- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-953-392/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Alma Urbanavičienė, Virginijus Kairevičius
- Ieškovas
- J.K.P.
- Atsakovas
- D. G.
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centras, notarė Genovaitė Šiško
Pranešėjas Virginijus Kairevičius Civilinė byla Nr.2A33-953/07
2007 m. spalio 22 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
Sekretoriaujant A.Bajerūnaitei, dalyvaujant ieškovui J.K.P. , jo atstovui adv. J.Jasiulevičiui, D. G. , jos atstovui adv. A.Tursai,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J.K.P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo J.K.P. ieškinį dėl nuosavybės teisės dalių ir naudojimosi tvarkos nustatymo ir sutarties nuginčijimo ir atsakovės D. G. priešieškinį dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tretieji asmenys VĮ Registrų centras, notarė Genovaitė Šiško.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas: 1) Leisti ieškovui gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpą Nr. 2-8, kurio plotas 13,79, padalinti į dvi patalpas, tai yra į patalpą 2/2-8, kurios plotas 7,90 kv. m ir į patalpą 2/1-8, kurios plotas 5,53 kv. m ir leisti iš patalpos Nr. 2/2-8, kurios plotas 7,90 kv. m padaryti įėjimus į patalpas Nr. 1-1 irNr. 1-7; 2) Pagrindinio gyvenamojo namo pastato patalpoms, nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovui naudojimui išskirti patalpas, esančios (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksais: Nr. 1-1, kurios plotas 9,62 kv.m, Nr. 1-2, kurios plotas 16,70 kv. m, Nr. 1-3, kurios plotas 13,30 kv. m, Nr. 1-4, kurios plotas 2,00 kv. m, 1-5, kurios plotas 5,64 kv. m, Nr. 1-6, kurios plotas 15,71 kv. m, Nr. 1-7, kurios plotas 2,45 kv. m ir Nr. 2/2-8, kurios plotas 7,90 kv. m; 3) 1996 m. sausio 22 d. susitarimą, kuriuo D. G. perleistas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), priestatas, pažymėtas indeksais 2/a 2/p, turintis 72,66 kv. m ploto, pripažinti iš dalies negaliojančiu, nurodant, kad pagal minimą susitarimą, P. B. D. G. perleido pusę, tai yra 1/2 dalį gyvenamojo namo priestato, pažymėto indeksu 2a 2/p, turinčio 72,66 kv. m naudingo ploto; 4) Pripažinti, kad gyvenamojo namo priestato, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto indeksais 2a 2/p, kurio naudingas plotas 72,66 kv. m, o vertė 173.981,46 Lt. pusė, tai yra 1/2 dalis, kurios plotas 36.33 kv. m, o vertė 86.990,73 Lt, nuosavybės teise priklauso ieškovui; 5) Ieškovui naudotis išskirti gyvenamojo namo priestato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, pažymėtas indeksais Nr. 2-3, kurios plotas 16,75 kv. m, Nr. 2 - 4, kurios plotas 4.35 kv. m, Nr. 2-5, kurios plotas 1.42 kv. m ir Nr. R-2, kurios plotas 3,48 kv. m Patalpas, pažymėtas indeksais : Nr. 2-1, kurios plotas 1,01 kv. m, Nr. 2-2, kurios plotas 3,25 kv. m ir patalpą Nr. 2-6, kurios plotas 6.04 kv. m, palikti bendrame naudojime; 6) Gyvenamojo namo priestato, esančio (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją, padarytą 1996 m sausio 22 d. susitarimo pagrindu, panaikinti. Nurodė, kad kartu su atsakove D. