Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Viktorui Onačko ir atsakovo atstovui Andriui Petkevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Trakų rajono Naujasodžio žemės ūkio bendrovės skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tačiau Agentūra 2014-10-20 priėmė sprendimą dėl mokėtinos išmokos sumos ir taikomų sankcijų Nr. BR6-2328531, kuriuo nusprendė, jog parama nėra skiriama ir pritaikoma ilgalaikė piniginė sankciją 138045,78 Lt sumoje (39980,82 EUR).

Visus 2015 metus tarp pareiškėjo ir Agentūros vyko intensyvus susirašinėjimas bei papildomų dokumentų teikimas, pagrindžiant žemės naudojimo teisėtumą. Tačiau pareiškėjas 2015-12-08 gavo pranešimą apie dalies (7477,13 Eur) ilgalaikės sankcijos išskaičiavimą 2015-11-23. 2016-01-13 gavo pranešimą apie 15763,64 Eur išskaičiavimą 2015-12-29, o 2016-02-10 pranešimu pareiškėjas informuotas apie 9946,83 Eur išskaičiavimą 2016-02-05. Viso iš pareiškėjo buvo išskaičiuota 33187,60 Eur.

Nors Žemės ūkio ministerija buvo įpareigojusi Agentūrą priimti naują sprendimą dėl sankcijų taikymo, tačiau pareiškėjas nėra gavęs jokio naujo sprendimo, kuriame motyvuotai ir pagrįstai būtų nustatyta jam taikytina sankcija, jeigu tokiai nuobaudai būtų pagrindas. Būtent toks įsigaliojęs sprendimas leidžia daryti sankcijos išieškojimą, tačiau tokio sprendimo nėra.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame išdėstytų argumentų pagrindu ir prašė tenkinti. Nurodė, kad dalis išskaičiuotų lėšų pareiškėjui Agentūros yra sugrąžinta. Likusi pareiškėjui negrąžinta suma sudaro 11772,39 Eur. Šią sumą prašo priteisti.

2014-01-17 buvo gauta Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažyma Nr. 2-02, kurioje patvirtinama, kad „Trakų rajono Naujasodžio žemės ūkio bendrovė (į. k. 181230775, valdos Nr. 1004762578) 2013 m. deklaravo ir apdirbo daugiametes ganyklas (pievas) (5 m. ir daugiau), skirtas prekinei žolinės produkcijos gamybai, viso 197,34 ha“. Be kita ko, pareiškėjo pateikta Trakų seniūnijos pažyma nurodo, kad 2013 metais pareiškėjas deklaravo ir apdirbo 197,34 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Ši pažyma patvirtino žemės įdirbimo faktą, bet nepagrindė teisėto deklaruotų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų valdymo.

Sprendimas dėl paramos neskyrimo buvo priimtas 2014-10-20, pareiškėjui per daugiau nei 9 mėnesius nepateikus Agentūrai prašomų dokumentų.

2014-11-04 Agentūroje buvo gautas pareiškėjo skundas Nr. BR7-272. Taigi, pareiškėjas tik po sprendimo priėmimo nurodė, kad žemės nuomos sutartys sudarytos žodžiu. Atsižvelgdama į pareiškėjo skundą ir naujai gautą informaciją, Agentūra 2014-12-02 pareiškėjui pranešė, kad Paraiška bus administruojama iš naujo ir apie galutinį Agentūros sprendimą pareiškėjas bus informuotas Paraiškoje pasirinktu būdu.

2016-11-04 Agentūra į bylą pateikė 2016-11-03 raštą Nr. BR6-13453(7.8) (tomas III, b.l. 49-53), kuriuo nurodė informaciją, jog 2016-03-04 pareiškėjui grąžino 21415,21 Eur dydžio sumą. Tuo pačiu raštu Agentūra pažymėjo, kad dėl tarp šalių vykusių ginčų dėl Paraiškos administravimo, Agentūra neturėjo galimybės priimti sprendimo (kai dar buvo galimybė skirti finansavimą iš 2007-2013 metų finansavimo periodo), Agentūra negalėjo laiku grąžinti likusios išmokų dalies. Šiuo metu Agentūra to padaryti nebeturi galimybės, kadangi dėl pasibaigusio 2007-2013 metų finansavimo periodo lėšų skyrimo, sprendimus priima Žemės ūkio ministerija (pinigai skiriami iš valstybės biudžeto).

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas iš esmės neprieštaravo, jog pareiškėjui šiuo metu grąžintina suma sudaro 11772,39 Eur. Nurodė, jog Agentūra kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją dėl galimybės pareiškėjui išmokėti šią sumą iš bendrųjų ministerijos asignavimų.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla dalyje dėl 21415,21 Eur priteisimo nutrauktina. Likusioje dalyje skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje nagrinėtinas klausimas dėl neteisėtai iš pareiškėjo išskaičiuotų 33187,60 Eur lėšų grąžinimo, t.y. žalos atlyginimo.

