Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla, pagal nuteistosios L. C. gynejo E.A. Buroko ir nukentejusiuju N. A. ir E. A. apeliacinius skundus del Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo L. C. pripažinta kalta ir nuteista pagal LR BK 178 str. 1 d. viešaisiais darbais šešiems menesiams, ipareigojant per menesi neatlygintinai dirbti 40 val. visuomenes labui (iš viso 240 val.).

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme visiškai sudedant subendrinta su 2009-12-16 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir L. C. paskirta galutine subendrinta bausme – viešieji darbai vieneriems metams, ipareigojant kas menesi neatlygintinai dirbti 40 val. visuomenes labui (iš viso 480 val.).

L. C. nuteista už tai, kad pagrobe svetima turta, t.y. ji, 2008 m. rugpjucio menesio pradžioje, tiksliai nenustatyta diena ir valanda, Dauciunu k., Gerviškiu sen., Šalcininku r., slaptai pagrobe 1031 Lt vertes svetima turta, priklausanti E. A. ir N. A., o butent: leido K. J. iškirsti ir išvežti 28 beržus – 10,31 ktm turio, augusius žemes sklype Nr. 18, miško kvartale Nr. 105. Tokiais savo veiksmais L. C. padare nusikalstama veika, numatyta LR BK 178 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistosios L. C. gynejas prašo panaikinti 2010-03-09 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi ir byla L. C. atžvilgiu nutraukti. Skunde teigiama, jog apylinkes teismo nuosprendis yra neteisetas ir nepagristas. Gynejas nurodo, kad L. C. veika pasireiške ne svetimo turto užvaldymu, jo disponavimu, naudojimusi kaip savo nuosavu, o tik leidimu K. J. iškirsti 28 beržus iš A. priklausancio miško sklypo. Gynejo teigimu, apkaltinamaji nuosprendi teismas grinde prieštaringais liudytoju parodymais. Byloje nera jokiu irodymu, kad L. C. padare jai inkriminuojama nusikalstama veika. Nuosprendyje cituojami liudytoju parodymai neatitinka duotiems ju parodymams teisme. Nuosprendyje minimos aplinkybes, apie kurias nei ikiteisminiame tyrime, nei bylos nagrinejimo teisme metu nebuvo žinomos.

Skunde nurodoma, jog K. J. teisme prisipažino, kad jis neteisetai iškirto 28 beržus ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka už gamtos niokojima, pripažino, kad išpjautus beržus pasisavino, supjaustes ir suskaldes juos pardave. K. J. teisme pasižadejo sumoketi nukentejusiems A. padaryta materialine žala, taciau savo pažadu neištesejo.

Gynejas teigia, jog teismas nesugebejo teisingai ivertinti K. J. ir jo pagalbininko V. P. veiksmu neteisetai iškertant beržus, juos pasisavinant ir parduodant – realizuojant kaip savo. Teismas nuosprendyje neargumentavo, kodel jis besalygiškai tiki prieštaringais J. ir P. parodymais del simbolinio užmokescio už pasisavinta miška - 100 Lt ir mobilaus ryšio telefonu, neva kainavusiu 180 Lt, o netiki L. C. parodymais, kad J. už tai kad parodys kur auga beržynas, sumokejo 20 Lt, o 2 butelius vyno pagirioms dave V. P., kai miškas buvo kertamas antra diena.

Skunde teigiama, jog nukentejusieji Nina ir E. A. viso bylos nagrinejimo metu reikalavo baudžiamojon atsakomyben patraukti J. ir P., taciau šie prašymai neteisetai ir nepagristai buvo atmetami, pasisavinta mediena iš K. J. nebuvo paimta ir nukentejusiems iki šiol negražinta.

Apeliaciniu skundu nukentejusioji N. A. prašo 2010-03-09 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi pakeisti – patraukti baudžiamojon atsakomybe K. J., V. P. ir R. T. pagal BK 178 str. 1 d., kadangi jie padare nusikalstama veika.