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 133,96 kv. m, kur ieškovui nuosavybes teise priklauso 54,84 proc. dalis, o D. G. 45,28 proc. dalis gyvenamojo namo (t.l b.l.13). Dėl to, šio pastato bendro ploto ieškovui priklauso 73,33 kv. m, o D. G. - 60,63 kv. m Pagrindinės namo konstrukcijos yra bendroji abiejų bendraturčių nuosavybė (CK 4.82 str. 1 d.), dėl to namo nustatyta tvarka, padalinti negalima. Todėl, pagal CK 4.81 straipsnį, galimas tik naudojimosi tvarkos nustatymas. Ieškovas nurodė, kad dabartiniu metu naudojasi patalpomis, pažymėtomis indeksais: Nr. 1-1, kurios plotas 9,62 kv. m, Nr. 1-2, kurios plotas 16,70 kv. m, Nr. 1-3, kurios plotas 13,30 kv.m, Nr. 1-4, kurios plotas 2,00 kv. m, Nr. 1-5, kurios plotas 5,64 kv.m, Nr.1-6, kurios plotas 15,71 kv.m, Nr. 1-7, kurios plotas 2,45 kv.m. Tuo būdu, faktiškai naudojamų patalpų plotas sudaro 65,42 kv. m. nors ieškovui nuosavybės teise iš viso priklauso 73,33 kv. m, tai yra ieškovui dar priklauso 7,91 kv. m pastato ploto, kuriuo jis faktiškai nesinaudoja. Kad tai būtų išspręsta, teismui yra pateiktas patalpos 2-8, kurios plotas sudaro 13,95 kv. m, padalijimo planas (t.l b.l. 6). Pagal šį planą, šis kambarys dalintinas į du kambarius, tai yra į kambarį Nr. 2/2-8, kurio plotas 7,90 kv. m ir į kambarį Nr. 2/1-8, kurio plotas 5,53 kv. m, ieškovui išskiriant naudotis kambariu 7.90 kv. m ploto. Iki 1994-10-07, namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiais buvo ieškovas ir atsakovas P. B. . Ieškovas kartu su P. B. 1991-07-16 gavo leidimą priestato statybai ir prie minimo gyvenamojo namo pasistatė priestatą (vietoje namo gale buvusių verandos patalpų 3-5, 3-4, 2-3, 2-4, 2-5 ) (t.l b.l.10). Per laikotarpį, nuo leidimo gavimo iki 1994 metų ieškovas kartu su P. B. bendromis jėgomis ir lėšomis pastatė priestatą, pažymėtą indeksu 2a 2/p, kurio bendras plotas 97.97 kv. m, o naudingas plotas 72,66 kv. m (t.l b.l.7-9). Dėl to šis priestatas nuosavybės teise priklauso ieškovui ir P. B. . Ieškovas iš savo pinigų pirko statybines medžiagas. Šią aplinkybę patvirtina faktas, kad ieškovas iš savo sąskaitos Lietuvos taupomajame banke 1991-1992 metais išėmė dideles grynųjų pinigų sumas (t.2 b.l. 84-85). 1995-01-30 valstybinė komisija konstatavo, kad priestato statyba baigta ir priestatas priimtas naudoti. Tačiau, kaip paaiškėjo, P. B. slapta nuo ieškovo minimą priestatą 1996-01-22 susitarimu (t.l b.l. 27-28) pardavė atsakovei D. G. . Kaip konstatuota leidime statyti priestatą, minimo priestato statyba buvo susijusi su pagrindinio pastato rekonstrukcija, kuris buvo ir yra bendrai naudojamas. Tačiau tokio sutikimo nebuvo. Tai rodo, kad ši statyba buvo ieškovo ir P. B. bendra statyba. Pagal CK 4.77 straipsnio 2 dalies nuostatas, minimas priestatas yra bendroji dalinė nuosavybė. ½ dalis priestato nuosavybės teise priklauso ir ieškovui, o P. B. neturėjo teisės parduoti ieškovui priklausančio priestato dalies. 