Visų pirma svarbu pažymėti, kad į bylą Agentūros pateikti rašytiniai duomenys (tomas III, b.l. 49-53, 59) patvirtina, kad dalį pareiškėjo reikalavimų Agentūra yra patenkinusi, t.y. 2016-03-04 mokėjimu pareiškėjui grąžinta 21415,21 Eur. Pareiškėjas teisminio nagrinėjimo metu šį faktą pripažino ir prašė priteisti likusią neišmokėtą sumą – 11772,39 Eur. Šių byloje nustatytų aplinkybių pagrindu administracinė byla dalyje dėl 21415,21 Eur priteisimo nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 103 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad iš esmės ginčo tarp proceso šalių dėl atsakovo pareigos grąžinti pareiškėjui be teisėto pagrindo išskaičiuotas lėšas nėra.

ABTĮ 84 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas pareiškėjo reikalavimus pripažįsta visiškai, teismas sprendime gali surašyti sutrumpintus motyvus, nurodydamas: teismo nustatytas aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi.

2014-10-20 sprendimu Nr. BR6-2328531 (tomas I, b.l. 4-7) Agentūra už neteisingą žemės sklypų plotų deklaravimą pareiškėjui pritaikė ilgalaikę piniginę sankciją – 138045,78 Lt sumai.

2014-11-02 pareiškėjas pateikė Agentūrai skundą dėl pritaikytų sankcijų bei žemės sklypo panaudos sutartis, PVM sąskaitą faktūrą ir Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos 2014-01-06 raštą Nr. 2-02 bei Trakų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio administravimo skyriaus 2014-11-04 raštą Nr. 93 (tomas I, b.l. 8).

2014-12-02 raštu Nr. BR6-14707(1.14) (tomas I, b.l. 9-11) Agentūra informavo pareiškėją, kad, atsižvelgdama į pateiktus papildomus dokumentus, Agentūra naujai administruos 2013 metų Paraišką ir apie galutinį sprendimą informuos pareiškėją papildomai.

2014-12-17 (tomas I, b.l. 12) pareiškėjas kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją su skundu, prašydamas priimti sprendimą dėl išmokų skyrimo už 2013 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Pareiškėjas skunde nurodė, jog visi žemės dirbimo faktą įrodantys dokumentai buvo pateikti ir ginčų dėl žemės nuomos ir dirbimo teisėtumo nėra.

2015-01-22 sprendimu Nr. 3JA-516-30 (tomas I, b.l. 13-16) Žemės ūkio ministerija nusprendė, kad Agentūros 2014-12-02 sprendimas Nr. BR6-14707(1.14) yra nepakankamai pagrįstas teisės aktų nuostatomis bei faktinėmis aplinkybėmis, todėl neatitinka Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nustatytų individualaus administracinio akto reikalavimų, todėl Agentūra turėtų priimti naują sprendimą. Žemės ūkio ministerija, be kita, nurodė, jog Agentūros argumentai, kad pareiškėjo pasirašytos ir po paraiškos pateikimo pateiktos sutartys nėra tinkamos, yra nepagrįsti jokiomis teisės aktų nuostatomis. Be to, Žemės ūkio ministerija pažymėjo, kad Agentūra nepagrįstai nevertino duomenų, nurodytų Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymoje Nr. 2-02.

