmą nufotografavo, kadangi jam atrodė nepriimtina, kad brolis neužėjo, o tiesiog koridoriuje suleido mamai vaistus. Tuomet jo brolis išvyko, o mama nuėjo į savo kambarį. Kas vyko toliau, neprisimena, po kurio laiko išgirdo skambutį į duris. Atidaręs duris pamatė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnė iš karto nuėjo į jo mamos kambarį bendrauti su ja, o pareigūnas liko bendrauti su juo. Po kurio laiko jam liepė apsirengti ir važiuoti su policijos pareigūnais į komisariatą. Neprisimena, kad tarp jo ir motinos būtų nutikęs toks konfliktas, kad būtų galėjęs jai suduoti, tačiau jei taip buvo, dėl tokio savo elgesio prisipažįsta ir labai gailisi.

2022 m. balandžio 23 d., dienos metu namuose vienas vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek tiksliai išgėrė, pasakyti negali, bet tikrai nemažai, nes jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Nelabai prisimena tos dienos įvykių. Neprisimena, kad būtų konfliktavęs su mama ar smurtavęs prieš ją. Bet neatmeta galimybės, kad galėjo suduoti mamai. Mama persirgusi Covid-19 tapo labai agresyvi ir nesukalbama, kartais nesugeba su ją susitvarkyti. Neatmeta, kad minėtą dieną tarp jų įvyko koks nors konfliktas ir jis nesusitvardęs jai galėjo suduoti. Kaltę pilnai ir dėl to labai gailisi. Mamos jis atsiprašė už savo padarytas veikas, šiuo metu pas ją negyvena. Tikslių įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo mamai suduoti, labai dėl to gailisi, sutinka dėl ikiteisminio tyrimo užbaigimo baudžiamuoju įsakymu.

Nukentėjusioji A. U., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji yra pensininkė, gyvena kartu su savo sūnumi G. U.. Kadangi su sūnumi gyvena skirtinguose kambariuose, nemato, kokį gyvenimo būdą veda jos sūnus, ar jis kur nors dirba, ar vartoja alkoholinius gėrimus. Anksčiau jos sūnus yra smurtavęs prieš ją, tačiau dėl to nesikreipė į policiją. Prisimena vieną atvejį, kuomet kreipėsi, tačiau jokių priemonių imtasi nebuvo. Sūnus aiškino, kad visi policijos pareigūnai jo pažįstami. Dėl šios priežasties ji bijojo kreiptis į policiją, kadangi bijo, kad sūnus galės smurtauti prieš ją dėl jos kreipimosi. Sūnui su notaro pagalba yra perleistas butas, kuriame šiuo meta gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2022 m. sausio 7 d., apie 15.00 val., sūnus, jai būnant koridoriuje, stumdė ją iš nugaros, siekiant, kad ji nukristų. Tačiau dėl to fizinio skausmo nejautė. Tuomet, apie 17.00 val., jai kartu su sūnumi būnant bute, ji gulėjo ant savo lovos ir žiūrėjo kambaryje esantį televizorių. Tuomet dėl nenustatytų priežasčių jos sūnus atėjo į jos miegamąjį, kuriame ji gulėjo ant lovos, ant nugaros, užsiklojusi. Tuomet jos sūnus, paėmęs patalynę, uždengė jos veidą, tokiais veiksmais apsunkino jos kvėpavimą. Kuomet jis uždengė jos veidą, ji abejomis rankomis nustūmė jį. Tuomet jis dešinės rankos delnu sudavė jai į galvos sritį, o būtent į jos kairįjį žandą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Detalesnių aplinkybių negali nurodyti dėl šiuo metu esančio šoko ir didelio susijaudinimo. Po to jos sūnus išėjo iš kambario. Po kurio laiko, jai nuėjus į tualeto patalpą, esančią bute, ir užsidarius, jos sūnus priėjo prie durų ir pradėjo jas spardyti. Vėliau, kuomet jis išėjo, ji grįžo į savo kambarį. Vėl po kurio laiko, t. y., maždaug apie 19.00 val., jos sūnus, atėjęs į jos miegamąjį, keikė ją necenzūriniais žodžiais. Tuomet, išėjęs į kambarį, kažką šūkavo, tačiau tiksliai nurodyti ką, negali. Kuomet jos sūnus buvo išėjęs, ji iškvietė pagalba bendru pagalbos centro telefonu 112. Iškvietė tuomet, kai sūnus negirdėjo. Atvykus policijos ekipažui, nurodė savo sūnų bei paaiškino, kad šis smurtavo prieš ją. Po įvykio kraujosruvos, kurios buvo – užgijo, nubrozdintas dešinės kojos kelis – užgijo. Į medikus nesikreipė, civilinio ieškinio reikšti nenori.