1996-01-22 susitarime nurodyta, kad minimo priestato plotas 72,66 kv. m. Tai reiškia, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso ½ dalis - 36,33 kv. m priestato patalpų. Prieš sudarant 1996 m sausio 22 d. susitarimą, ieškovui nebuvo pranešta apie minimą gyvenamojo namo priestato pardavimą, kaip tai reikalavo 1964 m. CK 125 straipsnio nuostatos, o pats priestatas, nesant teisinės registracijos, negalėjo būti pirkimo-pardavimo dalyku. Pagal šį susitarimą, remiantis įgaliojimu, J. A. perleido savo sutuoktinei D. G. minimą priestatą, ko, pagal 1964 m CK 65 str. nuostatas, negalėjo daryti. Susitarime nenurodyta ir perduodamo daikto, tai yra priestato vertė, o ši aplinkybė yra būtina pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga (LR Notariato įstatymo 45 str. 2 d. nuostatos). Minimas susitarimas pripažintinas niekiniu. P. B. D. G. pardavė ir ieškovui nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, tuo pažeisdamas 1964 m. CK 253 straipsnio nuostatas. Dėl to minima susitarimo dalis dėl priestato dalies pardavimo yra neteisėta, todėl pripažintina negaliojančia. Nurodė, kad iš byloje esančio plano matyti, kad ir gyvenamojo namo priestato padalijimas natūra negalimas. Dėl to, nustačius dalis priklausančias bendrajai dalinei nuosavybei, nustatytina naudojimosi priestatu tvarka. Kad teisinė registracija yra neteisėta, konstatuota ir Nekilnojamojo turto Registro centrinio duomenų banko išraše (t.l b.1.16). Ieškovas apie ginčijamą susitarimą sužinojo tik 2000 metais, kai gavo Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas.
Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo atidalinti iš bendro turto atsakovei D. G. 2435,42/3500 (t.y. 69,583 % arba 149,66 kv.m) dalis pastato gyvenamojo namo, pažymėto lAlm ir jo priestato, pažymėto 2a2p ir pripažinti atsakovei D. G. nuosavybės teisę į patalpas, pažymėtas indeksais - 2-7(22,62 kv.m), 2-8 (13,79 kv.m), 2-9 (15,34 kv.m) pastate, pažymėtame lAlm, viso 51,75 kv.m; 2-1 (1,01 kv.m), 2-2 (3,26 kv.m), 2-3 (16,75 kv.m), 2-4 (4,35 kv.m), 2-5 (1,42 kv.m), 2-6 (6,04 kv.m), 2-10 (11,89 kv.m), 2-11 (13,26 kv.m), 2-12 (11,52 kv.m), 2-13 (3,16 kv.m) pastate, pažymėtame 2a2p, viso 72,66 kv.m; R-l (1,37 kv.m), R-2 (3,48 kv.m), R-3 (7,44 kv.m), R-4 (6,46 kv.m), R-5 (6,50 kv.m), pastato, pažymėto 2a2p rūsyje, viso 25,25 kv.m, kas atitinka 149,66 kv.m ploto. Nurodė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, kadangi 1993-04-15 Antakalnio seniūnijos potvarkiu Nr. 32, namų valdos buvo atskirtos. Atsakovė 1994-10-07 sutartimi iš P. B. įsigijo 15,84/35 dalis gyvenamojo namo, plane pažymėto indeksu lAl/m, turinčio 133,96 kv.m bendro naudingo ploto, ūkio pastatą, plane pažymėtą indeksu 6I l/m, šiltnamį, plane pažymėtą indeksu 10Š l/g ir 15,84/35 dalį kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini) mieste 1680 kv.m žemės sklypo plote. 1996-01-22 susitarimu 1 p. buvo pakeistas ir papildomai nurodyta, kad atsakovė iš P. B. įsigijo 15,84/35 dalis gyvenamojo namo, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu lAl/m, turinčio 133,96 kv.m naudingo ploto, ūkio pastatus 6I l/m, 7I l/m, šiltnamį 10Š l/g, 15,84/35 dalis kiemo įrenginių ir nepriimtus eksploatacijon: gyvenamojo namo priestatą 2a 2/p, turintį 72,66 kv.m naudingo ploto, ūkinį pastatą 12I l/p, esančius (duomenys neskelbtini) mieste 1810 kv.m ploto žemės