Nukentejusioji nesutinka su apylinkes teismo nuosprendžiu ir teigia, jog teismas, išnagrinejes baudžiamaja byla bei ištyres joje surinktus irodymus, visiškai nepatikrino ar tik L. C. veika atitinka LR BK 178 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo požymius, ar liudytoju K. J., V. P., R. T. veiksmuose nera nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 1 d. požymiu.

Nukentejusiosios nuomone, liudytoju K. J. bei V. P. teiginiai, jog jie buvo isitikine, kad miško savininke yra butent nuteistoji L. C., nors jie net netikrino jokiu jos dokumentu bei nereikalavo leidimu, vertintini kaip ju gynybine pozicija, nes kitu asmenu veiksmai ar ju neveikimas pagal teises aktu reikalavimus šiuo atveju nepašalina K. J., V. P. bei R. T. baudžiamosios atsakomybes už vagyste.

N. A. teigimu, apylinkes teismas nepagristai konstatavo, kad tik L. C. suvoke, kad turtas – miškas yra svetimas. Nukentejusioji taip pat teigia, kad liudytojas K. J. užsiima medienos prekyba, todel puikiai turi orientuotis kaip teisetai yra igyjamas miškas, kokie dokumentai tam yra reikalingi. Liudytoju K. J. bei V. P. parodymai apie tai, kad jie buvo isitikine, jog ju išpjautas miškas priklauso nuteistajai L. C., turetu buti vertinami kritiškai, kaip bandymas išvengti gresiancios baudžiamosios atsakomybes.

Apeliaciniu skundu nukentejusysis E. A. prašo 2010-03-09 Šalcininku rajono apylinkes teismo nuosprendi panaikinti ir perduoti byla atlikti ikiteismini tyrima iš naujo, kadangi tyrimo metu buvo grubiai pažeistos LR BPK 20, 219 ir 105 str. nuostatos.

Nukentejusysis nurodo, kad kaltinamajame akte, o prieš tai pranešime apie itarima, tame tarpe ir prašyme pakeisti pareiškime išdestytas faktines aplinkybes iš esmes skirtingomis (2009-12-07 Nr. 01-4868) pažymeta, kad buvo pagrobti 28 beržai iš jam priklausancio miško, taciau nepažymeta, kad pagrobtas turtas priklause ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei, taciau sutuoktine nebuvo pripažinta nukentejusiaja ir tokiu budu jai buvo atimta teise teikti irodymus, prašymus, susipažinti su bylos medžiaga. E. A. teigimu, jis yra invalidas ir pats negalejo susipažinti su bylos medžiaga, norejo, kad tai padaryti jam padetu sutuoktine, taciau jai susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo leista. Tokiu budu jo, kaip nukentejusiojo, teises buvo pažeistos ir tai turejo itakos teisingam bylos išsprendimui, jis negalejo tinkamai kartu su sutuoktine pateikti irodymu apie tai, jog padarytame nusikaltime dalyvavo ir buvo nusikaltimo organizatorius K. J..

E. A. mano, kad K. J. kartu su V. P. faktiškai nugirde L. C., kuri del išgerto alkoholio negalejo tinkamai kontroliuoti savo elgesio. L. C. parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo gauti grubiai pažeidžiant proceso reikalavimus, jos duoti parodymai buvo iškreipti. Nors teismas konstatavo, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu žymiai skiriasi nuo teisme duotu parodymu, taciau neisigilino kodel taip ivyko, neištyre kaip buvo atliekami procesiniai veiksmai. L. C. parodymai teisme niekaip ir niekuo nepaneigti, jos parodymai netiksliai užfiksuoti teismo posedžio protokole. Teismas neisigilino i ivykio esme, kiekvieno dalyvio veika, neatkreipe demesio i tai, kad K. J., budamas specialistas ir turintis atitinkamus dokumentus, leidžiancius užsiimti individualia veikla, privalejo isitikinti kam priklauso miškas. Nukentejusysis pažymi, kad K. J. ir V, P. patys iškirto miške esancius beržus, be L. C. pagalbos, patys mediena nuveže, o tuo metu pastaroji budama girta netgi negalejo suprasti ivykio esmes. Ir K. J. ir V. P. turejo naudos iš pagrobto miško, pirmasis panaudojo miška (mediena) savo poreikiams, kitas prisidedamas prie miško vagystes, gavo iš K. J. atlyginima. Tokiu budu, nukentejusiojo teigimu, K. J. naudodamasis tuo, kad L. C. buvo girta, prisidedamas prie jos nugirdymo, kartu su V. P. pagrobe iš jo miško mediena ir pasisavino ja.