2022 m. balandžio 23 d., apie 11 val., jai būnant namuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje sėdint prie stalo ir valgant, prie jos priėjo sūnus G. U., kuris paklausė: „Valgai? Kada jau tu mirsi?“. Po šių žodžių, sudėjęs dvi rankas į vieną kumštį, trenkė jai į galvos sritį, ji iškart nugriuvo po stalu. Griūdama susižeidė kairės rankos alkūnę. Nugriuvusi prašė pagalbos atsikelti, jis jai nepadėjo, parodė „špygą“ ir pastūmė ją su koja. Ji gulėjo po stalu tol, kol į namus atėjo kitas sūnus V. U., kuris jai padėjo atsistoti, nuvedė ją į lovą ir paguldė. Maždaug po dviejų minučių pamatė, kad kilo konfliktas tarp sūnų. Jos žiniomis, V. U. iškvietė policiją, pareigūnai G. U. liepė išeiti. Jis iš namų išėjo. V. U. dar liko, bet vėliau išėjo. Maždaug po pusvalandžio G. U. vėl grįžo į namus. Jai būnant savo kambaryje, jis šaukė ant jos necenzūriniais žodžiais, rodė „špygą“ kažką purškė, dėl ko jai buvo sunku kvėpuoti. G. U. po jos drabužiais ieškojo pinigų, bandė atimti telefoną, atiminėdamas iš jos rankų telefoną, savo nagais sudraskė jos dešinę ranką. Po kiek laiko atėjo kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, pamatė jos rankas ir apie tai pranešė jos sesei J. Š., o ši paskambino V. U., kuris pranešė policijai. Atvyko ir greitoji, tačiau medikų pagalba nereikalinga, į ligoninę vykti atsisakė. 2022 m. balandžio 23 d. jos konflikto su jos sūnumi G. U. niekas nematė, kai jis jai sudavė į galvos sritį tris ar keturis kartus, sudėjęs dvi rankas į vieną kumštį, ir ji nukrito po stalu, tada jis jai spyrė tris, keturis kartus, gal su dešine koja į rankas, į pilvą. Tuo metu bute jie buvo dviese, taip pat kai bandė atimti jos telefoną jai iš rankų jas apdraskė, nieko bute nebuvo. Pretenzijų savo sūnui turi, jis ją mušė ir ieškojo pinigų. Civilinio ieškinio atsisako, jis nedirba, civilinio ieškinio rašyti nenori. Sugadino jos naują telefoną, bet ji jo kainos nežino, tai ir dėl jo civilinio ieškinio atsisako. Ją jos sūnus V. U. nuvežė išsiimti „abdukciją“. Tą dieną ji fizinį skausmą pajuto ir dabar rankas skauda, negali prisiliesti, virtuvėje po stalu nukrito, jai skaudėjo. Labai bijo savo sūnaus ir dabar pergyvena, kad jis neužeitų į butą, po šio įvykio jis nebuvo atėjęs.

Liudytojas V. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d., apie 13:00 val. jis užsuko pas savo mamą A. U., adresu (duomenys neskelbtini), kur ji gyvena kartu su jo broliu G. U.. Užėjus į butą, jam mama pradėjo pasakoti, kad G. U. ją buvo suėmęs už pečių, ją purtė ir ieškojo pinigų pas ją po drabužiais. G. U. buvo girtas, greičiausiai miegojo savo kambaryje, tada atėjo pas mamą į kambarį, pradėjo jie konfliktuoti, G. U. jam norėjo suduoti smūgį į veido sritį, tačiau pats nukrito, vos ne vos atsistojo, nusprendė iškviesti policijos pareigūnus, tai buvo apie pusę dviejų dienos, atvyko policijos pareigūnai ir greitoji, tačiau medikų pagalbos neprireikė, pareigūnai G. U. pasakė eiti iš namų, šis išėjo toliau gerti, o jis (V. U.) išėjo pats namo. Po kažkurio laiko, apie 17.00 val., mama nekėlė jam ir mamos seseriai telefono, todėl nusprendė nueiti (turi buto raktą), nuėjęs rado mamą gulinčią po stalu virtuvėje, padėjo jai atsistoti ir nuvedė į lovą, paklausus mamos, kas atsitiko, kodėl ji čia guli, ji pasakė, kad jai sėdint virtuvėje, G. U., sudėjęs abiejų rankų delnus į kumštį, mamai sudavė per galvą, o ji nuo smūgio nukrito, jis, ją pakėlęs, nuvedė į kambarį, G. U. užėjo vėl ir vėl jis iškvietė policiją. Gali maišyti įvykių seką ir laiką, kada kas vyko, nes buvo strese, policija buvo tą dieną kviesta ne vieną kartą, buvo sudraskytos mamos rankos, kaip ji pati teigė, kad G. U. bandė atimti iš jos telefoną ir taip sudraskė jai rankas. Dar kažkokių akivaizdžių sužalojimų jis nematė, 2022 m. balandžio 27 d. pats mamą vežė išimti abdukciją. Jis jų konflikto asmeniškai nematė, tame bute, kai vyko tarp jų konfliktas, niekas to nematė. Kai jau paskutinį kartą policija buvo atvykusi ir sulaikė G. U., tada jau atvyko mamos sesuo, jis buvo, jo pusseserė. Pastoviai tarp mamos ir G. U. vyksta konfliktai, dažnai mama jam dėl jo skundžiasi, buvo jau kažkada pradėtas ikiteisminis tyrimas tarp jų ir jam atrodo jie tada susitaikė.