sklype. Tokiu būdu atsakovė pradėjo faktiškai valdyti 2435,42/3500 (69,583 proc. arba 149,66 kv.m) dalis gyvenamojo namo su priestatu. Nurodė, kad iš Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo įrašo 11 p., gyvenamojo namo dalys paskaičiuotos nuo 133,96 kv.m ploto, o ne nuo 215,08 kv.m kaip nurodė ieškovas, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas. 215,08 kv.m sudaro gyvenamasis namas, pažymėtas indeksu 1Al/m su priestatu, pažymėtu indeksu 2a2p, ir rūsiu. Ieškovui tuo tarpu priklauso tik jo faktiškai naudojamos 65,42 kv.m ploto patalpos. Minėtą priestatą įsigijo atsakovė, tačiau kadangi tai yra namo priklausinys, kaip atskiras vienetas jis įregistruotas nebuvo ir ieškovui nuosavybės teise priklausančios dalys nuo to nepadidėjo. Atsakovė D. G. visą laiką faktiškai valdė ir valdo 2435,42/3500 dalis gyvenamojo namo su priestatu, ieškovas faktiškai valdo 1064,58/3500 dalis gyvenamojo namo. Bendro naudojimo patalpų abu bendraturčiai neturi, abu naudojasi atskirus įėjimais, kurie plane pažymėti indeksais. Atsakovei D. G. priklausantis įėjimas, pažymėtas indeksu 2-1, ieškovui - 1-4. Ieškovo prašoma nustatyti naudojimosi tvarka bei patalpų perplanavimas, jam papildomai suteikiant 7,91 kv.m gyvenamojo namo, į kuriuos jis neįgijo nuosavybės teisių, pažeistų atsakovės, kaip savininkės teises, kurias saugo įstatymai (LR CK 4.93 str.), nes ieškovas pretenduoja į didesnį plotą, negu jam priklauso nuosavybės teisėmis. Ieškovas nepateikė specialisto išvados, kad namo dėl bendrų konstrukcijų negalima atidalinti. Ieškovas neįrodė, kad jis kartu su P. B. pastatė priestatą. Kadangi su ieškovu nepavyksta susitarti dėl nuosavybės atidalinimo, atsakovė D. G. pateikia jai nuosavybės teise priklausančių dalių paskaičiavimą pripažįstant nuosavybės teisę į 2435,42/3500 (t.y. 69,583 proc. arba 149,66 kv.m) dalis pastato gyvenamojo namo, pažymėto lAlm ir jo priestato, pažymėto 2a2p, ieškovui paliekant nuosavybės teisę į 1064,58/3500 (30,416 proc. arba 65,42 kv.m) pastato gyvenamojo namo, pažymėto lAlm. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, kuris pasibaigė 1999 metais. Atsakovė yra sąžininga įgijėja.
Atsiliepimas
Atsakovas J. A. , kuris yra D. G. sutuoktinis, prašė ieškinį atmesti ir priešieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškovui buvo iš anksto pranešta apie priestato pardavimą. Ieškovas vykdė savo dalies priestato patalpų 1-5 ir 1-4 statybą (rekonstrukciją).
Tretysis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra, nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu Nekilnojamojo turto registre įteisintas visas namas 215,08 kv.m ploto, tačiau bendraturčių dalys neperskaičiuotos nuo 133,96 kv.m 1995-01-30 perdavimo aktas įteisino šią rekonstrukciją ir patvirtino, kad rekonstrukcija atlikta teisėtai. Akte kaip statytojas minimas P. B. .
Atsiliepimas
Atsakovas P. B. atsiliepime nurodė, kad priestatą statė vienas, ieškovas prie statybos neprisidėjo (t.2 b.l.80). Nurodė, kad šią bylą nagrinėjant teisme ieškovas prašė P. B. patvirtinti ieškovo teiginius dėl bendros priestato statybos, nes tokiu būdu galima papildomai gauti pinigų.