Nukentejusysis skunde taip pat teigia, jog nesutinka su nuosprendyje nurodyta jam padarytos turtines žalos suma. Teigia, jog prokuratura bylos nagrinejimo metu pateike prašyma pakeisti kaltinima L. C., taciau visiškai nenurode pagrobto miško vertes, apie tai nebuvo nurodyta ir kaltinamajame akte. Del to nebuvo galimybes ivertinti pagrobtos medienos masta, o tuo buvo pažeistos ne tik nukentejusiojo, bet ir kaltinamosios teises. E. A. nuomone, apie pagrobto turto verte jis turejo teise žinoti ikiteisminio tyrimo metu, taciau bylos nagrinejimo metu pavogto turto verte nebuvo nurodyta. Nukentejusiojo manymu, kadangi pagrobtas miškas buvo jo, o ne valstybes nuosavybe, turto verte turejo nurodyti jis.

Nukentejusiojo teigimu, kaltinime nurodyti L. C. veiksmai („leido K. J. iškirsti ir išvežti 26 beržus“) neatitinka BK 178 str. 1 d. nurodyto nusikaltimo sudeties. Vien tik leidimas iškirsti miška, nereiškia turto pagrobimo. E. A. teigimu, kaltinamasis aktas buvo parengtas pažeidžiant LR BPK 219 str., kadangi iš jo neaišku, ar L. C. pagrobe miška, ar tik leido miška iškirsti, išvežti, be to akte nera duomenu apie pagrobto turto verte. Šie pažeidimai sutrukde nukentejusiesiems ir kaltinamajai tinkamai ji suprasti, tinkamai pasiruošti bylos nagrinejimui ir pasinaudoti savo teisemis. Esant tokioms aplinkybems, nukentejusysis mano, kad byla ištirta ir išnagrineta paviršutiniškai, atsakomyben patrauktas nekaltas žmogus, o K. J. ir V. P., kurie padare nusikaltima, nepagristai nepatraukti baudžiamojon atsakomyben.

Taip pat E. A. nurodo, kad Valstybes garantuojamos teisines pagalbos sprendimu jam buvo suteikta nemokama teisine pagalba, kaip nukentejusiajam del pagrobto miško, taciau nežiurint i teismui 2009-07-17 pateikta prašyma išieškoti iš kaltu asmenu Valstybes naudai atitinkama suma už suteikta jam teisine pagalba, teismas nuosprendyje nepriteise patirtu išlaidu ir savo sprendimo nemotyvavo. Kadangi teismas ignoravo prašyma priteisti išlaidas, išlaidas turi padengti pats nukentejusysis, taciau su tuo jis nesutinka. Mano, kad teismas, ignoruodamas prašyma priteisti patirtas išlaidas, grubiai pažeide jo interesus ir LR BPK 105 str. nuostatas.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistoji L. C. ir jos gynejas praše gynejo skunda patenkinti, nukentejusiuju skundus tenkinti iš dalies, nukentejusieji ir ju atstovai praše ju skundus patenkinti, prokurore praše nuteistosios gynejo skunda atmesti, nukentejusiosios N. A. skunda patenkinti iš dalies, nukentejusiojo E. A. skunda patenkinti.

Nukentejusiojo E. A. apeliacinis skundas tenkintinas, nukentejusiosios N. A. ir nuteistosios L. C. gynejo skundai tenkintini iš dalies.

Apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes apeliacinius skundus del apylinkes teismo nuosprendžio, priima viena iš LR BPK 326 str. 1-4 p. numatytu sprendimu. LR BPK 326 str. 1 p. 5 d. nurodyta, jog apeliacines instancijos teismas priima nutarti panaikinti apylinkes teismo nuosprendi ir perduoti byla prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla.