Liudytoja E. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. dirbo kartu su tyrėju P. M.. Gavo OVS nurodymą reaguoti į įvykį apie tai, kad brolis vėl grįžo į namus ir terorizuoja motiną. Atvykus į (duomenys neskelbtini), bute buvo G. U. ir jo motina A. U.. Moteris aiškino, kad G. U. iš Ukrainos prisivežė mikrofonų ir visur jų pristatė, kad reikalavo iš jos pinigų, padrikai pasakojo ankstesnius įvykius 2022 m. sausio mėn. dėl kurių jau yra priimti sprendimai. Sūnus aiškino, kad mama išsigalvoja ir taip kelia konfliktus namuose. Moteris rodė žaizdas ant rankų, sakydama, kad apdraskė G. U., norėdamas atimti telefoną, būnant jos miegamajame. Kraujo žymių niekur bute nesimatė. Sūnus buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Atvykus GMP apžiūrėjo moterį. Medikai patikslino, kad (duomenys neskelbtini) taip pat buvo atvykę ir A. U. išvežė į (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 23 d. dieną ji atsisakė vykti į ligoninę teigdama, kad pagalba nereikalinga. Telefonu bendrauta su šiuo adresu gyvenančia G. U. sugyventine, kuri paaiškino, kad tuo metu buvo darbe, grįš apie 20.30 val., patikslino, kad konfliktai jai būnant namuose nevyksta, taip pat patikslino, kad A. U. turi psichinių sutrikimų. Kartu su G. U. išėjo pakalbėti į kiemą. Po kiek laiko atvyko V. U. su J. Š., kurie paaiškino, kad G. U. paskutiniu laikotarpiu pradėjus vartoti alkoholį, konfliktai tarp jo ir mamos padažnėjo. Kartu su artimaisiais nuėjo pas nukentėjusiąją, kuri paaiškino norinti rašyti pareiškimą dėl to, kad G. U. 2022 m. balandžio 23 d., dienos metu, jai valgant, trenkė per galvą, po ko ji nukrito ir nusibrozdino kairės rankos alkūnę, o vėliau, jai sėdint miegamajame, ir iš jos bandant atimti telefoną, šis apdraskė rankas. Dėl minėtų aplinkybių buvo pasitelktas vertėjas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Baigus pirminius proceso veiksmus, savo kambaryje užsirakinęs G. U. paaiškino niekur nevyksiantis. Jam buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikomas dėl smurto artimoje aplinkoje, po kiek laiko atrakino duris, gestikuliavo rankomis, šaukė, rėkė, reiškė nepasitenkinimą, buvo neblaivus ir agresyvus, dėl ko buvo panaudotos spec. priemonės antrankiai ir asmuo pristatytas į OVS.

2022 m. balandžio 26 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas BPC garso įrašas ,,BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-04-23 19 01 48)“. Įraše girdėti kaip 112 operatorė bendrauja su pranešėju, kuris sako, kad buvo iškvietęs policiją į (duomenys neskelbtini). Operatorė sako, kad su pranešėju susisieks pareigūnai. Apžiūrėtas garso įrašas „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-04-23 17 32 24)“. Įraše girdėti kaip 112 operatorė bendrauja su pranešėju, kuris sako, kad prieš porą valandų (duomenys neskelbtini) buvo iškvietimas pas A. U., šiuo metu jis negali jai prisiskambinti, tačiau jam brolis sako, kad važiuoja policija. Brolis neduoda motinai kalbėti, jam buvo išaiškinta išeiti iš namų, tačiau jis vėl grįžo namo. Nori vėl iškviesti policiją (duomenys neskelbtini). Brolio vardas G. U., pranešėjo vardas V..