Tretysis asmuo notarė Genovaitė Šiško atsiliepime į ieškinį nurodė, kad reikalavimas pripažinti negaliojančiu 1996-01-22 susitarimą yra nepagrįstas. Ieškovas apie pastato dalies pardavimą buvo informuotas 1993-12-07 pareiškimu (t.2 b.i.11-14), ieškovas atskirai apie priestato pardavimą informuotas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas 2007 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino. Nustatė, kad atsakovė D. G. nuosavybės teise valdo 2435/3500 dalis, o ieškovas J.K.P. nuosavybės teise valdo 1065/3500 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atidalino atsakovei D. G. iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos, pažymėtos indeksais - 2-7(22,62 kv.m), 2-8 (13,79 kv.m), 2-9 (15,34 kv.m) pastate, pažymėtame lAlm, viso 51,75 kv.m; 2-1 (1,01 kv.m), 2-2 (3,26 kv.m), 2-3 (16,75 kv.m), 2-4 (4,35 kv.m), 2-5 (1,42 kv.m), 2-6 (6,04 kv.m), 2-10 (11,89 kv.m), 2-11 (13,26 kv.m), 2-12 (11,52 kv.m), 2-13 (3,16 kv.m) pastate, pažymėtame 2a2p, viso 72,66 kv.m; R-l (1,37 kv.m), R-2 (3,48 kv.m), R-3 (7,44 kv.m), R-4 (6,46 kv.m), R-5 (6,50 kv.m), pastato, pažymėto 2a2p rūsyje, viso 25,25 kv.m, iš viso 149,66 kv.m ploto. Atidalino ieškovui J.K.P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, kurią sudaro patalpos pažymėtos indeksais - 1-1(9,62 kv.m), 1-2 (16,70 kv. m), 1-3 (13,30 kv. m), 1-4 (2,00 kv. m), 1-5 (5,64 kv. m), 1-6 (15,71 kv. m), 1-7 (2,45 kv. m), iš viso 65,42 kv.m ploto. Priteisė atsakovei D. G. iš ieškovo J.K.P. 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų. Grąžino ieškovui J.K.P. iš teismo depozitinės sąskaitos 100 Lt ir 50 Kanados dolerių.
Teismas ieškovo reikalavimą dėl priestato nuosavybės teisės atmetė kaip neįrodytą. Nurodė, kad ieškovas privalėjo įrodyti, kad dokumentuose nurodyti duomenys apie tai, kad statytojas yra P. B. , yra neteisingi. Ieškovas nepateikė rašytinių įrodymų, kad priestatą jis pastatė kartu su P. B. . Nuo pat 1994 metų, kai priestatą nusipirko atsakovai G. ir A. , ginčo priestatu atvirai ir nekliudomai naudojosi šių atsakovų šeima, tačiau atsakovas dvylika metų tam neprieštaravo. Jei ieškovas būtų priestato bendraturtis, šiuo atveju jo elgesys neatitiktų rūpestingo ir atidaus asmens elgesio standarto. Be to, nepaneigtas faktas, kad ieškovas rekonstravo įėjimui į jo valdomą pastato dalį naudojamą priestatą (patalpas 1-5 ir 1-4), ir ši rekonstrukcija painiojama su ginčo priestato statyba.