2015-12-08 raštu Nr. BR6-16041 (tomas I, b.l. 17-18), 2016-01-13 raštu Nr. BR6-468 (tomas I, b.l. 19-20) ir 2016-02-10 raštu Nr. BR6-1521 (tomas I, b.l. 21-22) Agentūra informavo pareiškėją, kad vykdydama pritaikytą 39980,82 Eur ilgalaikę sankciją, iš pareiškėjo išskaičiavo viso 33187,60 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad nei viename iš nurodytų raštų Agentūra nėra nurodžiusi, kokio administracinio sprendimo (akto) pagrindu pareiškėjui yra pritaikyta 39980,82 Eur ilgalaikė sankcija. Į bylą Agentūra nėra pateikusi jokio sprendimo dėl sankcijos taikymo pareiškėjui, nors dar 2014-12-02 raštu Nr. BR6-14707(1.14) raštu informavo jį, kad Agentūra vertins pareiškėjo pateiktus dokumentus ir administruos Paraišką iš naujo, o apie galutinį sprendimą praneš pareiškėjui. Nesant galutinio sprendimo dėl sankcijos taikymo, laikytina, jog ginčo lėšos iš pareiškėjo išskaičiuotos neteisėtai ir nepagrįstai.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis numato žalos, atsiradusios dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo sąlygas. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Toks reguliavimas atitinka ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006-08-19 nutarimas). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas konstatuoti Agentūros neteisėtus veiksmus, t.y. Agentūra neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų, neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Pastebėtina, jog ginčo byloje dėl Agentūros veiksmų neteisėtumo iš esmės neliko, nes Agentūra 2016-12-21 raštu Nr. BR6-15737 (tomas I, b.l. 83-84) teismą informavo, kad įvertinus pareiškėjo pateiktus papildomus žemės valdymo teisę įrodančius dokumentus Paraiška peradministruota ir pareiškėjo atžvilgiu 2016-02-18 priimtas naujas sprendimas, kuriuo ilgalaikė sankcija panaikinta. Šio sprendimo pagrindu pareiškėjui pradėtos grąžinti išskaičiuotos lėšos. Atsakovas patvirtino, jog nėra galiojančio teisės akto ir/ar administracinio sprendimo, kurio pagrindu pareiškėjui negrąžinama likusi dalis lėšų – 11772,39 Eur. Tokiu būdu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi trys pagrindai Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti – neteisėti Agentūros veiksmai, žala (11772,39 Eur) ir priežastinis ryšys (jeigu Agentūra be teisėto pagrindo nebūtų išskaičiavusi iš pareiškėjo ginčo lėšų arba būtų grąžinusi neteisėtai išskaičiuotas lėšas, pastarasis nebūtų patyręs žalos).

Aplinkybė, jog yra pasibaigęs Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų finansavimo periodas, nelaikytina atsakovo civilinę atsakomybę eliminuojančia. CK 6.253 straipsnyje nurodyta, jog civilinė atsakomybė gali būti netaikoma arba nuo jos atleidžiama, be kita ko, ir dėl nukentėjusio asmens veiksmų. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas kaip nors būtų prisidėjęs prie aptarto valstybės institucijos netinkamo veikimo, kliudęs jai vykdyti teisės aktais įtvirtintas pareigas. Taigi nėra pagrindo teigti, jog atsakovas galėtų būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės dėl paties pareiškėjo veiksmų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako skundo dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus skundą teismui.

Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidas pareiškėjas grindžia 2016-02-12 pinigų priėmimo kvitu Nr. 807512 (tomas III, b.l. 68), kuris patvirtina, kad už procesinių dokumentų surašymą ir atstovavimą teisme pareiškėjas atstovui advokatui V. O. yra sumokėjęs 1000 Eur.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, toliau – Rekomendacijos).

Teisinių paslaugų teikimo metu galiojusios redakcijos Rekomendacijų 7 punktas numatė, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas koeficientas 2,5. Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 koeficientas. Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu, teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas, iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Kadangi teisinės paslaugos pareiškėjai buvo teikiamos 2016 m. I ketvirtį, teismas spręsdamas dėl maksimalaus priteistino advokato darbo užmokesčio, atsižvelgia į 2015 m. III ketvirčiais buvusius vidutinius mėnesinius bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Lietuvos statistikos departamento skelbiamais duomenimis 2015 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 735 Eur (https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=4181933). Iš čia darytina išvada, kad už skundo parengimą maksimalus advokato darbo užmokesčio dydis būtų 1837,50 Eur (735 x 2,5), o už vieną pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo teismo posėdyje valandą – 60,56 Eur. 2016-11-22 teismo posėdis vyko 38 min (tomas III, b.l. 76-78), o 2017-03-07 teismo posėdis – 15 min (tomas III, b.l. 94-96). Bendras pareiškėjos atstovavimo teismo posėdžiuose laikas – 53 min. Atsižvelgiant į tai, už pareiškėjo atstovavimą teisminio nagrinėjimo metu advokato užmokestis sudarytų 73,50 Eur (Rekomendacijų 9 p.).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 1000 Eur neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, atitinka protingumo bei teisingumo kriterijus, todėl laikytina pagrįsta ir priteistina pareiškėjui. Pastebėtina, jog Agentūra dalį reikalavimo nors jau yra įvykdžiusi, tačiau tai padarė jau po pareiškėjo kreipimosi į teismą, t.y. pinigai pareiškėjui pervesti 2016-03-04, o į teismą pareiškėjas kreipėsi 2016-02-19 (procesiniai dokumentai teismui išsiųsti dar anksčiau – 2016-02-15) Likusios negrąžintos sumos dydis pareiškėjui priteistinų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 103 straipsnio 4 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl 21415,21 Eur priteisimo pareiškėjui Trakų rajono Naujasodžio žemės ūkio bendrovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos.

Priteisti pareiškėjui Trakų rajono Naujasodžio žemės ūkio bendrovei iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 11772,39 Eur (vienuolika tūkstančių septynis šimtus septyniasdešimt du eurus ir trisdešimt devynis centus) ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.