LR BPK 219 str. nurodyti reikalavimai, keliami kaltinamajam aktui. Kaltinamajame akte prokuroras privalo nurodyti nusikalstamos veikos padarymu itariamo asmens duomenis, turi buti nurodytas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, budai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybes; duomenys apie nukentejusiji; itariamojo atsakomybe lengvinancios ir sunkinancios aplinkybes. LR BPK 219 str. 4 p. reikalauja kaltinamajame akte nurodyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas.

Susipažines su bylos medžiaga bei ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nustatytomis aplinkybemis, apygardos teismas daro išvada, kad byla gražintina prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis aktas.

Bylos duomenimis, 2008-08-18 Šalcininku rajono PK buvo gautas E. A. pareiškimas del 26 beržu iškirtimo iš jam priklausancios miško valdos, esancios Šalcininku raj., Gervetiškiu sen., Dauciunu k.. Ta pacia diena Šalcininku rajono PK pradetas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 1 d. del E. A. priklausancio miško vagystes.

2008-08-18 nutarimu E. A. pripažintas nukentejusiuoju byloje. 2008-11-11 nutarimu jis pripažintas civiliniu ieškovu. E. A., kaip nukentejusiojo parodymai, aprašyti 2009-30-30 kaltinamajame akte. Taciau del E. A. padarytos žalos kaltinimas nera suformuluotas. Iš byloje esanciu E. A. parodymu, ivykio vietos apžiuros protokolo, kitu bylos dokumentu akivaizdu, kad E. A. del nusikalstamu veiksmu patyre žala. Taciau, iš L. C. pateikto kaltinimo formuluotes nera aišku, kam buvo padaryta žala, kas šioje byloje turi buti laikomas nukentejusiuoju. Iš kaltinamojo akto taip pat nera aiški nusikalstamos veikos padarymo vieta, padariniai, nera duomenu apie nukentejusiuosius.

Be to, atkreiptinas demesys, kad byloje yra dokumentai (turto registro pažymejimas, nekilnojamojo turto pirkimo), iš kuriu matyti, kad miško valda, iš kurios buvo iškirsti beržai, bendrosios jungtines nuosavybes teise priklauso E. A. ir N. A.. Taigi N. A. taip pat buvo padaryta žala. Taciau N. A. ikiteisminiame tyrime nebuvo pripažinta nukentejusiaja, tokiu budu jai atimant galimybe pasinaudoti istatymo garantuojamomis procesinemis teisemis.

Ikiteisminis tyrimas Nr. 97-1-00400-08 Šalcininku rajono PK buvo pradetas ir atliekamas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 1 d. 2009-03-19 Šalcininku PK nutarimu buvo atsisakyta pradeti ikiteismini tyrima K. J. atžvilgiu pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 1 d., negavus duomenu, kad jis ivykde nusikalstama veika. Pažymetina, kad šis nutarimas nemotyvuotas, jame nenurodyta, kuo remiantis tyreja padare išvada, kad L. C. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. požymiai, o nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 1 d., požymiu apskritai nera jokiu asmenu veiksmuose. Iš bylos duomenu akivaizdu, kad E. A. ir N. A. priklausantis turtas yra dinges ir jiems negražintas, žala neatlyginta. Todel, darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigunai paviršutiniškai atliko ikiteismini tyrima, neatliko visu butinu ikiteisminio tyrimo veiksmu, siekiant nustatyti visus asmenis, padariusius nusikalstama veika E. A. ir N. A. atžvilgiu.

Atsižvelgiant i tai, kas išdestyta, kolegija daro išvada, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo atliktas neišsamiai, paviršutiniškai, neatlikti visi butini ikiteisminio tyrimo veiksmai, nenustatytos visos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nenustatyti bei baudžiamojon atsakomyben nepatraukti visi asmenys, padare nusikalstama veika, ko pasekoje buvo skubotai surašytas LR BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas, tai trukdo nagrineti byla teisme ir šio trukumo negalima ištaisyti nagrinejimo teisme metu.

panaikinti Šalcininku rajono apylinkes teismo 2010 m. kovo 9 d. nuosprendi ir perduoti baudžiamaja byla prokurorui.