Dėl ieškovo reikalavimo pripažinti 1996-01-22 susitarimą negaliojančiu teismas nurodė, kad pradiniame ieškinyje, kurį ieškovas pareiškė 2005-08-22, reikalavimo dėl 1996-01-22 susitarimo pripažinimo negaliojančiu nebuvo ir ieškovas nenurodė tokio ieškinio pagrindo, kaip bendra priestato statyba. Šis reikalavimas papildomai pareikštas 2007-03-13. Be to, pastatų teisinės registracijos duomenys nekilnojamojo turto teisinę registraciją tvarkančiose įstaigoje apie pastatų savininkus visada buvo vieši. Pats ieškovas pripažino, kad turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Teismas sprendė, kad ieškovas praleido 1964 m CK 84 str. 1 d. nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą 1996-01-22 susitarimo ginčijimui. Teismas, vadovaudamasis 1964 m CK 86 str. taisyklėmis, nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo 1996-01-22. Kadangi priestatas nebuvo atskiras nekilnojamasis daiktas ir priestato patalpos buvo D. G. įsigytos pastato dalies patalpų sudėtinė dalis, todėl teismas 1996-01-22 susitarimą vertino ne kaip savarankišką nekilnojamojo turto perleidimo sandorį, bet kaip susitarimą patikslinantį 1994-10-07 pastato pirkimo-pardavimo sutarties dalyką. Teismas nurodė, kad ieškovui buvo iš anksto pranešta apie pagrindinės 1994-10-07 pastato pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, tačiau jis nepasinaudojo savo, kaip bendraturčio, pirmenybės teise pirkti dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Dėl ieškovo reikalavimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, kokiomis senosios pastato dalies (buvusios iki pasato rekonstrukcijos) patalpomis jos naudojasi. Kadangi teismas pripažino, kad ginčo priestatą savo lėšomis pastatė P. B. , kurio teisių perėmėja yra D. G. , vadovaujantis 1964 m CK 128 str., 2001 m CK 4.77 str. 1 d., D. G. dalis bendrojoje nuosavybėje turi būti padidinta. Atsižvelgdamas į viso dabartinės būklės pastato kadastrinius matavimus, teismas D. G. valdomą pastato dalį padidino nuo 1584/3500 dalių (45,26 procentų) iki 2435,42/3500 dalių. Nurodė, kad ieškovo prašomos nustatyti dalys neatitinka faktinių dalių nuosavybėje. Kadangi teismas pripažino, kad atsakovės D. G. dalis padidėjo ir ieškovas nėra ginčo priestato statytojas ir savininkas, namas atidalijo natūra visą priestatą paskyrė D. G. , kiekvienam bendraturčiui perdavė iki rekonstrukcijos buvusias pastato patalpas, kuriomis šalys istoriškai naudojosi iki priestato statybos.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują - ieškovo ieškinio reikalavimus patenkinti, o D. G. priešieškinį atmesti.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teisiniu, kad ,,kiekvienam bendraturčiui perduodamos iki rekonstrukcijos buvusios pastato patalpos, kuriomis šalys istoriškai naudojosi iki priestato statybos". Nurodo, kad tokie samprotavimai neatitinka faktinių aplinkybių ir prieštarauja įstatymų nuostatoms. Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo duomenų, kad minimos 1994 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu inventorizaciniai duomenys buvo tokie, kokie jie yra ir dabartiniu metu, tai yra 133,96 kv. m. plotas atitinka dabartinį planą, tai yra, po namo rekonstrukcijos ir priestato statybos, pagrindinio pastato plano duomenims. Dėl to, pastato duomenys iki namo rekonstrukcijos ir priestato statyba nieko bendro su šiais ieškinio reikalavimais, neturi. D. G. minimo gyvenamojo namo dalį įsigijo ne iki priestato statybos, o po to, kai statyba buvo pabaigta. Dėl to, tuometinis istorinis valdymas bendro su dabartiniu valdymu neturi ir turėti negali. D. G. , kaip matyti iš 1994 m. spalio 7 d. pirkimo-pardavimo sutarties, nupirko ne konkrečias patalpas, o 15,84/35 dalių pastato, kurio plotas, kaip nurodyta minimoje pirkimo-pardavimo sutartyje, sudaro 133,96 kv. m. Taigi, ji, tai yra D. G. nupirko ne konkrečias patalpas, o 60,63 kv. m. ploto. Be to, D. G. ir tokių įrodymų, kad ji būtų nupirkusi konkrečias patalpas, teismui ir nepateikė. Tokie įrodymai nebuvo ir nagrinėjimo dalyku. Dėl to teismo išvada prieštarauja ne tik įrodymams, bet ir Lietuvos Respublikos CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Dėl to ieškinio reikalavimas, dėl 7,91 kv. m. ploto liko neišspręstas.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad priestato savininkas yra tik P. B. . Tačiau teismas remdamasis minėtų neteisėtu Antakalnio seniūnijos 1991-03-15 potvarkiu Nr. 15 ptv neatkreipė dėmesio į tai, kad neteisėtas potvarkis, pasekmių sukurti negali ir nesukuria. Nurodo, jog statybos organizavimo klausimais iš esmės užsiėmė P. B. , toks buvo jų susitarimas, dėl to jo vardu ir buvo išrašomi dokumentai. Kadangi ieškovas su P. B. buvo bendraturčiai, dėl to, jeigu šį priestatą P. B. būtų statęs vienas, pagal 1964 m. CK 128 straipsnį, jis būtų privalėjęs tokiai statybai gauti ieškovo sutikimą. Ieškovo sutikimo nebuvimas rodo, kad minimą priestatą statė kartu, bendromis lėšomis. Be to, kaip matyti ir iš Registrų centro Vilniaus filialo pažymėjimų, P. B. nepadidino savo dalies bendroje dalinėje nuosavybėje, jeigu minimą priestatą būtų pasistatęs vienas, jis savo dalį bendroje dalinėje nuosavybėje būtų atitinkamai padidinęs. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad už priestato statybą mokėdavo ieškovas. Nurodo, kad apie 1996 m. sausio 22 d. susitarimo buvimą sužinojo tik tada, kai gavo Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2000 m. spalio 6 d. pažymėjimą (Reg. centro Vilniaus filialo bylos t.l. b.l. 115-116).