2022 m. balandžio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti „BODY“ kamerų vaizdo įrašai. Apžiūrimas vaizdo įrašas „2022_0423_181442_003“, kairės pusės apačioje matoma data 2022-04-23 ir laikas 18:50 val. Matoma, kaip pareigūnai užeina į daugiabučio namo laiptinę, tada į butą juos pasitinka vyras vardu G., svetainės kambaryje sėdi senyvo amžiaus moteris. Vyras teigia, kad prie jos nelindo, moteris sako, kad jis jai neduoda ilsėtis, bute jie gyvena dviese. Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas „2022_0423_181942_004“, vyras sako, kad nežino, kodėl penktą kartą kviečia policiją, kur mamos telefonas, irgi nežino. Toliau tęsiamas nutrūkęs vaizdo įrašas „2022_0423_182441_005“, vyras nepaaiškina, kodėl kviečia policiją, kalba apie brolį (bendravimas nėra logiškas, neišeina suprasti, ką sako), pareigūnui paklausus, ar vyras yra išgėręs, sako, kad taip. Vyras kalba apie brolį, pareigūnas sako, kad nėra brolio namuose, kokių jam pretenzijų jis turi, vyras sako, kad sėdi, pareigūnas jam sako, kad nemato jokio sėdinčio žmogaus, vyras teigia, kad sėdi, jis jaučia. Sako, kad jis su mama nekonfliktuoja, ji pati prie jo kimba, sako, kad mamai su psichika blogai. Jis sako, kad jai blogai, ji meluoja, ji vakar iš (duomenys neskelbtini) grįžo.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje Nr. G1319/2022(01) nurodyta, kad A. U. nustatyti nubrozdinimai su aplinkine poodine kraujosruva dešinio dilbio, odos nubrozdinimai kairio dilbio, kairio riešo ir kairio kelio sąnario srityse, padaryti nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2022 m. balandžio 23 d.. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Visi sužalojimai panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Nustatyti sužalojimai tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal šio straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad G. U. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, nurodė, kad nors ir tiksliai neprisimena nei 2022 m. sausio 7 d., nei 2022 m. balandžio 23 d. įvykių aplinkybių, nes jų metu buvo neblaivus, tačiau sutiko, kad abiem atvejais galėjo kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudoti smurtą prieš motiną A. U.. Tai, kad G. U. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo motiną A. U., bei kad tokiais veiksmais 2022 m. sausio 7 d. sukėlė jai fizinį skausmą, o 2022 m. balandžio 23 d. – sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios A. U. bei liudytojų V. U. ir liudytojos E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, apžiūros protokolai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad G. U., 2022 m. sausio 7 d., apie 17.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė dešinės rankos delnu į galvos sritį vieną smūgį savo motinai A. U., tokiu būdu smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui – motinai, fizinį skausmą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Taip pat G. U., 2022 m. balandžio 23 d., apie 11.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąją – motina A. U. metu, tyčia abejomis rankomis sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvos sritį, nukentėjusiajai nukritus ant grindų, spyrė dešine koja ne mažiau kaip tris kartus į rankas, pilvą bei, bandydamas atimti jos mobilųjį telefoną, apdraskė jai rankas, tokiu būdu jai padarydamas odos nubrozdinimus su aplinkine poodine kraujosruva dešiniajame dilbyje, odos nubrozdinimus kairio dilbio, kairio riešo ir kairio kelio sąnario srityse, sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu mušdamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. U. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, nukentėjusioji A. U. 2022 m. gegužės 17 d. pranešimu buvo informuota apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytą 7 dienų terminą nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį, tačiau ji nurodė, kad civilinio ieškinio nereikš, tokiu būdu šioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. U., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (įvykdyti du analogiški tyčiniai nesunkūs nusikaltimai), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieš šeimos narį), į G. U. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltinamasis visiškai prisipažino dėl padarytų nusikalstamų veikų ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – abi nusikalstamos veikos padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytas laisvės apribojimo bausmes, paskiriant kaltinamajam BK 48 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomi bausmių dydžiai (mažesni už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytą laisvės apribojimo bausmės vidurkį, bet artimi jam) yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės bausmės, pridedamos bausmės dalį nustatant lygią laisvės apribojimo bausmės minimumui (3 mėnesiams), ir paskiriant kaltinamajam G. U. subendrintą laisvės apribojimo bausmę. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis G. U. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. sausio 7 d., 19.40 val., iki 2022 m. sausio 8 d., 14.54 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (1 diena), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis G. U. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš šeimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymą įpareigojant įvykdyti per 2 mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. U. – paliktina galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie didesnės bausmės pridedant dalį mažesnės bausmės, ir paskirti G. U. subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu G. U. paskirti 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2022 m. sausio 7 d., 19.40 val., iki 2022 m. sausio 8 d., 14.54 val. (1 dieną), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti G. U. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 2 (du) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir ją baigti.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios A. U. – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamąjį įsakymą vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti G. U., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiūra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje).

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.