Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui A. A. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai.

Atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio reikalavimų ir nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovui prašant, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad ieškovui V. A. nuosavybės teise pagal 2016-04-21Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr.1049 priklauso butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6,7). Minėtame bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas A. A. (b.l.18). Ieškovo nurodytomis aplinkybėmis nustatyta, kad atsakovas neprisideda prie komunalinių mokesčių mokėjimo, taip pat jokiais kitais būdais neišlaiko būsto, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, elgiasi nederamai. Šias aplinkybes patvirtina Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus viršininko 2017-04-05 pranešimas Nr. 10-S-62889, kuriame nurodoma, kad 2017-01-04, 23.16 val. gautas ieškovo iškvietimas dėl atsakovo elgesio. Atvykus policijos pareigūnams atsakovui buvo surašyti administracinių nusižengimų protokolai pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 508 str. 1 d. ir 481 str. 1 d. (b.l.9). Jokių įrodymų, patvirtinančių nuomos ar kt. pobūdžio teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo, byloje nepateikta (CPK 178 str.). Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad turto savininko teisės bylos nagrinėjimo metu vis dar yra suvaržytos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnio 1 dalimi, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Buto savininkas - ieškovas, gindamas savo teises naudotis butu, jį valdyti ir juo disponuoti, turi teisę reikalauti per teismą pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu, tarp jų ir prašyti iškeldinti atsakovą iš buto, remdamasis CK 4.98 straipsnyje įtvirtinta norma. Savininkas turi teisę reikalauti iškeldinti, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Ieškovo teisės varžomos tuo, kad atsakovas naudojasi turtu ir ieškovas savo nuožiūra negali juo naudotis. Pažymėtina, kad ieškovo nuosavybės teisę į ginčo butą patvirtina byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenys, kurie, vadovaujantis CK 4.262 straipsniu, yra laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat pažymėtina, kad įvertinus byloje esančius duomenis, pripažintina, kad ieškovas neturi galimybių susitarti su atsakovu, pastarajam visiškai atsisakant bendradarbiauti su ieškovu.

Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu ieškovo reikalavimas pripažintinas pagrįstu, iškeldinant atsakovą su visais jam priklausančiais daiktais iš ieškovui priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, kadangi atsakovo gyvenimas ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute pažeidžia ieškovo kaip savininko teises naudoti turtą savo nuožiūra (CK 4.98 straipsnis).

Ieškovui teisinė pagalba buvo suteikta vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatomis bei 2017-03-06 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-17-T-176-4665 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 4-5). Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, valstybei iš atsakovo priteistina 75,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 5, 79, 88, 93, 96, 130 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Iškeldinti A. A., gim. 1971-08-31, su visais jam priklausančiais daiktais iš V. A.., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš A. A., gim. 1971-08-31, 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Trakų rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.