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje, teismas padarė dėl vieno dalyko dvi ir skirtingas, ir viena kitai prieštaraujančias išvadas, tai yra pirmuoju punktu nustatė dalis bendroje dalinėje nuosavybėje, o antruoju - atidalino D. G. gyvenamojo namo dalį. Antroji teismo sprendimo rezoliucinės dalies išvada yra prieštaraujanti pirmajai, dėl to ji yra neteisėta (CPK 265, 268, 270 straipsnių nuostatos). Pagal teismo sprendimą, patalpomis pažymėtomis indeksais 1-6, 1-1, 1-4 nuosavybės teise priklauso J.K.P. , o patalpos, pažymėtos indeksais 2-7, 2-8 ir 1-5, priklauso D. G. . Tačiau šias ieškovo ir D. G. patalpas skiria bendros sienos. Ieškovas nurodo, kad formuojant atskirus turtinius objektus, teismas šių sienų negalėjo palikti bendromis, tai yra bendro naudojimo sienomis, nes jos sudaro bendrą dalinę nuosavybę. Nurodo, kad teismas to nepadarė, tai yra jų nepadalijo, o tai reiškia, kad atskirų turtinių objektų teismas nesuformavo ir suformuoti negalėjo. Šį klausimą turėtų išspręsti statybos inspekcija. O statybos inspekcijos tuo klausimu išvados nėra. Taigi, teismas išsprendė jam ir nekompetentingą klausimą.
Nurodo, jog teismas pažeidė procesinės teisės normas. Teismas ne tik atidalijo D. G. nurodytas patalpas, bet ir pakeitė nuosavybės dalis, nors tokio ieškinio reikalavimo ieškovas nebuvo pareiškęs, tokio reikalavimo nebuvo pareiškusi ir D. G. . Teismas keisdamas bendrosios dalinės nuosavybės dalis, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 4.262 straipsnio nuostatas, nes tai padarė nesant tokio ieškininio reikalavimo ir tuo teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos CPK 141 straipsnio nuostatas.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad atsakovė D. G. priešieškiniu prašo atidalinti 149,66 kv. m., kas, kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centro Vilniau filialo pažymėjimo, sudaro 2435,42/3500 dalių. O šios dalies vertė yra 358.354,63 Lt, nes viso namo plotas yra 215,08 kv. m., o vertė -515 000,63 Lt. Tuo būdu, ieškinio suma sudaro 358 354,63 Lt. Tuo būdu, apylinkės teismas išnagrinėjo bylą teismingą apygardos teismui. Tuo teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. O ši aplinkybė, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostatomis, besąlygiškai sprendimą daro neteisėtu.
Nesutinka su 2200 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimu atsakovės naudai. Nurodo, kad šią suma sudaro išlaidas, išleistos advokato paslaugoms apmokėti. Į šią sumą įjungta ir sumą, tai yra 1000 Lt, kurią D. G. sumokėjo advokatui už atstovavimą prieš priimant ankstesnį, apeliacine tvarka panaikintą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. G. prašo ieškovo Jevgenij Konstantin Petrovič apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Teismas, atsižvelgdamas į dabartinės būklės kadastrinius matavimus, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus, teisingai padidino D. G. valdomą pastato dalį iki 2435,42/3500 dalių. Ieškovo argumentai, kad reikia remtis pastato dalimis, kurios buvo nustatytos iki priestato statybos, neatitinka dabartinių faktinių dalių nuosavybėje. Teismas teisingai perdavė ginčo šalims iki rekonstrukcijos buvusias pastato patalpas, kuriomis šalys istoriškai naudojosi iki priestato statybos (CK 1.5 str., 1.8 str., 1.9 str., 4.68 str.). Natūra atidalintos pastato dalys atitinka bendraturčių idealiąsias dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje.
Nurodo, kad priestato, pažymėto indeksu 2a 2/p, kurio naudingas plotas 72,66 kv.m., statytoju buvo P. B. yra visiškai pagrįsta byloje surinktais įrodymais. P. B. buvo pagrįstai pripažintas priestato savininku (CK 4.47 str. 4 p.). Teismas, vertindamas įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.). Priestato statyba baigta 1994 metais. Gyvendamas pagrindiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovas jau nuo 1994 metų matė ir žinojo, kad priestate gyvena P. B. , vėliau D. G. šeima, tačiau daugiau nei dvylika metų tam neprieštaravo.
Nurodo, kad teismas nepažeidė CPK 141 str., kadangi pakeisti dalis bendrojoje nuosavybėje atsakovė prašė šioje byloje pareikštame priešieškinyje. Teismas, išsprendęs 2005 metais kilusį ginčą tarp šalių nepažeidė teismingumo taisyklių. Ieškovas vadovaujasi 2006 m. rugpjūčio mėnesio pastato vertinimu, o ne priešieškinio pareiškimo metu buvusia pastato verte. Be to, ieškinio suma turi būti skaičiuojama nuo atsakovės turto, valdomo bendrosios dalinės nuosavybės vertės be priestato vertės, kadangi priestatas ir taip yra ir buvo atsakovės nuosavybė. Padalijamas buvo tik tas turtas, kuris buvo valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ieškovo argumentas dėl teismingumo taisyklių pažeidimo yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1, 2 dalys).
Byloje nustatytas pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliutus negaliojimo pagrindas, t.y. buvo pažeistos rūšinio teismingumo taisyklės. Atsakovė D. G. 2005-09-16 priešieškiniu (t. 1, b.l. 21) prašė atidalinti iš bendro turto jai priklausančias 2435,42/3500 (149,66 kv. m.) dalis pastato gyvenamojo namo, pažymėto 1A1m ir jo priestato, pažymėto 2a2p, esančio (duomenys neskelbtini). Šios ieškovės pageidaujamos turto dalies vertė yra 176.217,19 Lt, nes viso namo plotas yra 215,08 kv. m., o namo vertė 2005-09-15 buvo 253.246 Lt (2005-09-15 Išrašas iš nekilnojamojo turto registro t. 1, b.l. 39). Taigi priešieškinio suma jo pareiškimo teismui metu sudarė 176.217,19 Lt. Tokią ieškinio sumą atsakovė nurodė ir savo priešieškinėje. LR CPK 27 str. 1 d. 1 p. sakoma, kad apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip vienas šimtas tūkstančių litų, išskyrus šeimos teisinių santykių bylas dėl turto padalijimo. Jeigu priešieškinio padavimas keičia rūšinį bylos teismingumą, pradinį ieškinį nagrinėjantis teismas perduoda visą bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą (CPK 33 str. 2 d.). Taigi, Vilniaus miesto pirmasis apylinkės teismas išnagrinėjo bylą teismingą Vilniaus apygardos teismui, taip teismas pažeidė Lietuvos Respublikos CPK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkto bei 33 straipsnio 2 dalies nuostatas. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325, 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 2 d. 6 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti.
Bylą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.